Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.3.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.5; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

2021 m. gegužės 25 d.

dalyvaujant ieškovui A. P., išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Telšių apskrities vaiko teisių skyriaus Mažeikių rajone (toliau – ir Skyrius) atstovui Vladui Narmontui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei A. B. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Telšių apskrities vaiko teisių skyrius Mažeikių rajone.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. P. 2020 m. spalio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nepilnamečių vaikų L. P. ir D. P., gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu A. P.; priteisti iš atsakovės A. B. sūnaus L. P. ir sūnaus D. P., išlaikymui po 180 Eur periodinių išmokų kiekvienam, kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos nuo dokumentų teismui pateikimo dienos iki sūnų pilnametystės. Vaikų išlaikymo lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaikų išlaikymo lėšų valdytoju uzufrukto teise paskiriant tėvą A. P.; priteisti iš atsakovės 3 600 Eur išlaikymo įsiskolinimo; nustatyti, kad atsakovė su vaikais bendrauja vieną, atsakovės pasirinktą ir iš anksto, ne vėliau kaip prieš 14 dienų suderintą savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 18 val. Atsakovė privalo paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, bei pristatyti juos į jų gyvenamąją vietą; ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovas nurodo, kad jis su atsakove santuokos sudarę nebuvo, tačiau (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnų L. P. ir D. P., kurie šiuo metu yra nepilnamečiai. Nurodo, kad vaikai nuo pat mažens gyvena su tėvu, ieškovu A. P.. Atsakovė jau daugiau kaip vienerius metus gyvena atskirai, su vaikais pastovaus ryšio nepalaiko. Slepia gyvenamąją vietą, neatsiliepia telefonu. Atsakovė neteikia vaikams išlaikymo, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, periodinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Skyrius 2021 m. gegužės 17 d. pateikė išvadą, kurioje nurodo, jog ieškovo ir atsakovės šeima dėl galimų nepilnamečių vaikų teisių pažeidimų Skyriui yra žinoma nuo 2018 m. spalio 15 d. Nurodo, kad buvo bandoma susiekti su atsakove turimais kontaktais, t. y. telefonu, tačiau į skambučius atsakovė neatsiliepė ir neperskambino. Skyriaus specialistė susitiko ir išklausė nepilnamečių L. P. ir D. P. nuomones dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo. Mažametis L. P. paaiškino, jog jis šiuo metu gyvena su tėčiu, močiute ir broliu. Berniuko teigimu jis su tėčiu, močiute ir broliu sutaria gerai, jų santykiai geri. Berniukas išsakė savo nuomonę, jog gyventi norėtų su abiem tėvais. D. P. taip pat teigė, jog jis gyvendamas su tėčiu, močiute ir broliu jaučiasi laimingas, su jais sutaria puikiai, gyventi norėtų su broliu L. P.. Kadangi vaikai neišsakė aiškios savo pozicijos dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo buvo panaudotas piešimo metodas, vaikų buvo paprašyta nupiešti savo šeimą. Vis tik, nepilnamečiai vaikai savo piešiniuose mamos nenupiešė. Taip pat buvo atliktas ir ieškovo šeimos aplinkos sąlygų tyrimas bei ugdymo įstaigoms pateikti paklausimai dėl mažamečių ugdymų. Nustatyta, jog mažamečiai gyvena 2 kambarių bute su tėčiu ir močiute. Būstas nuosavybės teise priklauso ieškovo motinai. Šeimos būste yra įrengti daliniai patogumai (vandentiekis, tualetas, vonia). Būstas tvarkingas, namuose yra visi patogumai, namuose švaru ir tvarkinga. Dabartinis būstas tinkamas nepilnamečiams vaikams ugdytis, vystytis, leisti laisvalaikį, ilsėtis. Vaikai turi bendrą kambarį, kuriame gyvena dviese ir jis apstatytas reikalingais baldais. Iš ugdymo įstaigos gauta informacija, kad D. P. tvarkingas, prižiūrėtas, turi reikalingų higienos, kanceliarinių priemonių. Vaikas darželį lanko pastoviai sistemingai, vaiko tėtis ir močiutė domisi L. P. pasiekimais. Skyrius nurodo, kad ieškovas, padedamas savo mamos, vaikų močiutės, rūpinasi savo nepilnamečių vaikų ugdymu, sveikata, kasdieninių poreikių tenkinimų, jo gyvenamoji aplinka vaikams saugi ir atitinkanti jų poreikius, vaikus ir tėtį bei močiutę sieja stiprūs tarpusavio santykiai. Tuo tarpu atsakovės gyvenamoji vieta specialistams nežinoma, nežinoma taip pat jos šeimos aplinka, gyvenimo sąlygos, ar vaikams gyvenant su atsakove bus užtikrinamos saugios sąlygos vaikams augti ir sveikai vystytis. Atsakovė yra nusišalinusi nuo savo nepilnamečių vaikų priežiūros, auginimo, išlaikymo, nedalyvauja vaikų gyvenime. Skyriaus turimais duomenimis atsakovė turi dar keletą nepilnamečių vaikų, kurių gyvenamosios vietos nustatytos su jų biologiniais tėvais. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Skyrius mano, jog mažamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitiktų mažamečių vaikų interesus. Taip pat susipažinęs su ieškovo siūloma bendravimo tvarka, mano, jog jo siūloma bendravimo tvarka šiuo metu nepažeidžia mažamečių vaikų ir jų motinos A. B. teisės bendrauti vienas su kitu, todėl tokia bendravimo tvarka atitiktų geriausius mažamečių vaikų interesus. Be to, Skyrius atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, mano, kad ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo bei jo dydžio vaikams priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsakovei A. B. apie vykstantį teismo procesą, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo, pranešta tinkamai, tačiau atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo. Teisme prašymo atidėti teismo posėdį negauta, atsakovės neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. P. papildomai paaiškino, kad su atsakove nebuvo susituokę, tačiau gyveno bendrai ir susilaukė dviejų vaikų – L. P. ir D. P.. Kai su atsakove išsiskyrė, ji sakė, kad teiks vaikams išlaikymą, tačiau išlaikymo neteikia. Šiuo metu jis su vaikais gyvena pas jo mamą, kadangi kai dirba, vaikus prižiūri jo mama, nors jis turi ir savo vieno kambario butą. Dirba administratoriumi, jo pajamos sudaro apie 750 Eur. Vaikų išlaikymo, kol jie dar neina į mokyklą, išlaidos nėra labai didelės, tačiau nuo rugsėjo mėnesio L. P. jau pradės eiti į pirmąją klasę, tai tos išlaidos išaugs. Šiuo metu vaikai lanko darželius. Su atsakove kartu nebegyvena jau gal pusantrų metų. Iki tol su atsakove gyveno tame vieno kambario bute. Jis norėtų, kad atsakovė jį informuotų, kada ji atvyks pasiimti vaikus, kadangi ji tai daro nepranešusi. Jis sutinka, kad atsakovė pasiimtų vaikus savaitgaliui, tačiau pranešus jam apie tai ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Atsakovę paskutinį kartą gyvai matė seniai, galimai praeitą vasarą, kai ji buvo atvažiavusi pasiimti vaikus vienai savaitei. Iki ieškinio padavimo ji buvo kažkada davusi vaikams apie 250 Eur, buvo atvežusi žaislų. Minėta suma prašomame priteisti išlaikymo įsiskolinime buvo įtraukta. Atsakovė su vaikais kartas nuo karto pabendrauja, gal kartą į mėnesį paskambina, vaikai mamą pažįsta ir prisimena. Kur šiuo metu yra atsakovė jis negali pasakyti, nes ji dažnai keičia gyvenamą vietą. Kai gyveno kartu, atsakovė turėjo problemų su alkoholiu, būdavo, kad nuvesdavo vaikus į darželį, tačiau vėliau jau nebegalėdavo jų parsivesti.

Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovas Vladas Narmontas pagarsino esmines byloje pateiktos rašytinės išvados detales ir palaikė ieškinio reikalavimus.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nepilnamečių vaikų L. P., gimusio (duomenys neskelbtini) ir D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė A. B., o tėvas – ieškovas A. P.. Šalys santuokos sudarę nebuvo.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog šalių mažamečiai vaikai – L. P. ir D. P. jau ilgiau nei metai laiko gyvena vien tik su ieškovu A. P. ir jo motina, vaikų močiute, O. P., tarp jų susiformavę tvirti ryšiai, tuo tarpu su motina, t. y. atsakove A. B. sūnūs gyveno ne nuolatos, ji su jais pasimato ir bendrauja su ilgomis pertraukomis, todėl akivaizdu, kad jų tarpusavio santykiai nėra tokie artimi, kaip tėvo ir sūnų. Kaip nustatyta iš teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų ir Skyriaus pateiktos išvados, mažamečiai vaikai šiuo metu gyvena dviejų kambarių bute su tėčiu ir močiute. Būstas nuosavybės teise priklauso ieškovo motinai, t. y. vaikų močiutei O. P.. Šeimos būste yra įrengti daliniai patogumai (vandentiekis, tualetas, vonia). Būstas tvarkingas, namuose yra visi patogumai, namuose švaru ir tvarkinga. Vaikai turi bendrą kambarį, kuriame gyvena dviese ir jis apstatytas reikalingais baldais. Ugdymo įstaiga taip pat nurodė, kad berniukai tvarkingi, prižiūrėti, turi reikalingų higienos, kanceliarinių priemonių. Teismo nuomone, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, galima teigti, kad dabartinis būstas, kuriame ieškovas su mažamečiais vaikais gyvena, yra tinkamas nepilnamečiams vaikams ugdytis, vystytis, leisti laisvalaikį ir ilsėtis. Šiuo atveju paminėtina, jog atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu nepareiškė, apie jos gyvenimo sąlygas duomenų byloje nėra pateikta. Skyriaus pateiktoje išvadoje taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į surinktą informaciją, manytina, jog nepilnamečių L. P. ir D. P. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitiktų mažamečių vaikų interesus.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir tai, jog ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu nėra, teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų L. P. ir D. P. gyvenamoji vieta šiuo atveju turi būti nustatytina su tėvu A. P., jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nurodė prašomą nustatyti atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamečiais sūnumis. Išvadą byloje teikianti institucija ieškovo pateiktai tvarkai neprieštaravo, nurodė, kad Skyriaus manymu ieškovo pasiūlyta motinos ir vaikų bendravimo tvarka šiuo metu nepažeidžia mažamečių vaikų interesų ir jų motinos A. B. teisės bendrauti su vaikais, todėl tokia tvarka atitinka geriausius mažamečių vaikų interesus.

Teismas susipažinęs su ieškovo ieškinyje pasiūlyta motinos ir vaikų bendravimo tvarka, atsižvelgdamas į mažamečių vaikų amžių, abiejų tėvų turimas vienodas teises ir pareigas bendraujant su vaiku bei jį auklėjant, atsižvelgdamas į mažamečių vaikų interesus, sprendžia, kad ieškovo pateikta atsakovės su vaiku bendravimo tvarka atitinka ir užtikrina mažamečių vaikų L. P. ir D. P. interesus bei nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių, todėl nustato ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnis). Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių poreikių tenkinimu. Būtina atsižvelgti į vaiko interesus, o abejonės dėl vaiko išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Vaiko pagrindiniai poreikiai yra šie: poreikiai maistui, aprangai gyvenamajam būstui, mokslui, po pamokiniam ugdymui, sveikatai ir higienai, vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. rugsėjo 10 d., priteisti iš atsakovės A. B. nepilnamečių vaikų L. P. ir D. P. išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas nurodo, kad vaikų išlaikymo išlaidos šiuo metu nėra labai didelės, tačiau nuo rugsėjo mėnesio L. P. jau pradės eiti į pirmąją klasę, tad išlaidos išaugs, be to, šiuo metu vaikai lanko darželį, o L. P. ikimokyklinę klasę. Nors ieškovas nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu rašytiniais įrodymais iš esmės nepagrindė vaikams reikalingo išlaikymo dydžio, vis tik, teismo vertinimu, ieškovo nurodyta vaikų išlaikymui reikalinga pinigų suma iš esmės atitinka šiuo metu šalyje egzistuojančią ekonominę situaciją ir nepilnamečių vaikų pagrindinius poreikius.

Teismas įvertinęs nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius, siekdamas išsaugoti protingą vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas yra dirbantis, tačiau su gaunamomis pajamomis jam akivaizdžiai yra sunku vienam, neprisidedant vaikų motinai, išlaikyti du nepilnamečius vaikus, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas priteisti prašomą išlaikymo sumą kiekvienam vaikui, t. y. po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192, 3.194, 3.196, 3.208 straipsniai).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas A. P.. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Taigi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovė išlaikymo neteikia ilgiau nei vienerius metus, t. y. per minėtą laikotarpį atsakovė vaikų išlaikymui yra skyrusi tik apie 250 Eur ir nupirkusi žaislų, tačiau šia suma ieškovas sumažino savo reikalavimą, todėl iš atsakovės prašo priteisti neteiktą išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui už 12 mėnesių, kas sudaro bendrą 3 600 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 2 vaikai) sumą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl iš atsakovės priteistinas 3 600 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas šioje byloje sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovo naudai. Daugiau duomenų apie ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra pateikta.

Be to, ieškovui esant įstatymu atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ir atsižvelgus į tai, kad teismas 2020 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovui atidėjo dalies žyminio mokesčio sumokėjimą už kitus pareikštus reikalavimus iki teismo sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo dienos, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas likęs neapmokėtas žyminis mokestis: 97 Eur (180 Eur x 12 mėn. x 2 vaikai x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, plius 75 Eur už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, plius 81 Eur (3600 Eur x 3 proc. x 75 proc.) už išlaikymo įsiskolinimą, iš viso 253 Eur (97 Eur + 75 Eur + 81 Eur) žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nepilnamečių vaikų L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kiekvienam, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. spalio 2 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3600 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečių vaikų L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog atsakovės A. B. bendrauja su nepilnamečiais sūnumis L. P. ir D. P. tokia tvarka: atsakovė su vaikais bendrauja vieną per mėnesį, atsakovės pasirinktą ir iš anksto, ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) dienų suderintą su ieškovu savaitgalį, nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Atsakovė privalo paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, bei pristatyti juos į jų gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 253 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovei, jog žyminis mokestis priteistas valstybės naudai turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Apie priimtą sprendimą atsakovei pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą: „Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose priimtas sprendimas, pagal ieškovo A. P., gimusio (duomenys neskelbtini) iškeltą ieškinį atsakovei A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai. Atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma, todėl sprendimas jai įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose, adresu Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A. Atsakovė informuojama, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Teismo sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.“

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.