Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo ir 2023 m. vasario 13 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovams R. B. ir I. B. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, M. V., I. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Skolininkams pateikus prieštaravimus dėl ieškovės (kreditorės) pareiškimo, ieškovė CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu pareiškė ieškinį, kurį teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi priėmė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 str. 2 d.), todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

20. Apeliacijos objektą sudaro Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos už elektros energiją priteisimo iš atsakovų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ginčo esmės

21. Byloje VĮ Registrų centras Nekilnojamo turto duomenų banko išrašu nustatyta, kad atsakovai I. B. ir R. B. nuo 1992 m. lapkričio 18 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. buvo buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) savininkai. Butas buvo įgytas pagal 1992 m. lapkričio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-2913, abiem bendraturčiams nuosavybės teise priklausė po 1/2 dalį minėto buto. Atsakovams nuosavybės teise taip pat priklauso patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), įgytos pagal 1992 m. rugsėjo 10 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2-2377.

22. Ieškovė su atsakovu R. B. 2002 m. sausio 31 d. sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį su buitiniu vartotoju Nr. 524392-1, pagal kurią buvo sutarta tiekti vartotojui 5 kW galios elektros energiją į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė su atsakovu R. B. 2004 m. rugsėjo 21 d. sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo su buitiniu vartotoju sutartį Nr. 524391-0, pagal kurią buvo sutarta tiekti vartotojui 3 kW galios elektros energiją į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).

23. Atsakovai 2018 m. lapkričio 12 d. butą, esantį (duomenys neskelbtini) pardavė tretiesiems asmenims I. V. ir M. V. (pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 1800), kurie 2019 m. sausio 1 d. su ieškove sudarė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 320518-52414/19001.

24. Vykdant technines sąlygas dėl galios didinimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 17 d. buvo nustatyta, jog sumaišytas vartotojų vidaus tinklas ir elektros apskaitos prietaisas Nr. 83231160, apskaitė buto, esančio (duomenys neskelbtini) suvartotą elektros energiją.

25. Suvartotos elektros energijos kiekis buvo perskaičiuotas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., įvertinus abiejų butų suvartotą ir apmokėtą elektros energiją. Nustatyta, kad patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (vartotojo kodas (duomenys neskelbtini), skaitiklis 01215740) nurodytu laikotarpiu buvo suvartota elektros energijos nuo 1 kWh iki 20 513 kWh. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (vartotojo kodas (duomenys neskelbtini), skaitiklis 01215740) nurodytu laikotarpiu buvo suvartota elektros energijos: dieninė skalė nuo 1 kWh iki 3 507 kWh, naktinė skalė nuo 1 kWh iki 3 235 kWh. Butuose suvartotos elektros energijos skirtumas per abu vartotojus – 13 778 kWh, todėl butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (vartotojo kodas (duomenys neskelbtini)) buvo atliktas išskaičiavimas bendroje sumoje 13 778 kWh, o butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (vartotojo kodas (duomenys neskelbtini)) buvo atliktas 9 462 kWh priskaičiavimas: dieninė skalė nuo 2 158 kWh, naktinė skalė – 2 158 kWh.

26. Perskaičiavus elektros energijos suvartojimą abiejuose butuose, paaiškėjo, kad už butui, esančiam (duomenys neskelbtini) tiektą elektros energiją susidarė 1 110,99 Eur skola (priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d., PVM sąskaitos – faktūros už elektros energiją, apskaitos patikrinimo užduotys). Atsakovams nesutinkant atsiskaityti su ieškove, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų skolą.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovų įsiskolinimą už elektros energiją (ne)pagrįstumo

29. Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo – pardavimo sutartys“ (CK 6.383 – 6.391 str.). Šio skirsnio normos taip pat taikomos sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 str.). Elektros energijos tiekimą reglamentuoja ir specialieji įstatymai bei juos įgyvendinantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1-162 patvirtintas Buitinių vartotojų su tiekėjais sudaromų elektros energijos pirkimo – pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas).

30. Elektros energijos tiekimo vartotojams (pirkimo – pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 str. 1 d., 6.383 str. 3 d.). Tai reiškia, kad elektros energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus. Šioje byloje nustatyta, kad prie ieškovės elektros tinklų yra prijungti atsakovams nuosavybės teise priklausantys vidaus tinklai (atsakovai neginčijo fakto, kad butams buvo tiekiama elektros energija).

31. CK 6.383 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo – pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.388 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. EEĮ 45 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad vartotojas, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis perkantis elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo, privalo laiku atsiskaityti su visuomeniniu tiekėju už suvartotą elektros energiją.

32. Taisyklių 58.4. numatyta, kad vartotojas privalo, jei sutartyje nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, taip pat prieš pasikeičiant elektros energijos perdavimo, skirstymo ar visuomeninio tiekimo paslaugų kainoms ir (ar) tarifams, užrašyti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir deklaruoti operatoriui ar tiekėjui. Jei vartotojas yra sudaręs Taisyklių 17.2.2 punkte nurodytas sutartis, tai duomenis apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis vartotojas teikia operatoriui. Taisyklių 58.5 punktas numato, kad vartotojas privalo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą (įskaitant sistemines paslaugas) ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir (ar) galią.

33. Aprašo 22.4 punkte numatyta, kad vartotojas privalo sutartyje nurodytu laiku užrašyti elektros energijos apskaitos prietaisų rodmenis ir deklaruoti juos tiekėjui sutartyje nustatyta tvarka. Aprašo 22.5 punktas įtvirtina vartotojo pareigą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka atsiskaityti su tiekėju už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas.

34. Taisyklių 48 punktas numato, jog savininkas, perleidęs objektą, kuriame vartojama elektros energija, kito asmens nuosavybėn per 5 kalendorines dienas nuo objekto nuosavybės teisės perleidimo privalo nutraukti sudarytą sutartį ir iki sutarties nutraukimo dienos pranešti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą galutiniam atsiskaitymui būtiną informaciją ir visiškai atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, jos persiuntimo, kitas su tuo susijusias paslaugas ir reaktyviąją elektros energiją ir informuoti apie sutarties nutraukimą naująjį objekto savininką. Naujasis objekto savininkas privalo per 5 kalendorines dienas nuo buvusio savininko pranešimo gavimo, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo objekto nuosavybės teisės įgijimo, kreiptis į tiekėją ir (ar) operatorių dėl naujų elektros energijos pirkimo – pardavimo ir (ar) elektros energijos persiuntimo sutarčių sudarymo.

35. Šių Taisyklių 98 punkte numatyta, jog tuo atveju, kai objektas yra perleidžiamas kito asmens nuosavybėn, tačiau objektą perleidusio asmens su tiekėju ir (ar) operatoriumi sudarytos sutartys nėra nutrauktos Taisyklių 48 punkte nustatyta tvarka arba buvęs ir naujasis savininkai nėra sudarę rašytinio susitarimo, kurio pagrindu gali būti nustatyti kiekvieno iš nurodytų asmenų įsipareigojimai tiekėjui ir (ar) operatoriui, naujasis objekto savininkas atsako už perleidusio objektą asmens prievolės atsiskaityti su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo bei kitas su tuo susijusias paslaugas įvykdymą.

36. Taisyklių 100 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją elektros energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Ši nuostata skirta reglamentuoti situacijoms, kai nėra sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti. Tokiu atveju už patiektą energiją pareiga atsiskaityti tenka savininkui, neužtikrinusiam, kad jam priklausančiame objekte elektros energija būtų vartojama tik sudarius sutartį su energijos tiekėju.

37. Byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovai buvo sudarę su ieškove elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurias jiems priklausantiems nekilnojamojo turto objektams buvo tiekiama elektros energija, o jie įsipareigojo nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti už suvartotą elektros energiją (2002 m. sausio 31 d. Elektros energijos pirkimo – pardavimo su buitiniu vartotoju sutarties 5.2. p., 2004 m. rugsėjo 21 d. sudarė Elektros energijos pirkimo – pardavimo su buitiniu vartotoju sutarties 2.4.2 p.). Sutartys nebuvo nutrauktos, pakeistos ar papildytos.

38. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog už atsakovų skolą ieškovei yra atsakingi tretieji asmenys M. ir I. V., taikė minėtų taisyklių 48 punktą, nes atsakovai ir tretieji asmenys nebuvo sudarę rašytinio susitarimo, kurio pagrindu būtų galima nustatyti kiekvieno iš nurodytų asmenų įsipareigojimai tiekėjui ir (ar) operatoriui. Be to, 2018 m. lapkričio 12 d. pasirašydami pirkimo – pardavimo sutartį jie nereikalavo iš pardavėjų (atsakovų) pateikti pažymų apie atsiskaitymą už daikto eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas iki šios sutarties pasirašymo dienos, iš visų už daikto eksploatuojančių įmonių ir komunalinių paslaugų tiekėjų; taip pat pirkėjai (tretieji asmenys) patvirtino, kad turėjo galimybę patikrinti ir įsitikinti, jog visi mokesčiai už daikto eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas iki šios sutarties pasirašymo dienos yra sumokėti ir įsipareigoja mokėti mokesčius, pradedant mokėjimo nuo faktinio daikto pirkėjams perdavimo dienos nuo paskutinių pardavėjų apmokėtų rodmenų (sutarties 8.5. p., 3-ojo notarų biuro raštas), kas rodo, jog tretieji asmenys, pirkdami butą ir nereikalaudami iš atsakovų jokių pažymų apie atsiskaitymą už daikto eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, nebuvo rūpestingi ir atidūs ir visą galima riziką dėl galimų įsiskolinimų prisiėmė sau. Su tokiomis teismo išvadomis nėra pagrindo sutikti.

39. Apeliantė pagrįstai teigia, jog nagrinėjamu atveju negalima buvo taikyti minėtų Taisyklių 48 punkto nuostatų, nes byloje nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovai taip pat pažeidė teisės aktų nuostatas, o pirmosios instancijos teismas, pats sau prieštaraudamas ir nepagrįsdamas tokio savo sprendimo ginčui aktualiomis teisės normomis, visiškai atleido atsakovus nuo pareigos atsiskaityti už jų suvartotą elektros energiją.

40. Visų pirma konstatuotina, jog 2002 m. sausio 31 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta su atsakovais. Atsakovai, perleidę butą, esantį (duomenys neskelbtini) tretiesiems asmenims, sutarties nustatyta tvarka nenutraukė. Antra, aplinkybė, kad tretieji asmenys sandorio sudarymo metu nereikalavo, jog atsakovai pateiktų pažymas apie atsiskaitymą už daikto eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, neturi reikšmės, nes susidariusi skola išaiškėjo tik 2020 m. gruodžio 17 d., kai buvo vykdomos techninės sąlygos dėl galios didinimo atsakovų patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini). Trečia, sutarties 7.3 punkte numatyta, kad pirkėjai subsidiariai (papildomai) atsakovo už pardavėjų prievolę atsikaityti su elektros energijos tiekėjų, jei tarp elektros energijos tiekėjo ir pirkėjų jų vardu nėra sudaryta elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo perleidžiamam šią sutartimi daiktui. Atsakovai įsipareigojo mokėti už suvartotą elektros energiją pagal įrengto apskaitos prietaiso rodmenis, pradedant mokėjimus nuo faktinio daikto perdavimo pirkėjams dienos, nuo paskutinių pardavėjų apmokėtų rodmenų. Pagal sutarties 6.1 punktą nuosavybės teisės tretiesiems asmenims perėjo sutarties pasirašymo ir patvirtinimo momentu, t. y. 2018 m. lapkričio 12 d. Ketvirta, nepaisant to, kad tretieji asmenys elektros energijos tiekimo sutartį su ieškove sudarė 2019 m. sausio 1 d., byloje neginčijamai nustatyta, jog ginčo laikotarpiu (nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d.) elektros energijos vartotojais bute, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo būtent atsakovai.

41. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovai R. B. ir I. B. neturi pareigos atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, nes jie butą yra pardavę. Priešingai, šalys pirkimo – pardavimo sutarties 7.3 punkte susitarė dėl subsidiariosios atsakomybės, suprantamos kaip papildomos atsakomybės kartu su kitu asmeniu (nagrinėjamu atveju su atsakovais) po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, o sutarties 8.4 punkte atsakovai ir tretieji asmenys susitarė, jog jokios skolos ir kitokie įsiskolinimai už paslaugas, teiktas daiktui, jo savininkams ar naudotojams, pirkėjams nepereina ir pretenzijos iki faktinio daikto perdavimo dienos yra pateikiamos pardavėjams.

42. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

43. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė gali reikalauti atsakovų atsakomybės dėl skolos priteisimo už butui, esančiam (duomenys neskelbtini) tiektą elektros energiją nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d., nes tretieji asmenys yra atsakingi ieškovei už skolą, susidariusią nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Dėl skolos dydžio

44. Įrodinėjant elektros energijos vartotojo skolą, energijos apskaitos prietaisų rodmenys yra viena iš pagrindinių ir svarbiausių įrodinėjimo priemonių. Nagrinėjamu atveju atsakovo skola buvo nustatyta įvertinus ginčo laikotarpiu – nuo 2014 m. sausio 1 d. iki d. iki 2018 m. lapkričio 11 d. deklaruotus skaitiklio rodmenis, atsakovo atliktus mokėjimus: t. y. įvertinti laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. ESO užfiksuoti skaitiklio rodmenys bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Turint duomenis apie laikotarpio pradžioje ir pabaigoje fiksuotus skaitiklių rodmenis, taip pat atsakovų atliktus mokėjimus, galima nustatyti atsakovų ginčo laikotarpiu bendrai suvartotą elektros energijos kiekį ir atitinkamai mokėtiną už tai sumą, ką ieškovė šioje byloje ir padarė, t. y. įrodė savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 178 str.).

45. Atsakovams butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė nuo 1992 m. lapkričio 18 d. Ieškovė atliko perskaičiavimą nuo 2014 m. spalio 7 d. (EAP keitimo data), imant ne vidutinį mėnesinį suvartojimą, o išvedant vienos dienos vidurkį. Vienos dienos vidurkis 5,43 kWh paskaičiuotas padalinus sunaudotas kilovatvalandes iš dienų skaičiaus:

- 2014 m. buvo 358 dienos x iš vidurkio 5,43 kWh gaunama 1 944 kWh, tuo metu galiojęs tarifas – 0,137 Eur (skaičiuojama eurais), mokėtina suma sudaro 266,33 Eur (1 944 x 0,137);

- 2015 m. buvo 365 dienos x iš vidurkio 5,43 kWh gaunama 1 982 kWh, tuo metu galiojęs tarifas – 0,129 Eur, mokėtina suma sudaro 255,68 Eur (1 982 x 0,129);

- 2016 m. liepos 1 d. keitėsi tarifas, todėl skaičiuota buvo 183 dienos x iš vidurkio 5,43 kWh, gaunama 993 kWh, tuo metu galiojęs tarifas 0,127 Eur, mokėtina suma – 126,11 Eur (993 x 0,127) ir 183 dienos x iš vidurkio 5,43 kWh, gaunama 993 kWh, tuo metu galiojęs tarifas 0,120 Eur, mokėtina suma – 119,16 Eur (993 x 0,120);

- 2017 m. buvo 365 dienos x iš vidurkio 5,43 kWh, gaunama 1 982 kWh, tuo metu galiojęs tarifas 0,114 Eur, mokėtina suma – 134,75 Eur (1 982 x 0,114);

2018 m. buvo 316 dienos (pagal sutartį atsakovai valdė nuosavybę iki 2018 m. lapkričio 12 d.) x iš vidurkio 5,43 kWh gaunam 1 716 kWh, tuo metu galiojęs tarifas 0,113 Eur, mokėtina suma – 193,91 Eur (1 716 x 0,113).

46. Byloje atsakovai nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės skaičiavimus, todėl darytina išvada, kad atsakovų įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. sudaro 1 095,94 Eur (266,33 + 255,68 + 126,11 +119,16 + 134,75 + 193,91), kuris priteistinas iš atsakovų I. B. ir R. B. lygiomis dalimis po 547,97 Eur iš kiekvieno (1 095,94 / 2). Atsakovai byloje nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti priešingą išvadą (CPK 178 str.).

47. Pažymėtina tai, kad atsakovų kaip vartotojų statusas nagrinėjamu atveju taip pat neatleidžia jų nuo įstatyme numatytos pareigos tinkamai galutinai atsiskaityti už suvartotą elektros energiją su ją tiekusiu subjektu. Duomenų, kad atsakovai tą būtų padarę ir atsiskaitę su faktiškai šias paslaugas iki 2018 m. lapkričio 12 d. teikusiu visuomeniniu tiekėju – ieškove, byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų skolą už elektros energiją.

48. Ieškovė taip pat prašė priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

49. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Nurodyta nuostata įtvirtina kreditoriaus teisę į minimalių nuostolių atlyginimą. Juos kreditorius patiria todėl, kad skolininkas piniginės prievolės neįvykdo geruoju ir laiku, todėl po termino suėjimo jis toliau neteisėtai naudojasi kreditoriaus lėšomis esant teisme iškeltai bylai dėl prievolės įvykdymo ir iki pat įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

50. Remiantis minėtu reglamentavimu ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos baigties

51. Ieškovė teismo posėdžio metu sumažino reikalavimų sumą nuo 1 157,58 Eur iki 1 110,99 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovui sumažinus savo reikalavimus, bylos dalis dėl atsisakytų reikalavimų turi būti nutraukiama (CPK 293 str. 4 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

52. Teismo vertinimu, ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas (CPK 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis); civilinės bylos dalis dėl 46,59 Eur skolos priteisimo nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.). Bylą (jos dalį) nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).

53. Įvertinus pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir procesinės teisės normas, netinkamai kvalifikavo atsakovų, kaip elektros energijos vartotojų atsakomybės pagrindą, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo ir ieškinį atmetė. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas naikintini ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

55. Už sumažintą ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 25 Eur. Ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi 26 Eur žyminio mokesčio. Nutraukus bylos dalį dėl dalies reikalavimo, ieškovei grąžintina 75 procentai 1 Eur žyminio mokesčio sumos, t. y. 0,75 Eur ir 1 Eur permokėta žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma (CPK 87 str. 2 d.).

56. Ieškovės skirstytinas bylinėjimosi išlaidas sudaro 50 Eur, iš jų: sumokėtas žyminis mokestis 25 Eur už ieškinį ir 25 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovų – turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 484 Eur, pagrįstos rašytiniais įrodymais pateiktais iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (pagal 2022 m. gruodžio 5 d. pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 1124474 už atstovavimą teisme ir procesinio dokumento surašymą). Pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1107703, išrašytas 600 Eur sumai 2022 m. kovo 9 d. už atstovavimą teisme ir procesinio dokumento surašymą, pateiktas jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl 600 Eur suma į skirstytinas bylinėjimosi išlaidas neįskaičiuotina.

57. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovė dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl to, kad priešinga šalis patenkino dalį reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atmestų ir patenkintų reikalavimų proporcijos nagrinėjamu atveju skaičiuotinos pagal pradinio ieškinio reikalavimus.

58. Sumažinus ieškinio reikalavimus, ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 1 110,99 Eur skolą, ieškinys patenkintas iš dalies – priteisiant iš atsakovų ieškovei 1 095,94 Eur skolą. Nagrinėjamu atveju tenkinama ieškinio reikalavimų dalis sudaro 98,65 proc. (1 095,94 x 100 / 1 110,99), atmestų reikalavimų dalis sudaro – 1,35 proc., todėl ieškovei priteistina 49,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovams – 6,53 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Taikant šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų abipusį įskaitymą, iš atsakovų ieškovei priteistina 42,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, po 21,40 Eur iš kiekvieno atsakovo.

59. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 125,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinį skundą ir ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės valstybei priteistina – 1,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų I. B. ir R. B. po 61,79 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. sprendimą ir 2023 m. vasario 13 d. papildomą

sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Nutraukti bylos dalį dėl 46,59 Eur dydžio skolos priteisimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ iš atsakovų I. B. ir R. B..

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, 547,97 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 97 ct) skolą už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (547,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 21,40 Eur (dvidešimt vieną eurą 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 303383884, 547,97 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 97 ct) skolą už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (547,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 21,40 Eur (dvidešimt vieną eurą 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“, juridinio asmens kodas 3033838846, žyminio mokesčio dalį – 1,75 Eur, (0,75 Eur sumokėto 2022 m. vasario 11 d. AB SEB banke, ir 1 Eur, sumokėto 2023 m. vasario 28 d. AB SEB banke).

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.