Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2022-07-20 · Baudžiamoji byla Nr. T-585-1150/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-20
Bylos Nr.
T-585-1150/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32613-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Nuteistasis
T. Ž.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-585-1150/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32613-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.17. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 20 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,dalyvaujant prokurorei Jolantai Okuškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo teikimą pagal nuteistojo T. Ž. prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme gautas nuteistojo T. Ž. prašymas, kuriuo prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-983/2017, perkvalifikuojant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį į administracinį nusižengimą. Nuteistojo teigimu, jo padaryta žala nesiekia 1 MMA, kuris nuo 2022 m. liepos 1 d. yra 500 Eur, tuo tarpu nuteistojo padaryta žala – 445 Eur.

2. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimo netenkinti, kadangi prašymas nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmetamas.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Teismas nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).

4. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

5. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog nuteistasis 2017 m. kovo 20 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, už tai, kad pagrobė svetimą turtą, ir jam paskirta jam galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo. Iš nuosprendžio matyti, jog jis pagrobė svetimą turtą, kurio bendra vertė – 445 Eur.

6. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, įvertina pagrobto turto vertę pagal BK 190 straipsnį. Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1031 „Dėl bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, arba 1 MGL, buvo lygus 130 LT, o tai, įvertinus oficialų lito ir euro kursą, atitinka 37,66 eurus. Tokio dydžio bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo patvirtintas nuo 2015 m. sausio 1 d. ir galiojo iki 2018 m. sausio 1 d., kuomet bazinis bausmių ir nuobaudų dydis buvo padidintas iki 50 Eur.

7. Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

8. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi minimalių ekonominių socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-697/2019 ir kt.).

9. Vadovaujantis teismų praktika bei teisės aktais, nustatyta, kad priešingai nei nurodo nuteistasis, bylose dėl pagrobto turto atsižvelgiama ne į minimalų mėnesinį atlyginimą, tačiau į bazinį socialinės išmokos dydį (MGL). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog nuteistojo padaryta turtinė žala siekė 445 Eur, o kaip minėta 1 MGL nusikalstamos veikos padarymo metu buvo lygus 130 Lt., (37,66 Eur), darytina išvada, jog nuteistajam švelninti bausmę, pagrindo nėra, kadangi nuteistojo padaryta žala tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek pakeitus įstatymą, užtraukia baudžiamąją atsakomybę – baudžiamoji atsakomybė taikytina, padarius 150 Eur turtinę žalą. Tad nuteistojo teikimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 362¹ straipsniais,

nutaria:

Teikimą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė