Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. buvo našlė, jos sutuoktinis (pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvas) J. P. buvo miręs jau (duomenys neskelbtini) Pažymima, jog po J. P. mirties jo palikimą priėmė pareiškėjas ir nei pareiškėjo mama, nei suinteresuotas asmuo į šį palikimą nepretendavo.

Po G. P. mirties liko jai su pareiškėju bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausęs 2 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)

Dėl palikimo priėmimo, mirus mamai, nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo į notarą nesikreipė ir notaro biure užvestos G. P. paveldėjimo bylos nėra, tačiau nurodo, kad po mamos mirties pareiškėjui pagal įstatymą tenkantį palikimą pareiškėjas priėmė faktiškai jį užvaldydamas. Pareiškėjas po mamos mirties rūpinosi kaip savu turtu jam ir mamai bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiu žemės sklypu, juo rūpinasi ir prižiūri. Mamos laidotuvėmis rūpinosi ir su jomis susijusias išlaidas apmokėjo taip pat pareiškėjas, šiuo metu pareiškėjas tvarko tėvų kapus. Iš šių aplinkybių daro išvada, jog pagal įstatymą tenkantį mamos palikimą priėmė pareiškėjas faktiškai jį užvaldydamas. Pareiškėjo brolis, t. y. suinteresuotas asmuo J. P. į mamos palikimą nepretendavo ir nepretenduoja. Palikimą pareiškėjas priėmė iš karto po mamos mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino. Tam, kad pareiškėjas galėtų įforminti palikimą, reikalingas paveldėjimo teisės liudijimas. Notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes pareiškėjas praleido įstatymo tam nustatytą kreipimosi į notarą terminą, todėl juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui į mamos palikimą gauti.

Suinteresuotas asmuo – J. P., atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tokia įstatymų leidėjo nuostata rodo, kad palikimas laikomas priimtu ir faktiškai pradėjus valdyti palikėjui priklausantį turtą ar jo dalį, nepriklausomai nuo faktiškai pradėto valdyti turto apimties ar turto rūšies.

Ar įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikėjui priklausiusį turtą, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad jis priėmė savo motinos G. P., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai jį užvaldydamas.

Iš byloje pateikto gimimo liudijimo žinoma, kad pareiškėjo J. P. motina buvo G. P..

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo motina G. P. mirė (duomenys neskelbtini) Gyventojų registro duomenimis, paskutinė G. P. deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu – (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjas nurodo ir iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad po G. P. mirties liko jai su pareiškėju J. P. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis (po ½ dalį) priklausęs žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini)

VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro duomenimis patvirtinta, kad po G. P. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimo niekas nepriėmė.

Pareiškėjo tėvas - G. P. sutuoktinis J. P., mirė (duomenys neskelbtini) t. y. anksčiau nei G. P..

Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad po J. P. mirties, visą jo palikimą (nekilnojamąjį turtą) priėmė pareiškėjas J. P..

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas J. P. yra pirmos eilės įpėdinis. Suinteresuotas asmuo J. P. (pareiškėjo brolis) prieštaravimų dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir pareiškimo tenkinimo nepateikė.

Byloje pateikti duomenys (Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Obelių seniūnijos 2024 m. sausio 16 d. pažyma) patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis po motinos G. P. mirties iš karto naudojosi ir valdė palikėjos turtu kaip savo, rūpinosi ir prižiūrėjo jai priklausančia žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu faktiniu valdymu ir aktyviais veiksmais iš karto po motinos G. P. mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino, pareiškėjas priėmė jos palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti palikėjai priklausiusį turtą įstatymu nustatytu terminu po palikėjos mirties, niekas neginčija. Suinteresuotas asmuo J. P. prieštaravimų nepateikė.

Įvertinus visumą byloje pateiktų įrodymų, pateiktas prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas J. P. priėmė savo motinos G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270 ir 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. P. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.