- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-19
- Bylos Nr.
- 2S-259-524/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Audrius Saulėnas, Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-17 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl antstolio Aleksandro Selezniovo ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmų, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, išieškotų pinigų grąžinimo ir kt. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja T. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolio veiksmus; įpareigoti antstolį A. Selezniovą skubiai grąžinti visas išieškotas pinigų sumas; priteisti iš antstolio A. Selezniovo pareiškėjai ir jos vaikui turtinės žalos atlyginimą; priteisti iš antstolio A. Selezniovo 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš antstolio A. Selezniovo po 200 Lt už kiekvieną dieną nuo 2008-06-03 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 10 000 Lt. Nurodė, kad su antstolio A. Selezniovo veiksmais nesutinka, nes apie antstolio A. Selezniovo vykdymo veiksmus išieškant skolą sužinojo tik 2008-06-06. Pažymėjo, kad negavo iš antstolio jokio raginimo dėl priimto sprendimo vykdymo. Pažymėjo, kad antstolis areštavo jos pinigines lėšas. Pareiškėjos nuomone, jai ir jos nepilnamečiam sūnui padaryta ir toliau daroma moralinė žala. Paaiškino, kad Klaipėdos apskrities VMI nepateikė informacijos, kur reikia sumokėti teismo paskirtą baudą bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Todėl teigia, jog jai nebuvo suteikta galimybė geranoriškai sumokėti pinigus. Nurodė, kad apie antstolio A. Selezniovo 2008-05-30 patvarkymą sužinojo tik 2008-06-06, t. y. po vykdomojo proceso išieškojimo užbaigimo, todėl jai jau nebebuvo galimybių apginti savo ir nepilnamečio vaiko interesus. Antstolis patvarkymu nurodė į antstolio depozitinę sąskaitą pervesti 70 proc. nuo pajamų dalies ir tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidė jos bei jos vaiko teises. Dėl tokių antstolio A. Selezniovo neteisėtų veiksmų bei Klaipėdos apskrities VMI darbuotojų kaltės liko be pragyvenimo šaltinio. Nurodo, kad antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, turėjo išieškotojui ir skolininkui išaiškinti teises ir pareigas, išklausyti jos bei išieškotojo pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, įteikti raginimą bei nurodyti, kaip įvykdyti sprendimą, tačiau antstolis A. Selezniovas neatliko minėtų veiksmų. Vykdomajame dokumente dėl baudos ir pašto išlaidų išieškojimo nebuvo nurodyti įvykdymo terminai, Klaipėdos apygardos teismas bei Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nuolat vengė pateikti dokumentų nuorašus. Antstolis ėmėsi vykdyti išieškojimą priverstinai, nepasiūlęs baudos sumokėti geruoju. Antstolis baudos išieškojimą nukreipė į visas pareiškėjos sąskaitas bankuose, nors galėjo išskaičiuoti tik iš uždarbio. Teigė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 500 Lt baudą paskyrė nepagrįstai.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-10-17 nutartimi skundą atmetė. Nurodė, kad siekdamas įteikti raginimą skolininkei antstolis raginimus įvykdyti teismo sprendimus paskelbė 2008-04-04 laikraštyje „Pliusas“, Nr. 25. Suėjus raginimo įvykdyti teismo sprendimą terminui ir skolininkui jo neįvykdžius, antstolis gali pradėti jį vykdyti priverstinai. 2008-06-03 iš skolininkei priklausančių sąskaitų buvo nurašyta 1 883,60 Lt, nurašius minėtą sumą, areštai sąskaitoms buvo panaikinti. Antstolis negalėtų nukreipti išieškojimo į skolininko turtą tik tuo atveju, jeigu skolininkas būtų pateikęs įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius iš jos darbo užmokesčio. Antstolis turėjo teisę areštuoti ne tik išieškotą sumą, bet ir vykdymo išlaidas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą, taip užtikrindamas teismo sprendimo įvykdymą ir vykdymo išlaidų išieškojimą, užbaigiant vykdomąją bylą. Antstolis pranešime skolininkei apie lėšų areštą nurodė, jog areštuojamos lėšos ne tik skolai išieškoti, bet ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl antstolio neišsiuntimo atskiro pasiūlymo sumokėti vykdymo išlaidas teismas laikė organizaciniu-techniniu pažeidimu, nesudarančiu pagrindo antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais. Antstolis, 2008-06-03 nurašęs pinigines sumas iš skolininkei priklausančių sąskaitų, nedelsdamas, t. y. 2008-06-04 areštus visoms sąskaitoms panaikino. Įstatymų leidėjas nenumatė pareigos antstoliui siūlyti, pranešinėti, informuoti apie taikos sutarties sudarymo galimybę. Skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, o klausimai dėl žalos atlyginimo – ieškininės teisenos tvarka, todėl nenagrinėjo skundo teiginių dėl žalos atlyginimo bei dėl suinteresuoto asmens – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, kadangi bylas dėl valstybinio administravimo subjektų veiksmų teisėtumo, dėl žalos atlyginimo sprendžia administraciniai teismai.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-17 nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, įpareigoti pirmosios instancijos teismą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, apginti nepilnamečio vaiko pažeistas teisę į išlaikymą ir grąžinti jam neteistėtai antstolio atimtas sumas. Nurodo, kad teismas pareiškėjos neinformavo apie priimtus procesinius sprendimus, t. y. dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, dėl bylos nagrinėjimo datos, dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, dėl atsiliepimų pareiškėjai nepateikimo ar pateikimo pavėluotai. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nereagavo į jos pareiškimus dėl teisėjo nušalinimo. Pareiškėjos nuomone, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas nepagrįstai, t. y. buvo vilkinamas bylos nagrinėjimas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti skunde nurodomus klausimus dėl žalos atlyginimo. Pareiškėja mano, kad dėl antstolių veiklos įkainių nėra jokios kontrolės ir jų veiksmų niekas netikrina. Pažymi, kad antstolis neteisėtai areštavo jos sąskaitoje esančias lėšas bei nepagrįstai išieškojimą nukreipė į jos darbo užmokestį. Paaiškina, kad antstolis neįrodė, kad pareiškėja atsisakė geranoriškai vykdyti savo prievoles. Pareiškėjos nuomone, raginimas jai nebuvo įteiktas, ji nebuvo informuojama apie vykdymo procesą. Pareiškėja nurodo, kad antstolis negalėdamas surasti skolininkės turėjo kreiptis į teismą dėl kuratoriaus paskyrimo. Pažymi, kad pareiškėjai padaryta žala, kurią turi atlyginti išieškotoja ir antstolis.
Suinteresuotas asmuo antstolis atsiliepimu prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti, nemotyvuoti ir teisiškai nepagrįsti.
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš vykdomųjų bylų duomenų nustatyta, kad išieškotoja Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008-03-17 antstoliui A. Selezniovui pateikė vykdyti du vykdomuosius raštus dėl skolos išieškojimo iš T. Ž. : vykdomąjį raštą Nr. 2-518-538/2007 dėl 500 Lt baudos bei vykdomąjį raštą Nr. 2-518-538/2007 dėl 22,10 Lt išlaidų valstybei išieškojimo. Antstolio kontoroje užvestos dvi vykdomosios bylos – atitinkamai Nr. 10/08/00923 ir Nr. 10/08/00924. 2008-03-18 skolininkei T. Ž. registruotu laišku išsiųsti raginimai geruoju įvykdyti teismo sprendimą (vykd. b. l. 1–2), 2008-03-31 raginimai grąžinti antstolio kontorai su pašto žymomis, kad jų įteikti nepavyko (vykd. b. l. 3). Raginimai buvo siunčiami skolininkės T. Ž. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Neįteikus raginimo registruotu paštu antstolis A. Selezniovas raginimą T. Ž. įvykdyti teismo sprendimą paskelbė vykdymo veiksmų atlikimo vietos laikraštyje – laikraštyje „Pliusas“, Nr. 25, 2008-04-04 (b. l. 4). Suėjus terminui įvykdyti teismo sprendimą geruoju, 2008-05-12 skolininkei išsiųstas patvarkymas pateikti informaciją apie jai priklausantį turtą (vykd. b. l. 5). Kartu užklausti bankai apie skolininkei priklausančias sąskaitas, VĮ „Regitra“ apie skolininkei priklausančias transporto priemones, VĮ Registrų centras apie skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą, VSDFV Klaipėdos skyrius apie skolininkės darbovietę (vykd. b. l. 10–11). 2008-05-17 gavus atsakymą, kad skolininkė dirba UAB „Simon Louwerse“ logistika, 2008-05-30 priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės darbo užmokesčio (vykd. b. l. 12). 2008-05-12 patvarkymas dėl skolos išieškojimo 2008-06-20 antstolio A. Selezniovo prašymu iš skolininkės darbovietės atšauktas (vykd. b. l. 29). 2008-07-02 UAB „Simon Louwerse“ logistika antstoliui grąžino vykdomuosius dokumentus dėl skolos išskaičiavimo iš T. Ž. darbo užmokesčio. 2008-05-18 gauti atsakymai, kad T. Ž. vardu yra atidarytos sąskaitos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2008-06-02 T. Ž. sąskaitos minėtuose bankuose areštuotos (vykd. b. l. 15–19). Apie lėšų areštą skolininkei T. Ž. išsiųsti pranešimai (b. l. 24–27). 2008-06-03 iš skolininkei priklausančių sąskaitų buvo nurašyta 1 883,60 Lt, nurašius minėtą sumą, 2008-06-04 areštas skolininkės sąskaitoms buvo panaikintas (b. l. 15–19). 2008-06-05 patvarkymu išieškotos lėšos buvo paskirstytos ir 2008-06-09 išmokėtos išieškotojui – Klaipėdos apskrities VMI, o dalis piniginių lėšų – 724,28 Lt – grąžintos į skolininkės sąskaitą. 2008-06-20 priimti patvarkymai dėl vykdomųjų bylų Nr. 10/08/00923 ir Nr. 10/08/00924 užbaigimo ir vykdomieji raštai grąžinti Klaipėdos apygardos teismui.
Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal LR CPK 336 str. atskirieji skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus, kai teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į LR CPK 443 str. 5 d., mano, kad nėra pagrindo šį atskirąjį skundą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2007-12-10 ir 2008-01-03 nutartys dėl 500 Lt ir 22,10 Lt išieškojimo iš T. Ž. yra įsiteisėjusios. Vadovaujantis LR CPK 18 str. įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė jos procesines teises, nes neinformavo apie priimtus procesinius sprendimus, t. y. dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, dėl bylos nagrinėjimo datos, dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, dėl atsiliepimų pareiškėjai nepateikimo ar pateikimo pavėluotai. Šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais. Išaiškintina, kad skundai dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjami ypatingąja teisena (LR CPK 442 str.). Šia teisena nagrinėjamos bylos turi tam tikrų ypatumų. Žodinio proceso ir viešumo principai ypatingosios teisenos atveju praktiškai negalioja, t. y. procesiniai sprendimai priimami be žodinio bylos nagrinėjimo – rašytinio proceso tvarka. Apie vyksiantį teismo posėdį pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys yra tik informuojami, pagal LR CPK 133 str., teismo pranešimais ar šaukimais. Teismas nagrinėdamas bylas yra aktyvus, todėl savo iniciatyva gali rinkti įrodymus, t. y. išsireikalauti iš antstolio vykdomąją bylą bei atlikti kitus, jo manymu, būtinus veiksmus, reikalingus tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismas neatsako už pavėluotai gautus procesinius dokumentus, taip pat ir atsiliepimus į skundą.
Teisėjų kolegija pareiškėjai išaiškina, kad atskirieji skundai paduodami tik LR CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užketa kelią tolesnei bylos eigai (LR CPK 334 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju, apeliantės nuomone, bylos nagrinėjimas buvo sąmoningai vilkinamas, nes buvo keletą kartų atidėtas, ir nepagrįstai nenušalintas teisėjas. Šios nurodytos aplinkybės negali būti atskirojo skundo objektu, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teismas, spręsdamas bylas dėl antstolio veiksmų LR CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, tik patikrina antstolio veiksmų teisėtumą, todėl patenkinęs skundą gali antstolio veiksmą panaikinti arba įpareigoti atlikti tam tikrą veiksmą (LR CPK 513 str. 1 d.). Tuo tarpu pareiškėja reikalavo žalos atlyginimo. Darytina išvada, kad šis reikalavimas ypatingąja teisena negali būti sprendžiamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė pareiškėjai kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka pateikiant ieškinį. Taip pat pažymėtina, kad Klaipėdos apskrities VMI veiksmai yra nenagrinėtini LR CPK nustatyta tvarka, nes dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo sprendžia administraciniai teismai (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p.).
Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad jai nebuvo suteikta teisė geranoriškai įvykdyti teismo įpareigojimą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo argumentu. Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, t. y. šalys patiria teisines teismo sprendimo pasekmes. Nagrinėjamu atveju pareiškėja žinojo apie baudos paskyrimą bei išlaidas valstybei už procesinių dokumentų įteikimą. Akivaizdu, kad geranoriškai neįvykdžius teismo įpareigojimų turėjo būti pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Išaiškintina, kad sprendimų vykdymo procesas yra detaliai reglamentuotas, kad būtų apsaugotos išieškotojo, skolininko ir kitų suinteresuotų asmenų teisės bei interesai. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja buvo tinkamai informuota apie baudos skyrimą bei įpareigojimą sumokėti procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Akivaizdu, kad pareiškėja turėjo suvokti, kad neįvykdžius teismo įpareigojimų, bus pradėtas priverstinis teismo sprendimo vykdymas. Pažymėtina, kad apeliantei buvo tinkamai įteiktas raginimas įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Pirmiausia, antstolis apie priimamus sprendimus skolininkę informuodavo skolininkės adresu, tačiau nepavykus įteikti šių dokumentų nusprendė pranešti viešo paskelbimo būdu. Išaiškintina pareiškėjai, kad kuratorius gali būti skiriamas tik suinteresuoto asmens prašymu, be to, kai yra išsprendžiami kuratoriaus atlyginimo klausimai. LR CPK 644 str. 2 p. įtvirtina skolininko pareiga pranešti apie gyvenamosios vietos, darbo vietos pasikeitimą. Šios pareigos apeliantė neįvykdė, nebendradarbiavo su antstoliu, todėl pagrįstai raginimas įvykdyti teismo sprendimą geruoju įteiktas viešo paskelbimo būdu.
Apeliantės nuomone, antstolis nepagrįstai areštavo jos sąskaitas. Teisėjų kolegijos nuomone, sąskaitų areštas buvo atliktas pagal teisės aktų reikalavimus. LR CPK 689 str. reglamentuoja piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, areštą. Vadovaujantis minėta teisės norma, antstolis turi teisę areštuoti tokią lėšų sumą, kurios užtektų išieškomai skolai ir vykdymo išlaidoms atlyginti, bei reikalauti, kad bankas pervestų tokią skolininko lėšų sumą, kuri atitinka išieškomą skolą be vykdymo išlaidų. Pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis, antstolis nurodymus dėl lėšų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą išsiuntė keturiems bankams, kurie į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė didesnę piniginių lėšų sumą nei išieškotina suma. Tačiau antstolis, laikydamasis LR CPK 689 str. nustatytų reikalavimų, nustatęs, kad bendra surastų skolininkei priklausančių piniginių lėšų suma yra didesnė, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, panaikino neareštuotinų piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymą, t. y. 2008-06-03 nurašęs pinigines sumas iš skolininkei priklausančių sąskaitų, 2008-06-04 areštus visoms sąskaitoms panaikino. 2008-06-05 patvarkymu išieškotos lėšos buvo paskirstytos ir 2008-06-09 pervestos išieškotojai, tą pačią dieną piniginės lėšos, kurios viršijo išieškomą sumą bei sumą vykdymo išlaidoms padengti, grąžintos į skolininkės sąskaitą, todėl skolininkės teisės vykdymo procese pažeistyos nebuvo.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-17 nutartį palikti nepakeistą.