Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo vertinimu, Administracijos darbuotojai vykdė patikrinimus, pažeisdami pareiškėjo teisę juose dalyvauti (VAĮ 20 str. 1 d. 5 p.) ir susijusias teises (VAĮ 20 str. 1 d. 2 ir 6 p.). Pareiškėjas teigė, kad jis negavo jokio Administracijos kvietimo į apklausą, todėl nežinojo ir negalėjo atvykti ar pateikti siūlymus šiuo klausimu, o Administracija negalėjo nutraukti administracinės procedūros tik tuo pagrindu, kad negalėjo apklausti pareiškėjo (VAĮ 28 str. 2 d.).

Kolegialių institucijų 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymo Nr. 1-274/1-213 „Dėl Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos reorganizavimo sąlygų aprašo sudarymo“ (TAR, 2018-08-06, Nr. 2018-12835) 1 punkto pagrindu Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba reorganizuota prijungimo prie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos būdu, nustatant reorganizavimo sąlygų apraše, kad po reorganizavimo Valdyba baigia savo veiklą kaip biudžetinė įstaiga ir nuo 2019 m. sausio 1 d. visos jos teisės ir pareigos perduodamos po reorganizavimo tęsiančiai veiklą biudžetinei įstaigai – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl šioje byloje atsakovu laikytinas tik Departamentas, perėmęs po reorganizacijos ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos teises ir pareigas (ABTĮ 54 str.).

Nagrinėjamu atveju grąžintoje iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme apimtyje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017-08-14 sprendimo Nr. 9-253/17(1.1.43-PD3) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017-07-25 rašto Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) bei Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2017-08-17 atsakymo Nr. 47-7-7477(2.6-5), teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su 2017-06-26 skundu dėl Bendrųjų priešgaisrinės sausos taisyklių pažeidimo kreipėsi dėl to, kad asociacijos Vilniaus miesto Baltarusijos klubo „Siabryna“ 2017-06-24 organizuotos šventės „Kupalle“ metu, šalia Žvėryno pėsčiųjų tilto, kai buvo kūrenamas laužas, po kūrenimo liko nesutvarkyta laužavietė, taip pat galimai buvo pažeista tokio pobūdžio viešų renginių organizavimo tvarka. Pareiškėjas nuo pat pradžios prašė jį pripažinti nukentėjusiuoju, ištirti galimus pažeidimus ir taikyti atsakomybę nusižengimus padariusiems asmenims, pateikti pagrįstą atsakymą, leidimą organizuoti minėtą renginį, paaiškinti laužų kūrenimo ir atliekų deginimo tvarką Vilniuje. Šį skundą kartu su pridėtomis buvusios laužavietės nuotraukomis elektroniniu paštu pareiškėjas pateikė tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tiek Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017-07-25 raštu Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) informavo pareiškėją, kur galima susipažinti su Tvarkymo ir švaros taisyklėmis, taip pat, kad tokiam renginiui organizuoti leidimo nereikia, užtenka informuoti Administraciją. Tokį pranešimą klubas „Siabryna“ pateikė 2017-06-12, todėl renginys organizuotas teisėtai. Be to, renginys buvo patikrintas 2017-06-24, pažeidimų nenustatyta. Administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas V. Č. 2017-07-16 atliko pakartotinį patikrinimą ir 2017-07-18 surašė elektroninį pranešimą tarnybinės veiklos klausimais Nr. A121-15811/17(2.1.19-SM4). Pareigūnas pažeidimų nenustatė. Pareiškėjas, kaip galimo nusižengimo liudytojas, buvo kviestas apklausai 2017-07-20 14.00 val., į kurią neatvyko, todėl vadovaujantis VAĮ 28 str. 2 d., jei asmuo neatvyko į apklausą arba yra kitos objektyvios priežastys, dėl kurių apklausti asmenį per administracinei procedūrai numatytą laiką neįmanoma, administracinė procedūra, dėl pareiškėjo pranešimo nutraukta. Pareiškėjas informuotas, kad jo skundas laikytinas prašymu, nes pagal savo turinį atitinka prašymo apibrėžimą (VAĮ 2 str. 14 d.). Taip pat savivaldybės administracija skundžiamame rašte, be informacijos pareiškėjui apie vykusį renginį ir jo organizatorius pateikimo, nurodė, kad administracinių nusižengimų teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, pateikė savo poziciją dėl pareiškėjo pateiktų surinktų galimo administracinio nusižengimo duomenų įvertinimo, pateikė savo išvadą dėl pareiškėjo kaip nukentėjusiojo statuso administracinių nusižengimų teisenoje įgijimo, bei iš esmės sprendė, kad nėra pagrindo ir savivaldybės administracijos kompetencijos pradėti šiuo atveju administracinio nusižengimo teiseną. Taip pat pažymėjo, kad viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas yra iš esmės kitos institucijos, policijos, funkcija, kuriai savivaldybės administracija talkina.

Pareiškėjas 2017 m. liepos 25 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninę ginčų komisiją, prašydamas panaikinti Administracijos 2017 m. liepos 25 d. raštą Nr. A63-514/17(46841)(3.2.1.-EM4) ir įpareigoti Administraciją nedelsiant išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundą. Atkreiptinas dėmesys, jog 2017 m. liepos 25 d. skundą Komisijai pareiškėjas grindė iš esmės administracinio nusižengimo teisenos procedūriniais pažeidimais, t. y. tuo, kad Administracijos darbuotojai du kartus patikrino faktinius duomenis vietoje neinformuodami pareiškėjo, pareiškėjas nebuvo kviestas į apklausą, nereiškė pageidavimo būti apklausiamas, todėl administraciniam sprendimui priimti apklausa nebuvo privaloma ir administracinė procedūra negalėjo būti nutraukta, Administracija, iš pareiškėjo gavusi informacijos apie administracinį nusižengimą, privalėjo pradėti administracinio nusižengimo teiseną arba atsisakyti ją pradėti, tačiau to nepadarė.

Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas 2017-07-28 raštu Nr. 9.4-1750(9.3E) pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, kuri 2017-08-17 pateikė atsakymą Nr. 47-7-1477(2.6.-5) pareiškėjui, nurodydama, kad jos pareigūnai pagal kompetenciją atliko skunde nurodytų faktinių aplinkybių patikrinimą, nustatė Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių, Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimus, pripažino, kad buvo padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika, tačiau nutarė nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ir Vilniaus miesto Baltarusijos klubo „Siabryna“ vadovui pareiškė žodinę pastabą. Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju. Kaip matyti iš skundžiamo rašto turinio jame nuspręsta nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 525 str., remiantis ANK 12 ir 22 str. nuostatomis, kad mažai pavojinga ir mažareikšmė veika nesudaro pagrindo traukti asmenis administracinėn atsakomybėn.

Iš pareiškėjo pirminio 2017 m. birželio 26 d. skundo turinio matyti, kad pareiškėjas šiame skunde nurodė aplinkybes, susijusias su, jo įsitikinimu, įvykdytais administraciniais nusižengimais (viešosios tvarkos, renginių organizavimo tvarkos ir priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimais) asociacijos 2017 m. birželio 24 d. organizuotos šventės metu, kuomet buvo kūrenamas laužas ir po kūrenimo liko nesutvarkyta laužavietė, ir, būdamas aktyvus pilietis, prašė ištirti ANK 279 straipsnio 1 dalyje (priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas), 366 straipsnyje (tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas) ir 525 straipsnyje (priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimas) nurodytus pažeidimus ir taikyti administracinę atsakomybę nusižengimus padariusiems asmenims, pareiškėją pripažinti nukentėjusiuoju, taip pat pateikti leidimą organizuoti minėtą renginį, paaiškinti laužų kūrenimo ir atliekų deginimo tvarką Vilniuje. Pareiškėjas 2017 m. birželio 26 d. skunde nurodė, kad buvo pažeisti jo ir visuomenės interesai dėl to, jog buvo deginamas laužas netinkamoje vietoje ir po renginio liko nesutvarkyta laužavietė, taip pat prašė pripažinti jį nukentėjusiuoju dėl to, kad jis patyrė 50 Eur žalos, nes sugaišo laiko, patyrė darbo, susisiekimo sąnaudas, išgyvenimus ir nepatogumus.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (VAĮ 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (VAĮ 2 str. 4 d.).

Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Pažymėtina, kad iš pareiškėjo 2017 m. birželio 26 d. skundo turinio matyti, jog iš esmės pareiškėjas į Administraciją ir Departamentą kreipėsi ir dėl, jo manymu, įvykdyto administracinio nusižengimo, kai renginio metu buvo kūrenamas laužas ir nesutvarkyta laužavietė, prašydamas ištirti jo nurodytus pažeidimus ir taikyti administracinę atsakomybę nusižengimus padariusiems asmenims, jį pripažinti nukentėjusiuoju.

Pagal ANK 590 straipsnio 1 dalį (pagrindai pradėti administracinių nusižengimų teiseną) nustatyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. Taigi dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ir nepradėjimo (atsisakymo ją pradėti) iš esmės gali būti priimami tos įstaigos vidaus tvarkoje numatyti dokumentai, kurie gali būti naudojami ir viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nors ir nėra pareigūnas, tačiau užfiksuoja administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą (ANK 590 str. 2 d.). Teismų praktikoje yra susiformavęs sisteminis ANK nuostatų aiškinimas, kad ne teismo tvarka pareigūnų administracinio nusižengimo teisenoje priimti nutarimai (ar kiti procesiniai sprendimai) skundžiami bendrosios kompetencijos teismui pagal analogiją taikant ANK 621-622 str. nuostatas, t. y. apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas (atitinkamai įvertinant ir šį nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusių asmenų įgaliojimus bei veiksmus) nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (žr. pvz. 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-573-575/2019), o taip pat kitos teisenos tvarka negali būti revizuojamas ne tik administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo, bet ir jo inicijavimo teisėtumas bei pagrįstumas (žr., pvz., 2008 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-884/2008, 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1336/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimų, priimtų dėl prašymų pradėti administracinio teisės nusižengimo teiseną, teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 str. 3 d., žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. birželio 21 d. nutartį Nr. T-30/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-760-552/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-794-438/2019, kt.).

Pareiškėjas prašo priteisti administracinėje teisenoje patirtas bylinėjimosi išlaidas

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo skundas iš esmės patenkintas iš dalies (2018 m. sausio 8 d. apygardos administracinio teismo spendimo dalimi, kuri įsiteisėjo, buvo patenkinta pareiškėjo skundo dalis dėl įpareigojimo atsakyti, taip pat šiuo teismo sprendimu patenkinama skundo dalis dėl Komisijos sprendimo panaikinimo), teismas sprendžia, jog jis įgijo teisę į dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bendrosios taisyklės, įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, procesinį šalių elgesį (ABTĮ 40 str. 4 d.).