Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, suinteresuoti asmenys R. V., E. V., antstolė Elena Miliauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos UAB „Julianus Inkaso“ prašymas, kuriuo pareiškėja prašo nustatyti R. V. nuosavybės teisėmis priklausančią dalį sutuoktinės E. V. nurodyto turto, t. y.: ½ turtines teises į pinigines lėšas gautas ar ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų, įskaitant gaunamas ar ateityje gautinas lėšas, tokias kaip darbo užmokestis, pensija ar kitos darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, bei kitas pinigines lėšas, kurios gaunamos ar gautinos sutuoktinės E. V. vardu; darbo užmokestį, mokamą sutuoktinei E. V. įmonėje (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant ½ dalį išskaičiuojant ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį nuo gaunamų pajamų dalies neviršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ kelių transporto priemonę „Mercedes Benz“, A 140, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad išieškojimas yra vykdomas iš skolininko R. V., kuris yra sudaręs santuoką su suinteresuotu asmeniu E. V.. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Skolininkas R. V. pateikė duomenis apie tai, kad skolininko R. V. atžvilgiu išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo vaikui išieškojimo išieškotojos (uzufrukto teise) E. V. naudai bei neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad R. V. nustatytas dalyvumo lygis – 50 proc.

Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas; reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). Tai reiškia, jog nukrypti nuo lygių sutuoktinių bendro turto dalių principo galima tik išimtiniais atvejais.

Šiuo atveju, skolininkas R. V. pateikdamas įrodymus byloje neformuluoja jokio prašymo, nenurodo jokių faktinių aplinkybių ar bet kokių kitų motyvų ir/ar pan. Skolininko pateikti įrodymai patvirtina, kad iš skolininko R. V. priverstinai išieškomas išlaikymas sūnui G. V., išieškotojos (lėšų tvarkytojos uzufrukto teise) E. V. naudai. Pažymėtina, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos vykdymas ir įgyvendinimas nėra apibrėžiamas, kaip išimtis, kuri savaime turėtų būti laikoma pakankamu pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos. Aplinkybės dėl skolininkui nustatyto dalyvumo lygio, taip pat negali paneigti sutuoktinių turto lygių dalių principo ar suteikti pagrindo nukrypti nuo minėto principo. Byloje teismui nepateikta duomenų apie tai, jog sutuoktiniai R. V. ir E. V. būtų sudarę vedybų sutartį. Esant nustatytam, kadangi byloje apeliantas nepaneigė CK 3.117 straipsnyje numatytos lygių sutuoktinių turto dalių prezumpcijos, kuri leistų teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl laikytina, jog jų atžvilgiu taikytinas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CPK 667 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Telšių apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartimi išnagrinėta civilinė byla Nr. e2VP-903-1227/2025, kurioje pagal išieškotojos UAB GelvoraSergel prašymą, teismas nustatė, kad skolininkės E. V. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu R. V. sudaro: ½ dalis areštuoto skolininko R. V. sutuoktinės E. V. gaunamo darbo užmokesčio iš (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje, susijusioje su areštuota skolininko R. V. ir jo sutuoktinės E. V. turtine teise į pinigines lėšas gautas ar ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų, prašymas netenkintas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareikštas reikalavimas dėl skolininkui priklausančio turto, esančio bendrame su kitais asmenimis turte, t. y. sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ir piniginių lėšų gautų ar ateityje gautinų iš trečiųjų asmenų, dalies nustatymo jau yra išnagrinėtas Telšių apylinkės teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartimi, šiuo konkrečiu atveju, esant išdėstytoms aplinkybėms ir analogiškiems reikalavimams, nebėra teisinio pagrindo tenkinti UAB „Julianus Inkaso“ reikalavimo ir pakartotinai nustatyti skolininko turto dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise minėtame priklausančiame turte, todėl prašymas šioje dalyje atmestinas.

Pareiškėja taip pat prašo nustatyti skolininko R. V. nuosavybės teisėmis priklausančią dalį areštuoto automobilio „Mercedes Benz A 140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto skolininko sutuoktinės E. V. vardu.

Byloje nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 27 d. patvarkymu Nr. Sn-54986 ir turto arešto aktu Nr. Bm-10148, areštuotas skolininko sutuoktinės E. V. vardu registruotas automobilis „Mercedes Benz A 140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra įgytas santuokos metu. Remiantis tuo nustatytina, kad skolininkui R. V. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine E. V. priklauso ½ dalis santuokoje įgyto turto – automobilio „Mercedes Benz A 140“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 593, 666–667 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.86 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininko R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudaro ½ dalis transporto priemonės Mercedes Benz A 140, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje prašymo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0009/14/03663 ir Nr. 0009/18/03601 grąžinti antstolei Elenai Miliauskienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.