- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- 1-81-951/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00025-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- M. V.
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)" vairuotoju, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 137 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V. laikotarpyje nuo 2017-12-30 iki 2017-12-31 savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), matydamas, kaip nepilnametis A. A., gim. (duomenys neskelbtini)., gamina nenustatytos sudėties sprogmenį, bei tam neprieštaraudamas, o patardamas kaip geriau pagaminti, tai yra kaip padaryti ilgesnį degiklį, dėžę apvynioti izoliacine juosta, kad garsas būtų didesnis, A. A. iš kelių galimai įsigytų petardų, supylus galimai sprogią medžiagą į vieną cilindro formos dėžę ir taip pagaminant ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos sudėties sprogmenį, o M. V. neprieštaraujant, A. A. kartu su M. V. 2017-12-31 apie 19.30 val. atsinešus pagamintą sprogmenį į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), ir tą patį vakarą apie 21.00 val. išėjus kartu į lauką, kur A. A. laikant rankose pasigamintą nenustatytos sudėties sprogmenį, o M. V. neprieštaraujant, jos degiklį pridėjo prie savo rūkomos cigaretės, ko pasėkoje įvyko sprogimas, kurio metu A. A. buvo padaryti sužalojimai: kairės plaštakos pirmo piršto distalinio pirštakaulio, antro piršto distalinio, vidurinio, dalinai proksimalinio pirštakaulių, trečio piršto distalinio, vidurinio, pamatinio pirštakaulių, ketvirto ir penkto piršto distalinio pirštakaulio trauminė amputacija, ketvirto piršto proksimalinio pirštakaulio lūžis, pirmo, antro, trečio, penkto delnakaulio lūžiai, dešinės ausies būgnelio trauminė perforacija, veido ir krūtinės terminis nudegimas I-IIA laipsnio, apimantis 1 procentą kūno paviršiaus, tokiu būdu dėl nusikalstamo nerūpestingumo, sunkiai sutrikdė nepilnamečio A. A. sveikatą.
Kaltinamasis M. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad žmona sugalvojo gruodžio 30 d. atsivežti į Šiaulius brolį A.. Jis žiūrėjo televizorių, A. kažką darė, matė, kad kažką pjaustė, A. pjaustė tas pačias galingas petardas, kurias kelios savaitės prieš Naujuosius metus jam rodė. Kai buvo kaime, A. jas atsinešė rankoje, tai yra legalus sprogmuo. A. demonstravo, kaip garsiai sprogsta. Jis pats matė, kaip jos sprogsta. Gal ir pats dar turėjo jų atsivežęs. Pamatęs, kad A. kažką daro, jo paklausė, ką daro, šis atsakė, kad daro „bombioškę“. Paklausinėjo, ar yra anksčiau daręs, sakė, kad yra. Jis įsitikino, kad A. žino, ką daro ir nebekreipė dėmesio. Žino, kokios gali būti savadarbių sprogmenų pasekmės. Žmona irgi viską matė, sakė viską susidėti, gal ji nesuprato, ką brolis gamina. Pirmą dieną A. susidėjo viską į stalčių, pratęsė gamybą antrą dieną, nes jie vyko į SPA. Grįžus iš SPA, A. parodė savo padarytą petardą. Jis paprašė, kad duotų jam, norėjo padaryti normalų uždegiklį. A. jam jos nedavė, pasakė, kad bus gerai. Jie nusipirko legalių petardų, bet A. petardą gamino iš savų priemonių. Blogai padarė, kad padėjo palaikyti sprogmenį, kai A. jį vyniojo su izoliacija. Gruodžio 31 d. buvo pas R., išėjo į lauką. Kategoriškai nesutinka su tuo, kad jis degė petardą, nes jam buvo plaštakos nudegimas. Jei būtų degęs žiebtuvėlį, nudegimai būtų kitokie. Vadinasi, sprogimo metu negalėjo laikyti žiebtuvėlio. Kai sprogo, užsidengė akis, nieko negirdėjo. Iki šiol spengia ausyse, 40 proc. mato su dešine akimi. A. liko be pirštų. Žmona matė praktiškai visą gamybos procesą. Gruodžio 30 d. A. jau gamino petardą. Iš kuprinės traukė visas priemones. Su A. dar buvo nusipirkę petardų, bet jų jis neėmė. Nedavė jam jokių priemonių, įrankių. Viską rado namuose. Kai grįžo iš SPA, A. jam parodė petardą, jis matė, kad per trumpas degiklis, paprašė duoti pataisyti, kad nenusidaužytų nagų, bet nedavė. Jis pats yra gaminęs petardą, bet kai buvo mažas. Palaikė petardą, kad A. būtų lengviau apsukti izoliacija. Nežino, iš kur izoliacinė juosta, gal iš parduotuvės. Gali būti, kad izoliacinę juostą rado namie, pats nieko jam nedavė. Neprisimena, iš kur gavo izoliaciją. Gali būti, kad izoliaciją pirko. Į prekybos centrą „Akropolis“ vyko pirkti maisto, A. gal įmetė į krepšį lipnią juostą, už ją jis sumokėjo. Minutę laiko padėjo A. gaminti sprogmenį, tik palaikė ir viskas. Visą laiką prie gamybos nebuvo. Jo pata R. buvo, kad A. padarytų ilgesnį uždegiklį, kad nagų nenusidaužytų. Dėl izoliacinės juostos neprisimena, ar ką jam patarė. Matė, kad izoliacinė juosta yra pirkinių krepšyje. Padėjo A. apvynioti petardą izoliacine juosta. Kai mokėjo pinigus už prekes, matė, kad prie pirkinių yra izoliacinė juosta. Turbūt A. paėmė izoliacinę juostą. Neklausė, kam jam reikia izoliacinės juostos. Kai vyniojo petardą, suprato, kad čia petardai buvo reikalinga, kurią gaminosi. Gali būti, kad sakė, jog izoliacija reikalinga dėl geresnio sprogimo garso. Gamybos procese jam A. dalyvauti neleido. Nežino, kokiu tikslu buvo vyniojama izoliacinė juosta. Nežino, ar galima pagaminti sprogmenį be izoliacinės juostos. Sprogiąją medžiagą A. atsivežė iš namų. Jis turėjo iš kažkur stiprių sprogiųjų medžiagų. Žino, kad jis nepilnametis. Galėjo iš jo viską atimti. Žmona lygiai taip pat galėjo viską atimti. Neatėmė iš jo sprogmenų ir žmonai nesakė, kad reikia atimti. Daugiau rūpintis turėjo jo žmona, ji atsivežė jį, tai jos brolis. Einant į svečius, nežino, kas nešė sprogmenis. Nematė, kad būtų paimtas savadarbis sprogmuo. Kai ėjo į lauką parūkyti, matė, kaip A. pasiėmė sprogmenį. Nesureikšmino, A. nieko nesakė. Turėjo kitų sprogmenų. Pasiėmė po kelias pirktines petardas. Kiekvienas sau prisidegdavo. A. tikrai turėjo žiebtuvėlį. Nežino, ar jis pats turėjo žiebtuvėlį. Gali būti, kad turėjo. Gali būti, kad A. nedavė žiebtuvėlio A., neprisimena, praėjo 10 mėnesių. Nežino, iš kur A. gavo žiebtuvėlį, mato akyse vaizdą, kad jis rankose turi baltą žiebtuvėlį. Pirmą kartą A. nepavyko uždegti sprogmens. Jis lyg negalėjo uždegti žiebtuvėlio. Jie kartu nuėjo į tą pačią vietą. Kai ėjo su A. uždegti petardą, suprato, kad dega tą savadarbę petardą. A. toliau degiojo su žiebtuvėliu, jis tik pridengė ranka vėją. Jam atrodo, kad tuo metu nerūkė, neprisimena. A. laikė sprogmenį kairėje rankoje. Gal su dešine ranka degė. Jis gali daug ką daryti ir su dešine ranka. Sprogmuo sprogo iš karto. Garso net negirdėjo, iš karto buvo balta spalva. Jei sprogo, vadinasi, A. pavyko uždegti sprogmenį. Neįmanoma, kad jis degė sprogmenį, nes jo visa ranka buvo nudeginta. Nesutinka ir su tuo, kad sprogmenį pridegė nuo savo cigaretės, nes jam irgi kliuvo didelis smūgis. Jam išrašė vaistus, turėtų regėjimas atsistatyti. Sužalojimai atsirado po įvykio. Su dešine akimi blogai mato. Po sprogimo ausyje girdi cypimą. Kitu atveju jo sužalojimai būtų kitokie, nes jis yra dešiniarankis. Jam kliuvo tiek pat, kiek A., spengė ausyse, buvo sugadinta rega. Įvykio metu išgėręs nebuvo. Iki sprogimo jis galėjo uždegti sprogmenį žiebtuvėliu, bet to nedarė. Šioje situacijoje yra jo kaltės. Pripažįsta kaltę, jei reikės, atlygins žalą Ligonių kasoms. Po įvykio vyko į Kauną, važiavo vienas, žmona važiavo su A. greitojoje. Buvo įmanoma atimi tą prietaisą iš vaiko. Kai buvo kaime ir A. sprogdino petardas, jis taip pat nesiėmė jokių priemonių, nes negalėjo jo namuose kažko iš Arno atimti. Perskaitęs kaltinamąjį aktą, žino, kuo yra kaltinamas. Dėl ilgesnio degiklio pripažįsta. Jis laikė dėžę, kad A. apvyniotų ją izoliacine juosta. Gali būti, kad pasakė, jog nuo izoliacinės juostos bus didesnis garsas. Matė cilindro formos dėžę. A. sprogmenis atsivežė iš kaimo. A. A. nematė, kaip degamas sprogmuo, nes jis buvo už nugaros. Po sprogimo jie atsitūpė, nes stovėdami degė petardą. Gailisi dėl to, kas atsitiko. Yra kaltas tiek, kiek padarė. Galėjo atimti iš vaiko aparatą, buvo galima to išvengti. Dėl šio įvykio išgyvena. Skambino A. ne kartą, siūlė atvažiuoti, pakalbėti su tėvais, bet A. sakė, kad nereikia, nes tėvas jį užmuš. Po jo su žmona skyrybų nutolo ir nebebendrauja. Jo darbas yra pastovus. Jei teismas atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nusikaltimų nebedarytų. Žalą Ligonių kasai atlygins, jei teismas priteis. Mamos klauso, tėvams padeda. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Nėra atlyginęs nei dalies žalos.
Skaitė kaltinimo pakeitimą. Sprogmens nematė akyse, jo nenešė į svečius. Viską iš namų atsivežė A. A.. Niekas iš artimųjų nežinojo, ką jis gaminosi namie. Mano, kad jis bet kokiu atveju būtų gaminęs petardą, jei neatvykęs pas juos, tai būtų gaminęs iki galo namie. Petarda buvo gaminama iš kelių pirktinių petardų. Sako, kad pasigamino nelegalią petardą, nes ji buvo nesaugi, nesertifikuota. Į petardos gaminimą labai daug nesigilino, tik pasakė, kad pasidarytų ilgesnį degiklį, kad neprisižaistų. 14 metų vaikui negalėjo nieko padaryti. Jis jam neleido net prisiliesti prie petardos, sakė, kad viską žino pats. Jis jo visiškai neklausydavo. Buvo savarankiškas. Pirmą kartą pamatė petardą, kai ją gamino jų namuose, dar kartą pamatė, kai A. nešėsi ją į lauką. Žmona matė, kaip A. gamino petardą. Žmona sakė jam neprisižaisti su petarda, bet A. nekreipė dėmesio, dirbo toliau. Su A. vyko į parduotuvę pirkti maisto produktų. Apmokėjo už viską, kas buvo ant prekystalio, nes A. turbūt neturėjo pinigų. Gali būti, kad A. paėmė izoliacinę juostą, gali būti, kad jis. Suprato, kad izoliacinė juosta skirta petardai, bet nesigilino. Jau minėjo, kad, jei būtų degęs petardą su cigarete, būtų degęs su dešine ranka, nes yra dešiniarankis. Sužeidimai būtų paviršiniai. Prisiminė, kad A. sužeista dešinė ranka, kas rodo, kad jis pats pridegė petardą. Jis pridengė petardą nuo vėjo, dėl to jo sužalojimai buvo rankos vidinėje pusėje. Lankė A. ligoninėje. Jis sakė, kad sužalojimai yra niekis, keli įdrėskimai. Nuo cigaretės galima uždegti degiklį. A. tikrai rankoje turėjo žiebtuvėlį. Jo kairė ranka buvo sužalota. Nežino, kada vyko kalba apie petardos apvyniojimą izoliacine juosta. Nebeprisimena, ar jam sakė, kad reikia apvynioti petardą, jog būtų didesnis garsas. Jis pats internete buvo susirinkęs informaciją. Dėl ilgesnio degiklio R. davė. Jam buvo sužalota kairės rankos vidinė dalis. Buvo pūslytės, ranka atrodė kaip sušaudyta, nykštys prakirstas. Buvo pridengęs degiklį nuo vėjo. Jei būtų degęs degiklį, sužalojimai būtų buvę kitokie. Dengė degiklį nuo vėjo, kad A. būtų paprasčiau uždegti petardą. Apie tai, kad petarda buvo nesaugi, pasakė įvertinęs įvykio pasekmes. Patikslintame kaltinime yra daug neatitikimų, negali su viskuo sutikti. Jis ėjo sprogdinti pirktines petardas, jos buvo maišelyje. Berods, A. nešėsi maišelį ir su pirktinėmis petardomis. Visi nešė daiktus, todėl negali pasakyti, kas ką nešė. Neprieštaravo, kad A. A. gamintų petardą, tik pasakė, kad neprisižaistų. Jam mažiausiai rūpėjo. Neprieštaravo, kad jis sprogdintų savo gamintą petardą. A. irgi matė, kad A. turi savadarbį sprogmenį. Kategoriškai neigia, kad pridegė degiklį su cigarete. Nenešė savadarbio sprogmens, čia buvo A. tikslas gaminti jį ir neštis. Jis namuose gamino petardą, pasidomėjo, ką daro, ar yra anksčiau gaminęs. Sakė, kad yra anksčiau gaminęs petardas, viską žino, sakė nesikišti ar nelįsti. Jis buvo nusipirkęs legalių petardų. Buvo išsinešęs kelias legalias petardas į lauką. Jam atrodo, kad visos petardos buvo viename maišelyje. Tame maišelyje nematė savadarbės petardos. Jei jam A. būtų padavęs savadarbę patardą, būtų pats ją sprogdinęs. Nesuprato, kad tai nesaugi petarda. Skambino nukentėjusiajam, klausė, kaip ranka, sakė jau pramoko rašyti dešine ranka. Nesurašyti dešinės rankos sužalojimai. Kai lankė nukentėjusįjį ligoninėje, buvo apibintuota ir dešinė ranka, o kairė ranka buvo po operacijos. Jis sakė, kad yra dešinės rankos nubrozdinimai. Bandė klausti sesių apie sužalojimus, tačiau jos nebendravo. Su kairės rankos sužalojimais sutinka. Tikrai buvo sužalota ir dešinė ranka. Jei būtų numatęs pasekmes, nebūtų lindęs prie petardos. Jei saugiai pagaminsi savadarbį sprogmenį, tai jis bus saugus. Įvykio naktį nesuprato, kad gali būti nesaugu. Pasitikėjo A., klausinėjo jo, ar yra gaminęs. Apie blogus dalykus negalvojo. Neprisimena, kada pasiūlė apvynioti petardą su izoliacija. Jis pats puikiai viską žinojo iš interneto. Jis ir apie petardų gamybą šiek tiek žinojo, nes kai buvo mažas, darydavo tokias nesąmones. Kai A. gamino petardą, pasitikėjo juo, paklausinėjo ir viskas, daugiau nekreipė dėmesio. Savadarbis sprogmuo nėra saugus, savo broliui tikrai neleistų gaminti.
Nukentėjusysis A. A. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kurie buvo pagarsinti teisme, kad per Naujuosius metus (2017 m.) atsitiko nelaimė, kai sprogo petarda. Dieną prieš Naujuosius metus sugalvojo pasidaryti petardą. Iš anksčiau turėjo mažesnio galingumo petardų, tai iš jų paraką sudėjo į vieną. Naujųjų išvakarėse nuėjo pas seserį R. A.. Vakarui įpusėjus, su M. V. ir A. A. išėjo į lauką. Su M. V. pasilenkė prie petardos ir jis arba pridegė petardą, arba ją uždengė rankomis nuo vėjo, bet petarda iš karto sprogo. Prisimena, kad lakstė rėkdamas, o paskui apsiramino. Sulaukė greitosios pagalbos, jį nuvežė į Šiaulių ligoninę, kur jį apžiūrėjo, sutvarstė ir trumpam paguldė į reanimaciją. Paskui jį vežė į Kauno klinikas, prijungė prie aparatų, pertvarstė, padarė rentgeną ir nuo 2 val. iki 6 val. jį operavo. Petardą daugiau gaminosi pats, o M. V. tik padėjo jam ją apvynioti su izoliacija. Petardą gaminosi dieną prieš Naujuosius metus, o pabaigė gaminti Naujųjų rytą. Internete yra informacijos, kaip gaminti petardas. Anksčiau jau vieną kartą buvo bandęs pagaminti petardą. Mažesnės kategorijos petardas parduoda ir nepilnamečiams. Neprisimena, kiek tų mažesnės kategorijos petardų buvo nusipirkęs. Išardė 20 mažų mažo galingumo pirmos kategorijos petardų. Tas mažo galingumo petardas turėjo nuo praeitų Naujųjų metų. Jas nuperka klasiokai ar vyresni. Petardą gamino iš kartoninio vamzdžio, į kurį pylė paraką ir užkimšo. Visą laiką petardą gamino vienas ir tik pabaigoje M. V. ją apvyniojo su izoliacija. Kai išėjo į lauką, tai petarda buvo pas jį. Neprisimena, ar petardą uždegė pats ar M. V.. Kai petardą degė su žiebtuvėliu, jis tuo metu buvo pasilenkęs. A. A. buvo už maždaug 5 metrų, o M. V. šalia. Jie tik pasilenkė degti, paspaudė žiebtuvėlį ir petarda iš karto sprogo. Jis rankoje laikė petardą ir tiksliai neprisimena, ar jis degė petardą, o M. laikė rankas apsaugodamas petardą nuo vėjo. Sprogimas jam pažeidė visus pirštus - vienus mažiau, kitus daugiau. Nežino, ar išėjęs į kiemą jis turėjo žiebtuvėlį, ar jį jam padavė. Sprogus petardai jam buvo padaryti sužalojimai, o M. buvo sužeistas vienas pirštas (nežino kuris), t. y. buvo giliai pradrėksta, buvo suplėšyti rūbai. Jo taip pat rūbai liko skylėti. Daugiau asmenų nenukentėjo. Petardą gaminosi 2017-12-30 ir 2017-12-31, t. y. pradėjo ją gaminti gruodžio 30 d., o baigė - gruodžio 31 d., o sprogo gruodžio 31-osios apie 20.20 val. Gaminosi Šiauliuose, bute pas K. V.. Sprogimas įvyko pietiniame rajone kitoje naujosios bažnyčios pusėje nuo 20.20 val. iki 20.30 val. tarp daugiabučių, nuo laiptinės apie 15 m. atstumu. A. A. nelabai matė, kaip buvo uždegama petarda, nes jis rūkė toliau nuo jų. Sprogimo metu jis buvo jiems už nugaros apie 10 m. atstumu. Po sprogimo jis taip pat lakstė, skambino sesei, greitajai pagalbai, ieškojo rankos dalių. Jis pats nerūko, o M. anksčiau kartais parūkydavo, tačiau nematė, kad įvykio metu rūkytų. Jis gyvena Pakruojo r., Mikoliškių kaime. Gruodžio 30 d. jis atvyko pas sesę K. V., bet ėjo švęsti pas R. A.. Petardą pasigamino pas K., o pas R. susprogdino. Į Šiaulius atvyko gruodžio 30 d. apie 12 val. su mašina kartu su K. V. ir M. V.. M. tą pačią dieną pirko petardų iš kioskelio, bet jis pats jas sprogdino. Tas petardas jis vežėsi į Šiaulius. Niekas nematė, kad kuprinėje vežasi petardas, apie jas niekam nesakė. Tėvai to taip pat nežinojo - jie net nežinojo, kad apskritai pas jį yra petardos. Pasigaminti petardą sugalvojo pats. Nedidelę vietą kuprinėje užėmė vežamos petardos (parodė petardos dydį). M. V. taip pat įsigijo petardų iš kiosko, esančio šalia daugiabučių, t. y. jis yra apie 50 m atstumu nuo sprogimo vietos. Tuo metu jis buvo kartu su M. V.. M. V. matė, kad jis gamina petardą, bet nieko nesakė. Vėliau sakė, kad geriau galėjo to neleisti. Petardą gamino apie valandą laiko per abi dienas miegamajame ant stalo. Tas didesnis petardos vamzdelis, į kurį subėrė paraką, buvo iš dėžės nuo senų petardų, kurios jau buvo iššautos. Tą vamzdelį turėjo nuo praeitų Naujųjų metų, jį atsivežė iš namų. Tėvai nematė, kad pasiėmė tą vamzdį. Izoliaciją, reikalingą petardos apvyniojimui, pirko M. V. iš „Akropolio", nes sakė, kad ji geriau sprogsta. Izoliaciją turbūt pirko gruodžio 31-osios ryte. Tada jau buvo likę tik apvynioti ją su izoliacija. Į cilindrą be parako daugiau nieko nedėjo. „Knatas" petardai buvo išimtas iš senos petardos, iš kurios gamino tą didesnę petardą. Sunaudojo vieną „knatą", jis buvo apie 4 cm ilgio. Kai nešėsi savo savadarbę petardą, tai dar maišelyje buvo ir M. V. petardų, bet jas jis pats šaudė. Iki sprogimo M. jau buvo iššovęs gal dvi kitas petardas. Buvo M. V. maišelis su jo (M. V.) pirktomis petardomis ir su viena pagaminta petarda. Daugiau niekas nepatarė, kaip reikia gaminti petardą. Pagrindinė jo ranka buvo kairioji, o dabar išmoko viską daryti su dešine ranka. Iki nelaimės su dešine ranka galėjo atlikti smulkius darbus, nes, pvz., karpydavo su dešine. Jis buvo ir kairiarankis, ir dešiniarankis. Rašydavo su kaire ranka. Savo bute sesuo K. davė pastabą dėl petardos gruodžio 31 d., kai buvo likusios kelios valandos iki jos sprogdinimo. Gruodžio 30 d., kai pradėjo gaminti petardą, ji nieko nesakė, tai gal net nepastebėjo, jog ją gamino. Kai petardą baigė gaminti, K. buvo darbe. K. galėjo žinoti, kad gamino petardą, nes viskas buvo padėta ant stalo, t. y. ant stalo buvo padėta pagaminta petarda. Jam atrodo, kad K. tai matė, nes buvo užsiminusi, kad nedarytų nesąmonių. Taip ji užsiminė gruodžio 31 d., t. y. ji taip sakė tą dieną, kai sprogdino. K. sakė nedaryti nesąmonių, nes kas nors atsitiks - jei taip sakė, tai turbūt matė. Kai išėjo į lauką, tai A. turėjo cigarečių, jis neturėjo. Tada rūkė A., o M. lyg nerūkė (1 t., b. l. 60-62).
Liudytoja A. A. teisme parodė, kad K. jiems paskambino ir pasakė, kas nutiko. Sėdo į mašiną ir vyko į Kauną, nes buvo ne namie. Sūnus buvo pas sesę. Viskas vyko 2017 m. gruodžio 31 d. Vyrui paskambino dukra K.. Pasakė, kad A.i rankose sprogo sprogmuo, bet nepasakė, kiek pirštukų neteko. Jie iš karto vyko į Kauną, o A. atvežė greitoji. Su sūnumi nespėjo pakalbėti, nes išvežė į operacinę. Sūnus buvo sąmoningas. Po operacijos sužinojo, kad sprogo ranka, nebuvo abiejų nykščių, vienas pirštas sutvarkytas su varžtais, trečio piršto nėra, antro piršto yra pusė. Dabar nykštys sutvarkytas, susiūtas, nago nėra nei ant vieno piršto. Juos guodė tik tiek, kad nesprogo į veidą. Kairės rankos pirštai sužaloti. Ji pati sprogimo nematė. Jai sakė, kad kažką gaminosi, kūrėsi. Gaminosi A. su M., nesigilino į tai, ką jis gamino. Sūnus yra jautrus, ta tema nekalba. Taip pat nežino, kas sprogo rankoje. Sūnus daugiau kaltę prisiėmė pats. Girdėjo apklausą, tai sakė, kad A. pats iš namų vežėsi priemones. Vienu metu sūnus buvo pasidaręs sprogmenį, pievutėje sprogo ir tėtis išlėkė iš tvarto. Aiškino, rodė laidas, kad negalima taip elgtis, kokios gali būti pasekmės. Sūnus patylėdavo ir viskas. Namie sprogdino pirktinį sprogmenį. Matė tūtelę. Sūnus turi atskirą kambarį. Ji nematydavo, kad gaminasi petardą, nesiknisa po jo daiktus, pats jiems nieko nesisakė. Matė, kad pas seserį sūnus išvažiavo su kuprine, pasiėmė savo daiktus. Sūnus kairiarankis. Jis rašydavo, grodavo gitara kaire ranka, daugumą darbų darydavo kaire ranka, tačiau karpydavo žirklėmis dešine ranka. Dabar sūnus pradėjo rašyti dešine ranka. Gydymas nėra baigtas. Gruodžio mėnesį numatyta didelė operacija, nuo kojos pirštai bus perkelti ant rankų, reikia pakeisti vietomis sąnarius. Dukros buvo išsigandusios, šoke. Viena dukra pasakojo, kad buvo daug kraujo, viską plovė. Sūnus buvo pas Kristiną, po to nuėjo pas R.. Dukra matė gaminamą sprogmenį, draudė, bet A. ir M. neklausė. Dukra sakė, kad taip negalima, prisidirbs. M. jai nieko nepasakojo, su jais nebendrauja, neskambina, nesiteirauja, kaip A. laikosi. Jai atrodo, kad M. sūnui neskambina, nebendrauja. Ji nežino, ar M. sūnaus atsiprašė. Jos M. neatsiprašė. Mano, kad sūnus pats turėjo lėšų įsigyti petardoms. Kol kas sūnaus gydymas yra kompensuojamas. Ji nežino, kokia proga kieme sprogdino sprogmenį, gal dėl to, kad buvo žiema. Internete viskas surašyta, kaip reikia pasigaminti. M. yra buvęs jos žentas. Skyrybos iš dalies įvyko dėl to, kas atsitiko, tačiau iki įvykio su kaltinamuoju taip pat retai matydavosi, jis išvykdavo į reisą, grįžęs pas juos pabūdavo, sutarė normaliai. Šis įvykis kardinaliai pakeitė santykius su kaltinamuoju.
Liudytoja R. A. teisme parodė, kad M. buvo sesers vyras. Žino, kodėl yra kviečiama. Naujų metų išvakarėse pas juos namuose turėjo vykti šventė. Apie pusę 8 val. tarėsi visi susirinkti: ji, vyras, dukra, M. V., K. V.. Prieš visiems ateinant, sesuo pranešė, kad dar bus ir brolis A.. Visi susėdo, pavalgė, apie 8 val. pamatė, kad vyras eina į lauką parūkyti, iš paskos išėjo M. su broliu. Po kelių minučių išgirdo didelį sprogimo garsą. Garsas buvo labai didelis. Kelių sekundžių bėgyje įbėgo jos vyras, pasakė kviesti greitąją, nes broliui nutraukė pirštus. Iš pradžių buvo šoke, perklausė, kas nutiko, iškvietė greitąją, girdėjo, kaip po langais brolis klykė iš skausmo. Greitajai pasakė, kad sprogo sprogmuo, kad nutraukė pirštus. Dispečerė liepė eiti ieškoti pirštų, tačiau ji pasakė, kad laukiasi ir neis. Pasakė kitiems, kad eitų ieškoti pirštų. Sesuo stengėsi padėti broliui, jis buvo sąmoningas, kraujavo. Paskambino tėvams, pasakė, kas nutiko. Brolį išvežė, sesuo išvyko kartu. Pirštukų niekas nerado. Toliau ėjo tvarkytis. M. išėjo namo persirengti, vėl parėjo. Pradėjo jo klausinėti, kaip viskas prasidėjo. Šventės vakarą, kai visi susirinko, ji matė, kad buvo atnešti fejerverkai, kuriuos pirko M. iš šalimais esančio kiosko. Buvo didelės dėžės, mažų sprogmenų, bet visi buvo pirkti. Paklausė, kas ten sprogo, M. pasakė, kad savadarbis sprogmuo. M. išvyko į ligoninę. Naktį iš sesers sužinojo, kas nutiko, kad sprogo paties pasigamintas sprogmuo. Nematė, kas turėjo tą sprogmenį. Po to sužinojo, kad sprogmenį gamino M. su broliu. Tai pasakė visai kita sesuo iš Kauno. Nežino, iš kur ji sužinojo. Pati nematė, kad brolis ar M. gamintų sprogmenį. Nežinojo, kad brolis diena anksčiau jau buvo atvažiavęs pas sesę. Kelios dienos ar savaitė iki Naujų metų brolis su sese buvo atėję pas ją į svečius, A. nubėgo iki kiosko (duomenys neskelbtini), nusipirko petardų. Parodė, ką nusipirko, visi buvo legalūs. Kai atsinešė petardas pas ją, pamatė, kad tos pačios petardos, kurias anksčiau rodė, ir buvo maišelis su smulkesnėmis petardoms, bet į maišelį nežiūrėjo, nematė, kas ten buvo viduje. Einant į lauką, nematė, kad kas nors lįstų į maišelį, iš jo ką nors pasiimtų. Vėliau suprato, kad nuomojamame bute buvo gaminama petarda. Visi skambinosi vieni kitiems, taip tą informaciją sužinojo. Anksčiau iš M. sužinojo, kad sprogo savadarbis sprogmuo, bet M. išėjo ir nieko nebepaaiškino. Brolis buvo kairiarankis. Negali pasakyti, ar brolis ką nors darė dešine ranka. Tarp jų 15 metų amžiaus skirtumas, jau 10 metų gyvena atskirai. A. rašydavo, viską darydavo kaire ranka. Su dešine ranka kažką darydavo, bet pagrindinė buvo kairė ranka. Po nelaimės jis turėjo išmokti viską daryti su dešine ranka. Po nelaimės M. išėjo persirengti, nes buvo kruvinas. Jam buvo sužalotas nykštys, skaudėjo ausį. Kai persirengęs grįžo, pasakė, kad važiuoja į ligoninę. Neklausė, kas uždegė sprogmenį, kas jį laikė. Iš kalbų nelabai suprato, kaip viskas vyko. Žino, kad A. su M. bandė uždegti petardą. Nežino, kokiu atstumu buvo jos vyras. Vyras matė, kad iš pradžių buvo bandoma uždegti petardą, nepavyko, gal vėl bandė. M. neklausė, kas ten buvo per petarda. Brolio bandė klausti, bet jis nenorėjo kalbėti. Stipriai nesigilino, kaip kas bandė uždegti, pati situacijos nematė. Brolis nieko nepasakojo, su M. nekalbėjo, o vyras sakė, kad bandė uždegti, bet jiems nesigavo. Petarda sprogo rankose. Su M. buvo giminės, bet dabar kurį laiką nebendrauja.
Liudytojas A. A. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas. Jis ėjo parūkyti, M. su A. išėjo kartu. A. kieme norėjo sprogdinti petardas, bet jis pasakė, kad eitų už kampo. Nuėjo kartu, A. pasakė, kad turi geriausią petardą. Bandė degti, nepavyko. Tada nuėjo degti su M.. Tuo metu įvyko sprogimas. Parbėgo namo, iškvietė greitąją. Bandė ieškoti pirštų, bet nerado. Viskas vyko 2017 m. gruodžio 31 d. (duomenys neskelbtini). Jis neklausė, kas čia sprogo, nesidomėjo. Nematė, kad M. ar A. turėtų su savimi sprogmenį. A. pasakė, kad nori susprogdinti petardą, ją išsitraukė iš kišenės. Nematė paties sprogmens, nežino, ar tai buvo parduotuvėje pirktas sprogmuo. Po įvykio klausinėjo, sakė, kad A. darė savadarbį sprogmenį. Sprogmenį darė kartu su M.. Taip sakė jo žmona, ji kalbėjo su sesėmis. Nežino, kuri sesuo taip pasakė. A. sakė, kad pernai darėsi tokį patį sprogmenį. Nežino, kada darėsi šį sprogmenį, kas pirko reikalingas priemones. Iš pradžių A. degė sprogmenį, bet jam nepavyko, grįžo prie jų. Nuėjo su M., atsitūpė, M. degė, o A. laikė. Namie petardų neturėjo. Matė, kad svečiai pasidėjo maišelį ir dėžę, iš kurios petardos šauna į orą. Nematė, kas konkrečiai viską atsinešė, nes buvo kambaryje. Kai ėjo parūkyti, M. su A. nieko nesakė apie petardų sprogdinimą. Išėjęs į lauką rūkė, M. irgi rūkė. A. sakė, kad eina pasprogdinti, pasakė, kad kieme nesprogdintų, tai nuėjo prie tuneliuko. Kol rūkė, M. su A. numetė kelias petardas. Petardas traukė iš kišenės. Abu sprogdino. Kai abu numetė po kelias petardas, A. nuėjo toliau sakydamas, kad turi geriausią petardą. Tas petardas, kurias sprogdino iš pradžių, kiekvienas degėsi sau. Žiebtuvėlis buvo M.. Kai ėjo sprogdinti paskutinės, A. prašė jo žiebtuvėlio, bet jis nedavė, nes jau kurį laiką prieš tai sakė, kad mažvaikis su tomis bombioškėmis. M. davė savo žiebtuvėlį. Kai grįžo prie jų, jis turėjo petardą rankoje, nelabai ją matė, nes buvo suėmęs. Petardą laikė kairėje rankoje. A. nuėjo apie 3 metrus. Jis matė, kaip A. bandė uždegti, bet ugnies nematė. Jis grįžo prie M. ir jie kartu nuėjo į tą pačią vietą. Pasilenkė ir įvyko sprogimas. Žiebtuvėlio liepsnos nematė. Nematė, kaip degė petardą tuo metu, kai buvo sutūpę. Kai A. išvežė greitoji, M. išvažiavo į ligoninę. Iš po ligoninės grįžo, nelabai ko jo klausinėjo. M. sakė, kad A. vyniojo petardą, paliko per trumpus knatus, o A. sakė, kad jau pernai tokią pačią sprogdino. A. sakė, kad savo namuose gaminosi petardą praeitais metais, o šią petardą gaminosi Šiauliuose. Apie šią petardą žino iš kalbų. Matė, kaip M. su A. atsitūpė, kalbų apie tai, kas degė petardą, nebuvo. M. turėjo žiebtuvėlį, o petarda buvo Arno rankose. Jis neklausė nei M., nei Arno, kaip buvo pagaminta petarda. M. žinojo, kad tai savadarbė petarda, tą jis pats sužinojo iš seserų. Nelaimė atsitiko dėl neatsakingumo to, kuris pirko dalis petardai ir leido gaminti. Sakė, kad M. pirko petardas. Nežino, ar iš nupirktų petardų buvo pagaminta savadarbė petarda. Kai buvo sprogdinamos petardos, nesuprato, kad čia vyksta kažkas negero. Nedavė A.i žiebtuvėlio todėl, kad savaitė iki įvykio M. su A. kaime sprogdino petardas, o jis jiems nepritarė. Tuo metu sprogdino pirktines petardas. Įvykio dieną A. sakė, kad neužsidegė žiebtuvėlis. Jo žmona sakė, kad M. atsinešė petardas, bet jis pats to nematė. Nematė, kaip M. su A. uždegė žiebtuvėlį, tik atsitūpus iškart įvyko sprogimas.
Liudytojas R. A. teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas. Praktiškai nieko nežino apie įvykį. Kai sužalojo sūnui ranką, paskambino dukra ir pasakė. Bevažiuojant į Šiaulius, dukra paskambino ir pasakė, kad išvežė į Kauną, tai važiavo tiesiai į Kauną. 2017 m. gruodžio 31 d. apie 20.30 val. paskambino dukra ir pasakė, kad A.i sužalota ranka. Sakė, kad sprogo petarda. Nesidomėjo, kokia buvo petarda. Nesidomėjo įvykiu, petarda, nieko po įvykio neklausinėjo, nes tai nieko nepakeistų. Matė, kaip sūnus išvyko į Šiaulius. Grįžo pasiimti įrankių, duktė su sūnumi sėdo į mašiną, M. buvo mašinoje. Kažkada prieš metus sūnus yra susprogdinęs garsinę petardą. Tuomet jį barė, bet neklausinėjo, iš kur gavo. Buvęs žentas atvažiuodavo, bet nelabai dažnai. Nėra matęs ar girdėjęs, kad M. pas jį ką nors bandytų sprogdinti. Kaune sūnų vežė į operacinę, buvo sąmoningas, sakė, kad nesijaudintų, išgyvens. Į Kauną važiavo su žmona. Dar ten buvo abi dukros ir žentas. Kaune buvo dukra K., O. ir J. O. gyvena Kaune, J. gyvena Jonavoje. Dar žentas buvo. O. atvyko tuo pačiu metu su jais, K. atvyko su greitąja. J., O. ir žentas J. atvyko kartu. Ligoninėje niekas nieko nepasakojo, niekas neklausinėjo. Sūnus darbus dirbo, rašė kaire ranka. Dabar neišeina dirbti, nes su dešine nemoka. Po įvykio su M. nebendravo, apie įvykį nekalbėjo. Jis neišreiškė apgailestavimo. Jam skaudu klausinėti, nenori nei prisiminti. M. nerodė iniciatyvos atsiprašyti. Kaltinamasis materialinės pagalbos nesiūlė.
Liudytoja K. A. (buvusi pavardė V.) teisme parodė, kad žino, kodėl yra kviečiama. Parsivežė brolį pas save, turėjo švęsti Naujus metus pas sesę R.. Tą vakarą ruošėsi kitai dienai, nes kitą dieną turėjo vykti į SPA centrą. Apie 19.30 val. susiruošė pas sesę, pasiėmė daiktus, valgius, fejerverkus. Kai visi susirinko pas sesę, A. ir M. pasakė, kad eina parūkyti, brolis nusekė jiems iš paskos. Po 10 min atbėgo A. ir pasakė, kad A.i nutraukė pirštus, reikia kviesti greitąją. Jai buvo šokas, manė, kad pajuokavo. Kad tai tiesa, suprato, kai išgirdo klyksmą. Išbėgo į lauką, brolis laikė kairę ranką, vaizdas siaubingas, nežinojo ką daryti. Nubraukė nuo mašinos sniegą, spaudė prie rankos. Buvo didelis sąmyšis, brolis verkė, bandė jį raminti. Sesė šaukė per langą, kad ieškotų pirštų. Visi ieškojo, o ji su A. laukė greitosios. Atvyko greitoji, suleido vaistus, paklausinėjo duomenų ir išvežė į Moters ir vaiko kliniką, po to į Kauną. Žino, kad sprogo savadarbis sprogmuo. Po įvykio, kol brolis buvo operacinėje, atvyko vyras ir pradėjo kalbėtis, kas įvyko. Nebuvo minčių klausti brolio, nes jis buvo šoke. Vyras pasakė, kad sprogo savadarbis sprogmuo, nežino, ar pridegant, ar šiaip sprogo. Suprato, kad tą vakarą buvo gaminamas sprogmuo. Nežino, ar kartu gaminosi, ar atskirai. Tą vakarą M. su A. du ar tris kartus ėjo pirkti fejerverkų, buvo išėję į lauką pasprogdinti, bet nežino, ar kartu ir kada gamino. Brolis sakė, kad kartu su M. gaminosi jos bute. Su vyru apie tai nekalbėjo. Brolis irgi buvo atsivežęs garsinių sprogmenų. Ji matė vieną didelį fejerverką, vieną ilgą. Brolis turi pinigų, už kuriuos gali įsigyti petardų. Nežino, ar brolis domėjosi, kaip reikia pasigaminti sprogmenį. Nežino, kas tą sprogmenį išsinešė į lauką. Kai vyko pas sesę, nešė maišelį su fejerverkais. Nepasakys, kas iš jų nešė maišelį, nes nešė visus daiktus. Girdėjo, kaip pasakė, kad eina parūkyti. Tokią naktį aplink būna daug tokių pačių garsų, bet sureagavo, kai atbėgo A., o brolis pradėjo klykti. Nežino, kas galėjo uždegti petardą. M. visada turi žiebtuvėlį, bet nežino, ar jis degė. Iki brolio atvykimo, jos bute petardų nebuvo. Naujų metų išvakarėse, kai ruošėsi šventei, M. su A. porą kartų buvo išėję iki parduotuvės, kiosko. 2-3 kartus parsinešė garsinių fejerverkų dėžutes. Brolis pas ją atvyko 31 d., jei gerai prisimena. Negali pasakyti, kokią datą pasakė tyrėjai. Mano, kad brolis atvyko 31 d., jis nakvojo vieną naktį. Todėl išeina, kad jį atsivežė 30 d. Kol buvo pas ją, matė, kad brolis turėjo dėžutę su garsinėmis petardomis, ištraukinėjo virvutes. Klausė, ką jis čia daro, sakė, kad nieko nedaro. Paprašė pasidėti petardas. Jis pasidėjo po antro prašymo ir daugiau jų neėmė. Važiuojant greitąja, sėdėjo prie vairuotojo, su broliu nesikalbėjo. Kaune buvo mama, tėtis, sesuo Justina. Jos vyras atvyko į Kauną vėliau. Laukiant operacijos, buvo raminami tėvai, sesė. Su vyru kalbėjo trumpai, paklausė, kas nutiko, sakė, kad sprogo petarda. Neklausė, kaip buvo uždegtas sprogmuo. M. sakė, kad lyg su cigarete pridegė petardą, nes neturėjo žiebtuvėlio. Matė kartoninę tūtą, garsinių petardų. Ilga petarda buvo pirkta iš parduotuvės. Vyras su jos tėvais apie įvykį nesikalbėjo. Brolis kaltę prisiėmė sau, kad čia jo atsakomybė, kad jis turėjo taip nesielgti, brolis nieko nekaltina. Iki įvykio nežinojo, kad brolis gamino petardą, sprogdindavo petardas namie. Po įvykio iš mamos girdėjo, kad yra bandęs kažką anksčiau daryti, o ar pavyko - nežino. Dažnai visi atvažiuoja pas tėvus. Nėra girdėjusi, kad tokiuose susibūrimuose kas nors sprogdinama. Dirba karo policijoje. Savo namuose cilindro formos kartotinės dėžės nematė. Dabar galvoja, kad reikėjo uždrausti broliui turėti petardų. Kai yra šalia suaugęs asmuo, pasitiki tuo žmogumi ir tiki, kad užkirs kelią negeriems darbams. Jos buvęs vyras turėjo pasirūpinti jos broliu, jei buvo su juo kartu. Nežino, ką tokioje situacijoje buvęs vyras turėjo padaryti. Vyras jai sakė, kad petardą pridegė nuo cigaretės, tačiau A. sakė, kad nematė, jog M. pridegtų petardą. Nežino, ar M. žinojo apie gaminamą petardą, turbūt turėjo žinoti, jei kartu gaminosi. Brolis sakė, kad jie kartu gaminosi. Paties proceso nematė. Kai brolis buvo jos namuose, užeidavo į kambarį, bet nieko įtartino nematė. Brolis yra protingas, internetu naudotis moka, o ar sugeba petardą pasigaminti, ji nežino. Pergyvena dėl to, kas įvyko.
Ekspertas J. S. teisme paaiškino, kad gavus papildomus medicininius duomenis, surašius išvadą, matyti, jog nukentėjusiajam padaryti šie sužalojimai: kairės plaštakos pirmo piršto distalinio pirštakaulio, antro piršto distalinio, vidurinio, dalinai proksimalinio pirštakaulių, trečio piršto distalinio, vidurinio, pamatinio pirštakaulių, ketvirto ir penkto piršto distalinio pirštakaulio trauminė amputacija, ketvirto piršto proksimalinio pirštakaulio lūžis, pirmo, antro, trečio, penkto delnakaulio lūžiai, dešinės ausies būgnelio trauminė perforacija, veido ir krūtinės terminis nudegimas. Sprendžiant iš medicininių duomenų ir aplinkybių, sužalojimai atsirado nuo sprogstamo užtaiso ar įrenginio sprogimo. Jam nėra žinoma sprogmens konstrukcija, sprogdinimo mechanizmas. Atsižvelgiant į tai, kad sužalojimai padaryti kairėje plaštakoje, tai rodo, jog sprogmuo galėjo būti laikomas kairėje rankoje. Surašant pirminę išvadą, ligos istorijoje buvo nurodyta, kad sužeistos abi plaštakos. Gavus papildomus dokumentus iš Kauno klinikų, nustatyta, kad buvo padaryta techninė klaida, nurodyta, kad buvo sužaloti tik kairės plaštakos pirštai. Sprendžiant iš pateiktų duomenų, dešinės rankos sužalojimų nebuvo. Nukentėjusysis nebuvo apžiūrėtas nei rašant pirminę išvadą, nei papildomą. TyR.s buvo atliktas pagal medicininius dokumentus, buvo prašoma surašyti išvadą be nukentėjusiojo apžiūros. Šiaulių Respublikinės ligoninės ligos istorijoje nekonkretizuoti dešinės rankos sužalojimai, buvo stengiamasi nukentėjusįjį greitai pristatyti į Kauno klinikas. Kauno klinikų aprašymuose minima tik kairė ranka. Nukentėjusysis skundėsi tik dešinės plaštakos skausmu, o konkretūs sužalojimai nebuvo aprašyti. Be ligos istorijos originalo negali pasakyti, bet visas akcentas buvo į kairę plaštaką, jos gydymą. Jei buvo kokie smulkūs sužalojimai dešinėje plaštakoje, jie neatsispindi medicininiuose dokumentuose. Jei paaiškėtų, kad buvo dešinės plaštakos sužalojimai, sveikatos sutrikdymo mastas nesikeistų, nes nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Iš Kauno klinikų buvo gauta stora ligos istorija, ją jiems pateikė tyrėjas. Negali komentuoti dėl dešinės rankos subintavimo. Negali komentuoti, ar turėjo būti aprašyti dešinės rankos sužalojimai. Kartais smulkūs, nežymūs sužalojimai nėra aprašomi. Užduotis atlikti tyR. buvo kryptinga. Jei prašoma nustatyti sužalojimo mastą konkrečiam žmogui, apie kitą žmogų toje išvadoje nekalbama. Buvo pažymėta, kad kitas asmuo padėjo susprogdinti sprogmenį. Gali būti, kad nežymūs sužalojimai neįrašomi į sužalojimų aprašymus. Buvo bendrai nurodyta, kad yra dešinės rankos sužalojimai, tačiau nenurodyta jų lokalizacija, konkretūs sužalojimai, dėl to jie nebuvo įtraukti į jo specialisto išvadą. Paskui tyrėja pateikė papildomas Kauno klinikų išvadas, atsižvelgiant į jas, buvo atliktas papildomas tyR.s. Tvirtina papildomą specialisto išvadą, surašytą 2018-05-25. Pirminė išvada pateikta, kad abi rankos sužalotos, nežino, kodėl buvo akcentas į dešinę ranką. Kokius duomenis turėjo, toks ir tyR.s buvo atliktas.
Galima laiduotoja D. V. teisme parodė, kad palaiko prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Žino, kodėl jis yra teisiamas, kad kaltinamas dėl sužalojimo. Po įvykio paskambino sūnus, pasakė, kad važiuoja į Kauną, papasakojo, kas nutiko. Pasakojo, kad sprogo petarda, kad nutraukė pirštus. Sakė, kad A. priemones susivežė iš namų, pas sesę gamino petardą, M. patarė, kad blogai daro. A. sakė, kad jau yra gaminęs tokią petardą, viską žino. M. patarė, kad reikia daryti ilgesnį knatą, bet A. neklausė. Nežino, ar M. dar kažkaip prisidėjo prie petardos gaminimo. Neklausė, kas uždegė petardą. Su sūnumi bendrauja dažnai, po skyrybų jis gyvena pas ją. Sūnus labai pergyvena, nervinasi, sakė K.i, kad jei reikės, padės. Nežino, kiek jis padėjo, skyrybų metu paliko daugiau nei reikėjo, mano, kad tai ir buvo pagalba. Bijojo būti nesuprastas, žmonos tėvas su juo nesikalbėjo, gal jautėsi kaltas. Taip atsitiko, kad M. laiku nesustabdė A.. Pati nežino, ką M. galėjo padaryti, kad išvengtų šio įvykio, gal atimti petardą. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką sūnui. Jis dirba, jiems padeda, nėra jokių blogybių. Sūnus buvo išvykęs į reisą, kai paskambino žmona ir pasiūlė skirtis. Sūnus dėl skyrybų irgi labai pergyvena. Mano, kad galės įtakoti sūnaus elgesį ateityje, jos jis klauso, ją gerbia.
Be kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme iširtais įrodymais.
2017-12-31 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog į VšĮ Šiaulių Respublikinę ligoninę 2017-12-31 20.10 val. pristatytas petarda sužalotas nepilnametis A. A., gim. 2002 m. (1 t., b. l. 1).
2018-01-02 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2017-12-31 22.45 val. M. V. nustatyta 0,00 promilių (blaivus) (1 t., b. l. 3).
2018-02-20 ir 2018-03-01 įvykio vietų apžiūrų protokoluose užfiksuotos apžiūrėtos įvykio vietos: kiemas, ties namu (duomenys neskelbtini), bei butas, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 31-35, 36-45).
Iš specialisto išvados Nr. pG 721/2018(04) matyti, jog A. A. padaryti kūno sužalojimai: kairės plaštakos pirmo piršto distalinio pirštakaulio, antro piršto distalinio, vidurinio, dalinai proksimalinio pirštakaulių, trečio piršto distalinio, vidurinio, pamatinio pirštakaulių, ketvirto ir penkto piršto distalinio pirštakaulio trauminė amputacija, ketvirto piršto proksimalinio pirštakaulio lūžis, pirmo, antro, trečio, penkto delnakaulio lūžiai, dešinės ausies būgnelio trauminė perforacija, veido ir krūtinės terminis nudegimas I-IIA laipsnio, apimantis l procentą kūno paviršiaus. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Rasti kūno sužalojimai A. A. padaryti sprogmens mechaniniu, akustiniu ir terminiu poveikiu vienkartinio sprogimo metu, nėra būdingi kritiminei ar griuviminei traumai. A. A. kūne nenustatyta kūno sužalojimų, kurie galėtų būti padaryti bukais kietais daiktais. A. A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės plaštakos antro ir trečio piršto amputacijos, pirmo, ketvirto ir penkto piršto distalinių pirštakaulių amputacijos nukentėjusysis prarado didelę dalį (daugiau nei 30 procentų) bendrojo darbingumo. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kad, gydytojų radiologų konsiliumo išvados duomenimis, A. A. dešinės plaštakos kaulų lūžimų nematyti, specialisto išvados Nr. G 334/2018(04) pirmo punkto dalį „A. A. padaryti kūno sužalojimai: dešinės plaštakos pirmo piršto distalinio pirštakaulio, antro ir trečio piršto distalinio, vidurinio, dalinai proksimalinio pirštakaulių trauminė amputacija, dešinės plaštakos ketvirto piršto proksimalinio pirštakaulio ir pirmo, antro, penkto delnakaulių lūžiai" laikyti negaliojančia (1 t., b. l. 118-119).
2018-03-01 savanoriško daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, jog liudytoja R. V. pateikė polietileninį maišelį su degtukais, tuščiavidurėmis kartoninėmis tūtelėmis, objektais, panašiais į petardas, plastikiniais išgaubtais objektais (1 t., b. l. 120-123).
2018-04-05 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota daiktų, kuriuos pateikė R. V., apžiūra (1 t., b. l. 124-126).
Motyvuojamoji dalis
LR BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo atsiranda tais atvejais, kai veika neturi neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles požymių, t. y., kai tai atsitinka buityje nepaisant visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas veiksmais, poelgiais, neatitinkančiais tiek įprastų, visuotinai žinomų bendrųjų atsargumo, tiek specialiųjų, oficialiomis taisyklėmis reglamentuotų atsargumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo sudėtis materialioji, būtina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas). Teismų praktikoje priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2007). Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo padaromas neatsargia kaltės forma (LR BK 14 straipsnis), kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu (LR BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti LR BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (LR BK 16 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti LR BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (LR BK 16 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju byloje aktualus nusikalstamo nerūpestingumo konstatavimas.
Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis M. V. savo kaltę pripažino iš dalies teigdamas, kad pripažįsta, jog matė, kaip nukentėjusysis nepilnametis A. A. gamino nenustatytos sudėties sprogmenį, suprato, kad yra gaminamas sprogmuo, patarė, kad gaminant sprogmenį, reikia palikti ilgesnį degiklį, padėjo nepilnamečiui nukentėjusiajam apvynioti dėžę su izoliacine juosta. Taip pat iš esmės neneigė ir to, kad pasakė A. A., jog izoliacija reikalinga dėl geresnio sprogimo garso. Tačiau kaltinamasis kategoriškai neigė, jog įvykio metu uždegė pagamintą sprogmenį, ko pasėkoje jis sprogo nukentėjusiojo rankose sužalodamas A. A.. Kaltinamasis teisme aiškino, kad nukentėjusiajam A. A. nepavyko pačiam vienam uždegti sprogmens, todėl jie kartu nuėjo toliau nuo pastato ir bandė jį uždegti, kai ėjo su A. uždegti petardą, suprato, kad dega tą savadarbę petardą, A. toliau ją degiojo su žiebtuvėliu, o jis tik pridengė ranka vėją. Tačiau kaltinamasis negalėjo teismui pasakyti, ar nukentėjusysis turėjo žiebtuvėlį ir iš kur jį gavo, kaip ir negalėjo pasakyti, ar tuo metu jis rūkė ar ne, teismui teigdamas, kad neprisimena. Teismas pastaruosius kaltinamojo paaiškinimus iš dalies atmeta, vertindamas juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant atriboti save nuo įvykio ir išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, nes tokius jo paaiškinimus paneigia ne tik liudytojų parodymai, bet taip pat ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme.
Tai, kad kaltinamasis M. V. matė, jog A. A. gamina sprogmenį ir patarė šiam, kaip geriau jį padaryti, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats nukentėjusysis. Iš jo apklausos protokolo matyti, jog M. V. jam padėjo petardą apvynioti su izoliacija, izoliaciją, reikalingą petardos apvyniojimui, pirko M. V. iš „Akropolio", nes sakė, kad apvyniota ji geriau sprogsta. Liudytojas A. A. teismui teigė, kad A. A. sprogmenį darė kartu su M. V.. Liudytoja K. A. taip pat teismui tvirtino, kad brolis jai sakė, jog jie petardą gaminosi kartu su M. V.. Tokios aplinkybės, t. y. ne tik paties kaltinamojo paaiškinimai, bet ir nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, leidžia teismui daryti išvadą, kad M. V. padėjo A. A. gaminti sprogmenį, ne tik patardamas, kaip geriau jį pagaminti, bet ir padėdamas apsukti jį izoliacine juosta, kurią M. V. nupirko.
Nors teismo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad jis sprogmens eidamas į svečius (duomenys neskelbtini) nenešė, nežino, kas jį nešė, nematė, kad būtų paimtas savadarbis sprogmuo, tačiau bylos medžiaga liudija, kad M. V. turėjo aiškiai suprasti ir matyti, jog pasigamintas sprogmuo yra nešamas pas R. A. į namus. Kaip teigė nukentėjusysis A. A., kai nešėsi savadarbę petardą, tai dar maišelyje buvo ir M. V. petardų, bet jas jis pats šaudė, buvo M. V. maišelis su jo (M. V.) pirktomis petardomis ir su viena pagaminta petarda, iki sprogimo M. jau buvo iššovęs gal dvi kitas petardas. Netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo, be to, juos iš dalies patvirtino ir pats kaltinamasis, teigdamas, kad kai ėjo į lauką parūkyti, matė, kaip A. pasiėmė sprogmenį. Tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis suprato ir pagal įvykio aplinkybes turėjo matyti, jog maišelyje su petardomis, tuo pačiu ir jam priklausančiomis, buvo įdėtas ir savadarbis sprogmuo, kuris buvo nuneštas į svečius.
Aiškinantis įvykio aplinkybes, svarbu nustatyti, kaip buvo uždegtas savadarbis sprogmuo ir kas jį uždegė. Kaip minėta, kaltinamasis teismui teigė, kad jis nesutinka su tuo, jog jis degė petardą. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus atmeta. Kaip rodo bylos medžiaga, tokių jo paaiškinimų nepatvirtina kiti bylos duomenys, be to, šiuo atveju įvertintina ir tai, kad pats kaltinamasis viso proceso metu nebuvo nuoseklus ir skirtingai aiškino įvykio aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo pradžioje M. V. buvo apklaustas liudytoju. Iš 2017-12-31 apklausos protokolo matyti, kad M. V. nurodė, jog A. A. petardą prisidegė nuo jo cigaretės, iš karto po to, tik pridegus petardą, ji sprogo nukentėjusiojo rankoje. 2018-01-01 apklausos protokole M. V. taip pat tvirtino, kad A. A. paprašius pridegti savadarbę petardą, jis pridegė ją savo rūkoma cigarete, pridegant petarda sprogo A. A. rankoje. 2018-01-08 apklausos protokole M. V. dar kartą pareigūnui patvirtino, jog jam rūkant ir rankoje laikant cigaretę, A., priėjęs prie jo, norėjo petardą uždegti jo cigarete ir tik jos degiklį pridėjus prie cigaretės, ji iš karto sprogo Arno rankoje. Nors nagrinėtinu atveju paminėtina, kad remtis tokiais kaltinamojo parodymais, kuriuos jis davė būdamas liudytoju dėl aplinkybių, dėl kurių vėliau jam buvo įteiktas pranešimas apie įtaR. ir asmuo patrauktas įtariamuoju, negalima, tačiau šiuo atveju svarbu paminėti, kad minėtuose apklausos protokoluose įvardintas aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino liudytoja apklausta K. A.. Ji teigė, kad po įvykio M. V. jai sakė, jog jis su savo rūkoma cigarete pridegė petardą, nes neturėjo žiebtuvėlio. Dar daugiau, liudytojas A. A. teismui patvirtino, kad jiems išėjus į lauką, M. V. irgi rūkė, A. A. nuėjo su M., atsitūpė, M. degė, o A. laikė, žiebtuvėlio liepsnos nematė, jiems pasilenkus ir įvyko sprogimas. Teismas remiasi tokiais liudytojų parodymais, nes jie davė parodymus būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, byloje nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti M. V. nusikaltimo darymu. Todėl jų parodymais teismas remiasi visa apimtimi ir traktuoja juos kaip teisingus, atitinkančius tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Tuo pačiu atkreipiant dėmesį ir į tai, kad pats M. V., apklausiamas liudytoju byloje, net tris kartus analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, susijusias su savadarbės petardos uždegimu. Kai tuo tarpu duodamas paaiškinimus teismui, jau teigė, kad įvykis įvyko senokai ir gerai neprisimena tikslių įvykio aplinkybių, jam atrodo, kad tuo metu nerūkė, nors neprisimena. Dar daugiau, pats kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuo cigaretės uždegti petardos degiklį yra galima, taip pat neneigė ir to, kad tąkart į lauką ėjo parūkyti. Tokių duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad savadarbę petardą 2017-12-31 uždegė būtent M. V. nuo savo rūkomos cigaretės.
Paminėtina ir tai, jog iš byloje esančios specialisto išvados Nr. pG 721/2018(04) matyti, kad nukentėjusiajam buvo sužalota kairė plaštaka. Bylos duomenys liudija, kad nukentėjusysis A. A. yra kairiarankis, todėl įvykio metu jis savadarbį sprogmenį laikė kairėje rankoje, dėl ko ši ranka ir buvo sužalota. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik nukentėjusysis, teisme apklausti liudytojai, bet jų nepaneigė ir pats kaltinamasis. Dar daugiau, nukentėjusiajam padarytus sužalojimus teismo posėdžio metu patvirtino ir ekspertas J. S., teigdamas, jog atsižvelgiant į tai, kad sužalojimai padaryti kairėje plaštakoje, tai rodo, jog sprogmuo galėjo būti laikomas kairėje rankoje, sprendžiant iš medicininių duomenų ir aplinkybių, sužalojimai atsirado nuo sprogstamo užtaiso ar įrenginio sprogimo, kas lėmė nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaip minėta, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam M. V. inkriminuoto nusikaltimo sudėtis materialioji, būtina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas). Teismų praktikoje priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2007). Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. V. neveikimas, t. y. matydamas, žinodamas ir suprasdamas, jog nepilnametis asmuo (15 m. amžiaus) gamina sprogmenį, tačiau nesiima jokių aktyvių veiksmų tam, kad būtų užkirstas kelias nelaimei, ir taip A. A. elgesiui neprieštaraudamas; bei veiksmai, kai jis pataria, kaip geriau pagaminti petardą - jog reikia padaryti ilgesnį degiklį, dėžę apvynioti izoliacine juosta, kad garsas būtų geresnis, padėjimas sprogmenį apvynioti izoliacine juosta, o vėliau lauke sprogmenį pridegant, dėl ko įvyko sprogimas ir buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis, yra susiję priežastiniu ryšiu su LR BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytais padariniais - sunkiu A. A. sveikatos sužalojimu.
Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo padaromas neatsargia kaltės forma (LR BK 14 straipsnis), kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu (LR BK 16 straipsnis). Iš byloje nustatytų faktinių veikos padarymo aplinkybių matyti, kad kaltinamasis nenumatė, jog dėl jo veiksmų gali kilti pavojingi, LR BK 137 str. 1 d. numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes, tai, kad gamintis sprogmenį, o vėliau nenustatytos sudėties sprogmenį sprogdinti yra pavojinga, savo asmenines savybes (pats būdamas pilnametis, turintis gyvenimiškos patirties) turėjo ir galėjo tai numatyti, įvertinant ir tai, kad nukentėjęs buvo nepilnametis, sulaukęs 15 m. amžiaus. Kaltinamasis teismo posėdžio metu patvirtino, jog žinojo, kokios gali būti savadarbių sprogmenų pasekmės, kad savadarbis sprogmuo nėra saugus, savo broliui tikrai neleistų tokio gaminti, žinojo, kad A. A. yra nepilnametis, galėjo iš jo viską atimti, taip būtų buvusi galimybė išvengti nelaimės, tačiau neprieštaravo, kad A. A. petardą gamintų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl M. V. nusikalstamo nerūpestingumo.
Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog M. V. pagal savo asmenines savybes (pilnametis, pakaltinamas, dirbantis, psichinėmis ligomis nesirgęs ir kt.) nepaisė elementarių atsargumo taisyklių, padėjo nepilnamečiui A. A. pagaminti ir susprogdinti sprogmenį, nors turėjo galimybę numatyti, jog namuose nepilnamečio pagamintas savadarbis sprogmuo gali būti labai nesaugus ir nekokybiškas, o jį uždegus šis gali sprogti dar nepaleidus jo iš rankų, ir dėl to gali kilti tam tikri pavojingi padariniai.
Įvertinus bylos aplinkybių visetą, t. y. palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turėjo reikšmės bylai teisingai išspręsti, įrodyta, jog M. V. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji LR BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Todėl teismas daro išvadą, kad M. V. inkriminuota nusikalstama veika yra tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 137 straipsnio 1 dalį, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo.
Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.
Kaltinamasis M. V. prašė teismo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teisme buvo gautas D. V. prašymas perduoti kaltinamąjį M. V. jos atsakomybėn pagal laidavimą (2 t. b. l. 70). LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. LR BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko LR BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai, todėl LR BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis įgyvendina įvertinęs visus byloje esančius įrodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. V. praeityje neteistas, 2012-09-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis LR BK 38 straipsniu (1 t., b. l. 160), praeityje buvo baustas administracine tvarka, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi (1 t., 158-159), padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Tokios aplinkybės rodo, kad asmuo atitinka LR BK 40 str. 1 d., 2 d. 1 p. sąlygas. Tačiau tam, kad asmuo galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis M. V. ikiteisminio tyrimo metu 2018-03-29, 2018-06-11 duoti parodymus apie savo kaltę atsisakė. Tuo tarpu apklausiamas teisme kaltu prisipažino iš dalies. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tuo atveju, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017). Šiuo atveju matyti, kad M. V., duodamas paaiškinimus teismui, nebuvo nuoširdus ir vengė sakyti tiesą, teigė, jog daug ko nežino, atskleidė tik dalį aplinkybių, taip bandydamas švelninti savo teisinę padėtį bei siekdamas atriboti save nusikaltimo įvykdymo. Kas rodo, jog nėra LR BK 40 str. 2 d. 2 p. įvardintos būtinosios sąlygos, todėl kaltinamojo M. V. atžvilgiu taikyti laidavimo institutą nėra galimybės.
Skirdamas kaltinamajam M. V. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
M. V. įvykdė vieną nusikalstamą veiką dėl neatsargumo (LR BK 16 str.). Nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, 2012-09-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis LR BK 38 straipsniu (1 t., b. l. 160), baustas administracine tvarka (1 t., 158-159), dirbantis (1 t., b. l. 161), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skyrus M. V. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
Pagal LR BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis iš dalies pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo įvykdymo, gailėjosi dėl savo veiksmų, yra neteistas, dirbantis, daro išvadą, kad kaltinamajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ateityje laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl taiko LR BK 75 straipsnio nuostatas ir atideda M. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 109 straipsnio prasmę civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Teismų praktikoje pažymėta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis LR BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016).
Ikiteisminio tyrimo metu Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 2904,91 Eur žalos atlyginimo (1 t., b. l. 177-189). Iš pateikto ieškinio matyti, kad šią sumą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam A. A. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėtos sumos. Esant tokioms aplinkybėms, Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 2904,91 Eur žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant iš M. V. 2904,91 € žalą civilinio ieškovo naudai.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-02-26 nutartimi buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo M. V. automobiliui BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jį parduoti, dovanoti, perleisti ar įkeisti. Atsižvelgiant į tai, kad teismas patenkino Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 2904,91 Eur civilinį ieškinį, taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas, nekeičiant teismo nutartyje numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų, iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.
Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajam A. A. buvo skirta gynėja advokatė L. M.. Byloje gauta 2019-02-05 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus patikslinta pažyma Nr. (2.19) NTP-7-817, iš kurios matyti, kad už A. A. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 292,50 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad valstybė, teikdama valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. A., patyrė išlaidų, pripažįsta šias išlaidas proceso išlaidomis ir priteisia iš kaltinamojo (LR BPK 103 str.).
Daiktiniai įrodymai - paketas Nr. 1, kuriame yra polietileninis maišelis su degtukais, tuščiavidurėmis kartoninėmis tūtelėmis, objektais panašiais į petardas, plastikiniais išgaubtais objektais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Daiktinis įrodymas - kompaktinė plokštelė su A. A. apklausos vaizdo/garso įrašais – paliktina saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. V. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant M. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 2904,91 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš M. V. 2904,91 € žalą civilinio ieškovo naudai.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-02-26 nutartimi paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo M. V. automobiliui BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti, nekeičiant teismo nutartyje numatytų laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygų, iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.
Priteisti iš M. V. 292,50 Eur valstybei už nukentėjusiajam A. A. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktinius įrodymus - paketą Nr. 1, kuriame yra polietileninis maišelis su degtukais, tuščiavidurėmis kartoninėmis tūtelėmis, objektais panašiais į petardas, plastikiniais išgaubtais objektais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Daiktinį įrodymą - kompaktinę plokštelę su A. A. apklausos vaizdo/garso įrašais – palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.