Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-12-01 · Civilinė byla Nr. 2-1916/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-08-19Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-12-01Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-01
Bylos Nr.
2-1916/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01731-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Driukas
Ieškovas
B. S.
Kategorijos
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1916/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01731-2014-4.Procesinio sprendimo kategorija 106.8.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės B. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti B. S. ieškinį Lietuvos Respublikai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl administracinių aktų panaikinimo, neišmokėtos pensijos dalies priteisimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas, ar ieškinys atsakovams Lietuvos Respublikai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl kompensacijos už darbą kenksmingose darbo sąlygose, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dirbus kenksmingomis sveikatai sąlygomis nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Šalies argumentai

Ieškovė B. S. ieškiniu prašo:

panaikinti 2005-07-01 Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. 1-459 62-ame punkte ribojimą „nuo 1986 iki 1994 metų“ arba kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo nuosatų pripažinimo prieštaraujančiomis Konstitucijai;

įpareigoti Valstybinę socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagal Valstybinių socialinės draudimo pensijų įstatymą pripažinti, kad pareiškėja sunkiose ir ypatingose, kenksmingose sveikatai, sąlygose dirbusi 33 metus 9 dienas;

pripažinti kompensaciją už pakenkimą sveikatai ir senatvės pensiją netapačiomis išmokomis, panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-02-20 nutarimo Nr. 267 „Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2 dalies 2 punkte jų tapatinimą, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą pripažinti šią normą prieštaraujančia Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, apginant pareiškėjos turtines teises, privačią nuosavybę, viešąjį visuomenės interesą;

priteisti B. S. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Vyriausybės kanceliarijos už pakenkimą sveikatai dirbus 33 metus ir 9 dienas tiesiogiai kenksmingose sveikatai darbo sąlygose 33 600 Lt su 0,03 delspinigiais dienai nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

priteisti pareiškėjai iš Vyriausybės kanceliarijos, atstovaujančios Vyriausybę, 4 000 000 Lt už pakenkimą sveikatos tabako dulkėmis per 33 metus ir 9 dienas su 5 procentų procesinėmis palūkanomis nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

priteisti pareiškėjai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Vyriausybės kanceliarijos 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentus procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014-08-19 nutartimi atsisakė priimti B. S. ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui. Teismas nurodė, kad ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje sprendžia administracinis teismas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 3 straipsnio 1dalis). Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl: 1) valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; 2) savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; 3) žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis) ir kt., todėl ieškinys teismingas administraciniam teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu B. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-08-19 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-157/2010 dėl 110 850 Lt negautų pajamų priteisimo, civilinė byla Nr. 3K-3-446 pagal ieškovo AB „Mažeikių nafta” ieškinį dėl 717 311, 47 Lt turtinės žalos atlyginimo ir kitos bylos).

2. Bylas dėl civilinės atsakomybės, ką patvirtina kasacinio teismo praktika, paprastai nagrinėja ir civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalos faktą) nustatinėja bendrosios kompetencijos teismai (CPK 22 straipsnis, 21 straipsnis, 25 straipsnis). Ieškovė siekia prisiteisti atsakovų neteisėtais veiksmais ieškovei padarytą turtinę žalą, taip pat neturtinę žalą, o tokie reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Iš pareiškėjos reikalavimų, nors ir ne visiškai aiškiai suformuluotų, matyti, kad ji ginčija kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, mokamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, teisinį reglamentavimą bei siekia gauti kompensaciją už darbą ypatingose (kenksmingose) darbo sąlygose, taip pat prašo priteisti turtinės ir neturtinės žalos už darbą sveikatai kenksmingose darbo sąlygose.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos reikalavimai nagrinėtini administraciniame teisme. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Viešojo administravimo subjektai – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (ABTĮ 2 straipsnio 4 dalis). Ginčus dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus sprendžia administraciniai teismai (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kaip ir ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi pareiškėjos reikalavimai, kaip kylantys viešojo administravimo srityje (pareiškėja iš esmės reikalauja, kad viešojo administravimo subjektas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrius - priimtų sprendimą dėl kompensacijos jai išmokėjimo), nagrinėtini administraciniame teisme, kaip reikalavimai dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų (sprendimų). Kiti pareiškėjos reikalavimai – kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų konstitucingumo, yra išvestiniai ir bylos teismingumui neturi įtakos.

Pareiškėjos vertinimu, ieškinio reikalavimai savo esme yra reikalavimai dėl žalos atlyginimo, todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, tačiau šis pareiškėjos argumentas nepagrįstas, kadangi Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatyme numatyta kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, kurios siekia pareiškėja, nėra civilinės deliktinės atsakomybės teisiniai santykiai, susiklostantys, kai vieni subjektai savo veiksmais ar neveikimu padaro žalą kitiems subjektams civiliniuose teisiniuose santykiuose. Ieškovės reikalavimas kyla iš socialinio aprūpinimo, t.y. viešosios teisės, reguliavimo srities, todėl nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad jos reikalavimai, kaip reguliuojami civilinės teisės, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, numatytas civilinėje teisėje. Atitinkamai ir pareiškėjos nurodyta teismų praktika šioje byloje neaktuali, kadangi ji suformuota iš esmės skirtingų aplinkybių bylose, kuriose buvo reiškiama savo esme nuo pareiškėjos reikalavimų besiskiriantys ieškinio reikalavimai.

Kilus ginčui dėl bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencijos atribojimo, aktuali Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (CPK 36 straipsnio 3 dalis) praktika, kuri taip pat patvirtina, kad ginčai socialinio pensinio aprūpinimo srityje priskiriami administracinių teismų kompetencijai.

Specialioji teisėjų kolegija 2010-12-22 nutartimi teismingumo byloje Nr. T-60-201 reikalavimus panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos priimtus aktus, sprendimus ir įpareigoti atlikti veiksmus (įskaityti socialinio draudimo įmokas, perskaičiuoti pensiją), priteisti žalos atlyginimą dėl neteisingai paskaičiuotos pensijos pripažino teismingus administraciniam teismui. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrius yra teritorinis valstybinio administravimo subjektas, kuris renka valstybinio socialinio draudimo įmokas ir vykdo jų išieškojimą, tvarko apdraustųjų įskaitą, kontroliuoja laikinojo nedarbingumo nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą bei atsako, kad teisingai ir laiku būtų skiriamos ir išmokamos pensijos, pašalpos bei kitos išmokos (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalis), todėl reikalavimai panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, kaip viešojo administravimo subjekto, priimtus aktus ir įpareigoti atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, priteisti žalą, atsiradusią dėl šio subjekto neteisėtų veiksmų, turėtų būti nagrinėjami administraciniame teisme (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Dėl tokio pobūdžio ginčų teismingumo yra ne kartą pasisakyta ir ankstesnėse Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse (Specialiosios teisėjų kolegijos 2003-01-17 nutartis byloje A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, B. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2004-02-13 nutartis byloje D. O. P. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, 2004-05-31 nutartis byloje J. K. v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba).

Kad valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimas ir mokėjimas yra viešosios teisės reglamentavimo sritis, todėl reikalavimas, susijęs su teisės į neišmokėtą pensijos dalį realizavimu, nagrinėtinas administraciniame teisme, Specialioji kolegija pasisakė ir 2014-01-31 nutartyje teismingumo byloje Nr. T-141/2013. Nors pareiškėja reikalauja ne senatvės pensijos, o kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, nukrypti nuo minėtos Specialiosios teisėjų kolegijos praktikos nėra pagrindo. Kompensacija už ypatingas darbo sąlygas taip pat apskaičiuojama ir skiriama pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, o ją skiria tas pats viešojo administravimo subjektas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius.

Galiausiai pažymėtina, kad pareiškėjos reikalavimai yra suformuluoti ne visiškai aiškiai, kas gali turėti įtakos tinkamam teismingumo nustatymui (kuriame teisme nagrinėtinas reikalavimas, galima pasisakyti tik nesant abejonių dėl reikalavimo turinio, o neaiškus ieškinio reikalavimų formulavimas gali lemti klaidą nustatant teismingumą). Be to, tinkamas (tikslus) ieškinio reikalavimų formulavimas yra esminė sąlyga tinkamam procesui byloje, nes tik esant aiškiai suformuluotam reikalavimui kiti proceso dalyviai turės realią galimybę pateikti dėl jo savo nuomonę.

Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybėje turi teisę gauti pirminę nemokamą teisinę pagalbą, kurią sudaro teisinė informacija, teisinės konsultacijos, teisinio pobūdžio dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas, patarimai dėl ginčo sprendimo be teismo, veiksmai dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimo. Dėl teisinės konsultacijos galima registruotis telefonu Vilniuje 211 2744, o išsamesnę informaciją apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, įskaitant ir antrinę teisinę pagalbą, t.y. tai valstybės garantuojamą advokato pagalbą teisminiame procese, galima rasti internete adresu www.teisinepagalba.lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Artūras Driukas