Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui V. Š. dėl leidimo pakeisti nepilnamečiui vaikui pavardę be jo tėvo sutikimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. S., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog vaikas trečiąjį asmenį laiko savo tėvu, nuo penkerių metų vaikas trečiąjį asmenį vadina tėvu. Nurodė, jog ieškovė su trečiuoju asmeniu turi tris pilnamečius vaikus. Paaiškino, jog vaikas klausia, kodėl jos pavardė kitokia nei ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio, papildomai paaiškino, jog dukra kartą sakė, kad norėtų sąsiuvinyje rašyti ,,S.“ pavardę. Prašo ieškinį tenkinti.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Pažymėjo, jog vaikas šiuo metu gyvena su motina, su biologiniu tėvu neturi jokių ryšių. Galimybių jį (biologinį tėvą) surasti net teoriškai nėra. Papildomai paaiškino, jog vaikas gyvena faktinėje šeimoje, kurią sudaro ieškovė ir trečiasis asmuo, vaikas turi brolius, kurių pavardė tokia pat kaip ir motinos. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. S. su ieškiniu sutiko. Paaiškino, jog vaikas turėjo klausimų, kodėl jos pavardė kitokia, nei visų jos šeimos narių. Nurodė, jog mergaitė pati norėjo, kad jai pakeistų pavardę. Paaiškino, jog ši problema iškilo, kai vaikas pradėjo mokytis antroje klasėje, pramoko lietuvių kalbą. Prašo ieškinį tenkinti.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė. Paaiškino, jog įstatymas numato galimybę keisti pavardę bendru tėvų sutarimu, tačiau šiuo atveju tokios galimybės nėra. Šį klausimą gali išspręsti teismas. Nurodė, jog vaiko teisių apsaugos institucija bandė rasti tėvą, jokių duomenų apie vaiko tėvą negalėjo net patikrinti. Išeinant iš situacijos, susipažinus su bylos medžiaga, mano, jog pavardės pakeitimas atitiks vaiko interesus, galima vaiko pavardę keisti į vieno iš tėvų. Mano, kad jeigu vaikas turėtų tokią pat pavardę kaip ir motinos, tai atitiktų vaiko interesus.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 130 straipsnis), teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta (CPK 117 straipsnis, 130 straipsnis), prašymų negauta. Civilinė byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant, kadangi atsakovo neatvykimas nesudaro kliūčių bylą nagrinėti, atsakovas civilinės bylos eiga nesidomi, tinkamai procesinių teisių neįgyvendina (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. Š.. Vaiko gimimo liudijime nurodyta pavardė – Š. (el. b. l. 6). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymu atsižvelgiant ieškovės prašymą, nepilnamečiui vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, nepilnamečio vaiko G. Š. laikinuoju globėju paskirtas S. S. (el. b. l. 5).

Ieškovė prašo leisti pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę be tėvo sutikimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Formuojama teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylas susijusias su vaikais, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-208; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013 ; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019 ir kt.).

Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę jam sudarytame civilinės būklės akto įraše teisingumo ministro nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.167 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (toliau – Taisyklių) III skyrius numato jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės keitimo pagrindus, kuriais remiantis pavardė keičiama jei ji neatitinka geriausių vaiko interesų, bendru tėvų sutarimu, kai norima suteikti vieno iš tėvų pavardę ar esant kitoms šio skyriaus 12 punkte numatytoms sąlygoms ar registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą. Pagal Taisyklių 25 punktą, kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog atsakovo sutikimo dėl šalių nepilnamečio vaiko pavardės keitimo negali gauti, atsakovas tokį sutikimą pasirašyti atsisakė. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstinas klausimas dėl vaiko pavardės keitimo nesant atsakovo sutikimo. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, klausimas dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo spręstinas įvertinus, ar tai atitinka geriausius vaiko interesus.

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas neįgyvendina tėvo pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, su vaiku nebendrauja, tarpusavio ryšio su vaiku nepalaiko, paskutinį kartą su vaiku matėsi 2017 m. Byloje duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, nėra pateikta (CPK 178 straipsnis), atsakovas atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, civiline byla nesidomėjo. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais taip pat nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove ir trečiuoju asmeniu (buvusiu ieškovės sutuoktiniu), trečiasis asmuo aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime, šį asmenį nepilnametis vaikas įvardija savo tėvu. Ieškovė ir trečiasis asmuo veda bendrą ūkį, kartu su nepilnamečiu vaiku gyvena kaip šeima. Šiuo metu nepilnamečiui vaikui kyla klausimų dėl jos pavardės, kadangi ši skiriasi nuo kitų jos šeimos narių (motinos, trečiojo asmens bei brolių), vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą (mokyklą), šis klausimas kyla vaikams mokykloje, vaikui tokia situacija sukelia diskomfortą. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, jog vaiko pavardės keitimas į motinos pavardę atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, papildomai paaiškino, jog vaiko teisių apsaugos institucijai su atsakovu susisiekti nepavyko, jokių duomenų apie vaiko tėvą negalėjo net patikrinti. Bylos nagrinėjimo teisme metu nepilnametis vaikas nebuvo sukakęs 10 (dešimties) metų amžiaus (Taisyklių 25 punktas).

Įstatymas numato, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (CK 3.177 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl vaiko pavardės pakeitimo atsižvelgtina į teismo posėdyje vaiko išsakytą nuomonę, vaiko identiškumą, šeimos ryšius ir galimybę vaikui jausti pilnaverčiu šeimos nariu.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, remiantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, darytina išvada, jog ieškovės (motinos) pavardės turėjimas atitiktų geriausius vaiko interesus, todėl ieškovės ieškinys dėl leidimo pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę be tėvo sutikimo tenkintinas (CPK 185 straipsnis, CK 3.3 straipsnis, 3.167 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė už ieškinio pareiškimą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 7), patyrė 750 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (el. b. l. 93, 122).

Teismui tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 825 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovei L. S. pakeisti nepilnamečio vaiko G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turimą pavardę – Š., į jos motinos turimą pavardę – S., atitinkamai nepilnamečio vaiko pavardė – S., be nepilnamečio vaiko tėvo atsakovo V. Š. sutikimo.

Priteisti iš atsakovo V. Š. 825 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei L. S..

Ne vėliau kaip kitą dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą civilinės metrikacijos įstaigai, sudariusiai civilinės būklės akto įrašą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.