Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. (E. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis, pripažinus recidyvistu, buvo pripažintas kaltu ir nubaustas

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal BK 243 straipsnį areštu keturiasdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. J. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones septynerius metus.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš E. J. buvo nuspręsta valstybės naudai išieškoti 920 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, E. J. buvo įpareigotas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per devynis mėnesius nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. J. buvo nuteistas už tai, kad jis 2025 m. liepos 12 d., apie 21.43 val., L. Asanavičiūtės g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,81 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat E. J. nuteistas už tai, kad jis, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir privalėdamas vykdyti minėtu teismo sprendimu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones penkerius metus, tyčia vengė vykdyti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2025 m. liepos 12 d. apie 21.43 val., L. Asanavičiūtės g., Vilniuje, vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais savo veiksmais E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. J. apeliacinis skundas atmestinas.

8. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nuosprendyje nustatytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, nėra ginčijama nuteistojo kaltė padarius nusikalstamas veikas, taip pat nekyla ginčų ir dėl nuteistajam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių. Apeliaciniame skunde yra tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas turėjo paskirti laisvės apribojimo bausmes, o ne laisvės atėmimo ir arešto bausmes. Taigi apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu E. J. bausmės už jo padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Paskirtosios bausmės yra teisingos ir nelaikytinos aiškiai per griežtomis. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė, subendrinta bausmė taip pat nevertintina kaip aiškiai per griežta ar neteisinga.

10. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad E. J. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo neblaivumas ženkliai viršijo 1,5 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, t. y. jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,81 promilės etilo alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 42). Nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio net septynis kartus viršijo didžiausią leistiną apsvaigimo ribą, kai asmuo dar turi teisę vairuoti transporto priemonę. E. J. vairavo automobilį, kai jame buvo kitas asmuo, mieste, be jokios priežasties, žinodamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kuris įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 4 d., jam yra uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones penkerius metus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš neblaivumo nustatymo akto matyti, jog nuteistasis eiti tiesia linija – pėda po pėdos, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negalėjo (t. 1, b. l. 43). Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad E. J. savo neteisėtais veiksmais kėlė realų pavojų aplinkai (kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui) bei sau pačiam, piktybiškai nesilaikė jam nustatyto draudimo vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju konstatuotina, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, jog jam uždrausta vairuoti transporto priemonės, teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip elgtis.

11. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad E. J. anksčiau yra ne kartą yra trauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat ir už analogiškų nusikaltimų padarymą (du kartus) bei kitų nusikaltimų padarymą apsvaigus nuo alkoholio (t. 1, b. l. 166-178, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ užfiksuoti duomenys). Pažymėtina, kad naujas nusikalstamas veikas E. J. padarė nepraėjus keturiems mėnesiams po arešto bausmės, kuri buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, atlikimo (arešto bausmę atliko 2025 m. kovo 25 d.). E. J. yra ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat ir už teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu bei transporto priemonės vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, padarymą (t. 1, b. l. 139-140, 149-164).

12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalyje. Pastebėtina, kad E. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, kad gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų (t. 1, b. l. 123, t. 2, b. l. 5-6). Vis tik tokia nuteistojo pozicija yra vertintina kaip deklaratyvi ir nėra pagrindas konstatuoti, jog jis dėl savo nusikalstamų veiksmų iš tikrųjų nuoširdžiai gailisi. Deklaratyvų E. J. gailėjimosi pobūdį akivaizdžiai rodo tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai anksčiau jau du kartus buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškų nusikaltimų padarymą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,71 promilės neblaivumas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,46 promilės neblaivumas (abu kartus vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės). Be to, kaip jau minėta, jis ne kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės bei už tai, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, atsižvelgus į neišnykusį jo teistumą, anksčiau padarytus teisės pažeidimus, skundžiamame nuosprendyje buvo visiškai pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šio procesinio sprendimo 10-12 pastraipose aptarti faktai rodo, kad E. J. pozityvių išvadų iš savo ankstesnio neteisėto elgesio nedaro, jo nekeičia, jis piktybiškai ignoruoja teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir nenori jų vykdyti. Taip pat darytina išvada, kad anksčiau nuteistajam taikytos švelnesnės teisinio poveikio priemonės pageidaujamų rezultatų nedavė. Esant nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai E. J. už nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrė griežčiausias atitinkamų normų sankcijose numatytas bausmes, t. y. laisvės atėmimo ir arešto bausmes, bei nustatė maksimalius šių bausmių dydžius. Teisėjų kolegija neturi pagrindo paskirtųjų bausmių vertinti kaip aiškiai per griežtų, neatitinkančių padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo bei nuteistąjį apibūdinančių duomenų. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad bausmių tikslai gali būti tinkamai įgyvendinti E. J. paskyrus laisvės apribojimo bausmes, tuo labiau, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje tokia bausmė apskritai nėra numatyta.

14. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, E. J. paskirtas bausmes pagrįstai bendrino apėmimo būdu. Subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu, nes nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Taigi E. J. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės terminas tik šiek tiek viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Atidėti ar iš dalies atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo, nes be realaus paskirtos bausmės atlikimo negalima tikėtis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų realaus įgyvendinimo.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.