- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-27
- Bylos Nr.
- 2K-257/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Prapiestis (pirm.), Antanas Klimavičius, Vytautas Masiokas (pran.)
- Nuteistasis
- P. B.
- Nukentėjusysis
- V. J., E. J.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Utenos trikotažo prekyba“
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas: nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiesiems V. J., E. J. ir E. J. pripažinta teisė į jų pareikštų civilinių ieškinių patenkinimą, o jų dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, panaikinta ir iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ V. J., E. J. ir E. J. priteista kiekvienam po 575 Lt, iš civilinio atsakovo UAB „Utenos trikotažo prekyba“ – kiekvienam po 49 425 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu P. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant P. B. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynias paras. P. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.
Nukentėjusiesiems V. J., E. J. ir E. J. buvo pripažinta teisė į jų pareikštų civilinių ieškinių patenkinimą, o jų dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pasiūlymą apsvarstyti, ar kasatorius gali ginčyti civilinį ieškinį, kuris priteistas iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą nagrinėti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą palikti nenagrinėtą, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. B. nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 7 d., apie 10.35 val., Varėnos rajone, kelio Vilnius–Varėna–Gardinas 86-ajame kilometre, vairuodamas automobilį „Toyota Yaris“ (,,duomenys neskelbtini“), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 164, 172 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Dėl to įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. ,,duomenys neskelbtini“), kurį vairavo V. J. Autoįvykio metu buvo mirtinai sužalota šio automobilio keleivė V. J., kuri dėl patirtų sužalojimų – stipraus kūno, ypač galvos, sumušimo ir sukrėtimo, pasireiškusio kaukolės pamato kaulų lūžimu, dauginiais šonkaulių lūžimais, galvos smegenų ir smegenų kamieno sumušimu, galvos smegenų ir smegenų kamieno pabrinkimu, netrukus po įvykio mirė. V. J. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų V. J., E. J. ir E. J. – ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes jie pareiškė civilinius ieškinius, juos motyvavo, nurodė konkrečią neturtinę žalą: V. J. prašė priteisti 150 000 Lt, E. J. ir E. J. – po 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiesiems neturtinė žala iš tiesų padaryta, nes dėl P. B. neatsargių nusikalstamų veiksmų sukeltos negrąžinamos pasekmės – žuvo V. J. – civilinių ieškovų žmona bei motina, dėl to nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ir, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus neturtinei žalai atlyginti, taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus, civilinius ieškinius patenkino iš dalies: kiekvienam nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo UAB „Utenos trikotažo prekyba“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), priteisė po 49 425 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kadangi UAB „Utenos trikotažo prekyba“, kaip transporto priemonės savininko, civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, tai, vadovaujantis 2004 m. gegužės 1 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.254 straipsnio 2 dalimi, iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ kiekvienam nukentėjusiajam priteisė po 575 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis P. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutarties dalį, kuria iš UAB „Utenos trikotažo prekyba“ V. J., E. J. ir E. J. priteista po 49 425 Lt neturtinei žalai atlyginti, ir civilinius ieškinius atmesti.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 113 straipsnio 2 dalies ir CK 6.284 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl to priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą dėl civilinio ieškinio (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau šioje normoje neišvardyti asmenys, kurie fizinio asmens mirties atveju turi teisę reikalauti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymuose, kuriuose numatytas neturtinės žalos atlyginimas, išvardyti ir asmenys, turintys teisę į neturtinės žalos atlyginimą (pvz., 2002 m. gegužės 21 d. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr. IX-895 4 straipsnis ir pan.). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. kovo 26 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-371/2003) konstatavo, kad jeigu įstatymas specialiai neturtinės žalos atlyginimo nenumato, ji neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas plečiamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai išplėtė asmenų, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju, ratą. Asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju, ratas nustatytas CK 6.284 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį mirusiosios pilnamečiai vaikai ir vyras, kurie yra darbingi ir nebuvo mirusiosios išlaikomi, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas dėl šio įstatymo aiškinimo ir taikymo nepasisakė. Nei civiliniuose ieškiniuose, nei teismo nutartyje nenurodyta, kokia įstatymo norma numato civilinių ieškovų teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
Dar kasatorius nurodo, kad CK 6.284 straipsnio 4 dalis numato, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato tik negautų pajamų kompensavimą ir išmokų, susijusių su negautomis pajamomis, išmokėjimą (11 straipsnis), t. y. tik turtinės žalos atlyginimą asmenims, kurie nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo drausti šiuo privalomuoju socialiniu draudimu, bei jų vaikams ir kitiems išlaikytiniams. Šis įstatymas nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-1049/2003). Vadinasi, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo fizinio asmens mirties atveju negali būti taikomos šio įstatymo normos. Be to, jei nelaimingas atsitikimas, dėl kurio žuvo socialiniu draudimu draustas darbuotojas, pripažintas nedraudiminiu, teismai laiko, kad žala žuvusiojo vaikams turi būti atlyginama pagal bendrąsias CK normas, nepaisant CK 6.284 straipsnio 4 dalies (2005 m. birželio 13 d. nutartis Nr. 3K-P-276/2005). Todėl šioje byloje turėjo būti taikyta bendroji norma, t. y. CK 6.284 straipsnio 1 dalis, kurioje yra nustatytas ratas artimųjų, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tiek drausto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, tiek nedrausto asmens mirties atveju. Aiškinant ir taikant neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas taip, kaip tai padarė Vilniaus apygardos teismas, būtų pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas.
BPK 367 straipsnyje išvardyti proceso subjektai, turintys teisę paduoti kasacinius skundus. Kiekvienas minėtų proceso subjektų kasacinį skundą gali paduoti gindamas savo interesus. Išimtis yra numatyta tik gynėjui, atstovui pagal įstatymą ir atstovui, kurie gali paduoti kasacinius skundus nuteistojo, išteisintojo ar nukentėjusiojo, kurį jie gina ar atstovauja, interesais. Nuteistasis P. B. kasacinį skundą padavė siekdamas, kad būtų pakeistas apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl civilinio ieškinio patenkinimo, t. y. veikė civilinio atsakovo – didesnio pavojaus šaltinio valdytojo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis) UAB „Utenos trikotažo prekyba“ naudai. BPK nenumatyta galimybė nuteistajam paduoti skundus dėl civilinio ieškinio išsprendimo klausimų, kai civilinis ieškinys priteisiamas ne iš nuteistojo, o iš už nuteistojo nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsakingo kito asmens. Tai reiškia, kad P. B. kasacinis skundas neatitinka BPK numatytų reikalavimų, todėl paliktinas nenagrinėtas ir teismo procesas nutrauktinas. Priimdama tokį sprendimą teisėjų kolegija vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine praktika (žr. nutartis 2K-808/2006).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
P. B. kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.