- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-11-07
- Bylos Nr.
- 2K-808/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Benediktas Stakauskas, Gintaras Goda (pran.)
- Nuteistasis
- I. M.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo I. M. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 8 MGL (1000 Lt) dydžio bauda. Iš UAB (duomenys neskelbtini) G. G. (G. G.) priteista 1040 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos; N. G. (N. G.) – 254,63 Lt turtinės ir 30 000 Lt neturtinės žalos.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 20 d. nutartis, kuria nuteistojo I. M. gynėjo ir civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiųjų atstovės, prašiusios kasacinį skundą palikti nenagrinėtą, prokuroro ir nuteistojo, prašiusių kasacinį skundą nagrinėti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. M. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 2 d., apie 8.11 val., Vilniuje, Kalvarijų–Krokuvos gatvių sankryžoje, vairuodamas autobusą „Skania“ CN 112 (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53 ir 75 punktų reikalavimus: Kalvarijų g. pirmąja eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesumažino greičio, nesustojo ir, turėdamas objektyvią galimybę matyti, nepraleido pėsčiųjų perėja vairuotojui iš kairės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusių pėsčiųjų N. ir G. G. bei juos partrenkė – dėl to N. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o G. G. – sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu I. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 13 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 20 d. nutartį dėl civilinio ieškinio išsprendimo, pripažinti civiliniams ieškovams teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Skunde kasatorius nurodo, kad teismams nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kilo klausimų, kurių nereglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK), todėl turėjo būti taikomos BPK neprieštaraujančios atitinkamos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos, tačiau nagrinėjant civilinį ieškinį buvo padaryta taikytinų civilinės teisės ir civilinio proceso teisės normų pažeidimų, be to, teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos žalos atlyginimo bylose – tai yra pagrindas keisti priimtą nuosprendį bei nutartį. Kasatorius teigia, kad nors teismai priteisė žalos atlyginimą ne iš jo tiesiogiai, o iš jo darbdavio, tačiau teismų sprendimai šioje byloje yra susiję ir su jo interesais, nes I. M. teks regreso tvarka grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) išmokėtas žalos atlyginimo sumas.
I. M. pažymi, kad tenkinant nukentėjusiųjų civilinius ieškinius nebuvo atsižvelgta į tai, jog nėra pateikta dokumentų apie nukentėjusiųjų gautas sumas iš socialinio draudimo įstaigų ir draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), taip pat nėra pažymos apie N. G. sužalojimų ambulatorinio gydymo eigą, neatsižvelgta į paties nuteistojo I. M. sumokėtas pinigų sumas žalai atlyginti. Be to, teismas, priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, neturėjo išsamios informacijos apie nukentėjusiųjų dabartinę sveikatos būklę, rėmėsi nukentėjusiųjų žodiniais paaiškinimais, o ne medikų išvadomis. Iš prie ieškinių pridėtų kvitų matyti, kad G. G. turėjo 844,34 Lt išlaidų vaistams, N. G. – 206,03 Lt.; G. G. taip pat pateikė kvitus dėl 66,44 Lt išlaidų maistui, tačiau nukentėjusiųjų ieškiniuose nurodytos didesnės išlaidų sumos (atitinkamai 870 Lt ir 254,63 Lt vaistams, 500 ir 200 Lt maistui). Nukentėjusiųjų turėtos išlaidos transportui, papildomam maitinimui, dėl drabužių sugadinimo patirtos išlaidos nepagrįstos jokiais dokumentais. Nesant tikslios informacijos apie sužalojimų padarinius, teismas neturėjo realios galimybės tiksliai apskaičiuoti žalos dydžio, vadinasi, ieškinys turėjo būti perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
Kasatorius teigia, kad byloje yra įrodymų apie tai, jog nukentėjusiuosius partrenkusio autobuso savininkų ir valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini). Ši bendrovė nebuvo įtraukta į bylą kaip civilinė atsakovė ir iš jos nebuvo priteista jokia pinigų suma; teismai tokią poziciją motyvavo tuo, kad draudimo bendrovė nėra materialiai atsakinga už kasatoriaus padarytą veiką. I. M. nuomone, draudimo įmonę ir draudėją su nukentėjusiųjų pareikšto civilinio ieškinio dalyku sieja materialusis teisinis ryšys, bylos nagrinėjimas turi įtakos jų teisėms ir interesams, todėl tada, kai per įstatymų nustatytus terminus su nukentėjusiuoju neatsiskaityta, draudimo įmonė turi būti įtraukta civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje: apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netenkino civilinio atsakovo prašymo įtraukti draudimo bendrovę bendraatsakoviu, tinkamai neinformavo jos apie bylos nagrinėjimą. Dėl to draudimo bendrovė neturėjo galimybės dalyvauti byloje, pateikti atsikirtimų nukentėjusiesiems dėl atlygintinos žalos dydžio ir su tuo susijusių klausimų.
Kasatorius, grįsdamas savo teiginius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodo, kad baudžiamosiose bylose žalą padaręs asmuo pripažįstamas tinkamu atsakovu tik ta apimtimi, kiek draudimo bendrovė pagal įstatymą nėra įpareigota padengti nukentėjusiųjų patirtos turtinės ir neturtinės žalos (baudžiamoji byla Nr. 2K-148/2005). Pirmosios instancijos teismui atsisakius tenkinti prašymą įtraukti draudimo bendrovę bendraatsakoviu, atsakovas prašė apeliacinės instancijos teismo perduoti civilinį ieškinį nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes taip civiliniu atsakovu būtų įtraukta ir draudimo bendrovė. Teismas netenkino ir šio atsakovo prašymo, nusižengdamas formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, kai pripažįstama nukentėjusiųjų teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimai dėl civilinio ieškinio dydžio perduodami spręsti civilinio proceso tvarka (Baudžiamoji byla Nr. 2K-652/2005, 2K-120/2006).
Taip pat I. M. nesutinka su nukentėjusiesiems priteistu neturtinės žalos dydžiu. Teismai, anot kasatoriaus, nevertino neturtinės žalos priteisimo kriterijų visumos ir neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos kompensacijos dydis neegzistuoja tol, kol jo nenustato teismas, tad ieškinyje nurodyta norima kompensacijos suma yra tik ieškovo nuomonė dėl dvasinių ar fizinių išgyvenimų atlyginimo dydžio. Kasatorius įžvelgia apeliacinės instancijos teismo nutartyje esantį prieštaravimą – nors pažymima, kad teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į: nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, civilinio atsakovo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad turtinė žala G. G. yra 1040 Lt, N. G. – 254,63 Lt, t. y. turtinė žala nedidelė, ieškovei N. G. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, o ieškovui G. G. – sunkiai, veika padaryta dėl neatsargumo, bendrovė nėra finansiškai stabili, nuolat turi įsiskolinimų dėl nuostolingų visuomenei teikiamų viešojo transporto paslaugų.
Nustatant neturtinės žalos dydį, neatsižvelgta į tai, kad išmokėjęs priteistą neturtinės žalos sumą atsakovas įgis regreso teisę į žalą padariusį darbuotoją – kasatorių, kurio turtinė padėtis yra sunki – gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis, iš šio užmokesčio jis turi išlaikyti šeimą. Taigi teismas, nepaisydamas ir tinkamai nevertindamas neturtinės žalos priteisimo kriterijų, pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, kuriais turi būti vadovaujamasi ir nagrinėjant civilinius ieškinius baudžiamosiose bylose.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas.
BPK 367 straipsnyje išvardyti proceso subjektai, turintys teisę paduoti kasacinius skundus. Kiekvienas iš minėtų proceso subjektų kasacinį skundą gali paduoti gindamas savo interesus. Išimtis yra numatyta tik gynėjui, atstovui pagal įstatymą ir atstovui, kurie gali paduoti kasacinius skundus nuteistojo, išteisintojo ar nukentėjusiojo, kurį jie gina ar atstovauja, interesais. Nuteistasis I. M. kasacinį skundą padavė siekdamas, kad būtų pakeisti sprendimai dėl civilinio ieškinio patenkinimo, t. y. veikė civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) naudai. BPK nenumatyta galimybė nuteistajam paduoti skundus dėl civilinio ieškinio išsprendimo klausimų, kai civilinis ieškinys priteisiamas ne iš nuteistojo, o iš už nuteistojo nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsakingo kito asmens. Tai reiškia, kad I. M. kasacinis skundas neatitinka BPK numatytų reikalavimų, todėl paliktinas nenagrinėtas ir teismo procesas nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
I. M. kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.