- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- e2-1690-670/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Klimaitis
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Atsakovas
- V. B.
- Advokatai
- Donatas Ramanauskas, Martynas Stankevičius
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
dalyvaujant ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ieškinį atsakovei V. B. dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovės V. B. priteisti 5 386,57 Eur draudimo išmokos, 114 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodo, kad atsakovė civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonės „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2020 m. rugpjūčio 30 d. (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, kurio metu apdraustoji nedavė kelio dviratininkei, ją kliudė ir sužalojo. Ieškovė, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo draudimo išmoką - 5 386,57 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikta teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos, ir pasišalino iš įvykio vietos. Aplinkybė, kad atsakovė nebuvo nubausta administracine tvarka už pasišalinimą, niekaip nesuponuoja atsakomybės išvengimo pagal ieškinį dėl civilinės atsakomybės, kadangi civilinei atsakomybei kilti, nėra būtina įrodyti tyčią. Civilinėje teisėje neskiriama tiesioginė ir netiesioginė tyčia, o skiriamas neatsargumas į paprastą ir didelį neatsargumą. Didelis neatsargumas – tai nesiėmimas priemonių pasekmių išvengimui ar tų pasekmių nenumatymas, nors jų galimybė yra akivaizdi. Paprastas neatsargumas – tai nesilaikymas minimalaus, bet reikalingo atsargumo ir atidumo vykdant pareigą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Atsakovė pripažino, kad būtent ji sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus. Tokioje situacijoje atidus ir rūpestingas vairuotojas, turi suvokti susidariusią situaciją. Susidūrimo mechanizmas, įvykio aplinkybės, leidžia konstatuoti, kad atsakovė suvokė, ar turėjo suvokti, kad susidūrė su dviračiu, turėjo patikrinti, ar nepadarė žalos, jei taip, kreiptis į policiją TPVCAPD įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir Kelių eismo taisyklių 222 punktas. Tačiau atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nedėjo jokių pastangų įvertinti susidariusios situacijos. Atsakovė pažeidė TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per tris darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas (išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių - to byloje nenustatyta), taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovė V. B. byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti išmokėtą draudimo išmoką vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kadangi po eismo įvykio atsakovė tariamai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kasacinis teismas šios kategorijos bylose yra pažymėjęs, jog transporto priemonės valdytojas turi suvokti, kad pasišalino iš įvykio vietos. Vairuotojo kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nustatoma ne tiesiog konstatavus faktą, jog vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, o visapusiškai ištyrus, ar vairuotojas pajuto, suvokė, kad jo vairuojama transporto priemonė sukėlė eismo įvykį (susidūrė su kita transporto priemone ir šią apgadino, galėjo pajusti transporto priemonių susidūrimą, kontaktą ir pan.), suvokti padarytą turtinę žalą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, o įrodyti šias aplinkybes turi ieškovas, t. y. draudikas, išmokėjęs nukentėjusiajam draudimo išmoką. Važiuodama automobiliu atsakovė turėjo minimalų kontaktą ne su kitu automobiliu, o su ženkliai mažesne transporto priemone – dviračiu, todėl realu, kad šio kontakto nepajuto ir nepastebėjo. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad atsakovei priklausantis automobilis po įvykio buvo apgadintas minimaliai, t. y. tik nežymūs įbrėžimai. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad atsakovė kliudė dviratininkę galine automobilio dalimi. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad atsakovė nejuto jos vairuojamo automobilio kontakto su dviračiu. Ieškovės teiginiai apie tai, kad atsakovė pasišalino iš eismo įvykio vietos, yra paremti prielaidomis, padarytomis vertinant atsakovės parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Aplinkybė, kad atsakovė pripažįsta kaltę dėl eismo įvykio, pati savaime nereiškia, kad atsakovė pripažįsta, jog jos transporto priemonei kliudžius dviratininkę, atsakovė suvokė, kad įvyko eismo įvykis. Kaip jau minėta, atsakovė net nebuvo įtariama ar kaltinama pasišalinimu iš įvykio vietos. Nesant filmuotos vaizdo medžiagos, atliktos ekspertizės, vien ieškovės deklaratyvaus pobūdžio argumentai negali būti laikomi pakankamais pripažįstant atsakovės elgesį tyčiniu ar neatidžiu ir nerūpestingu.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Martynas Stankevičius palaikė ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad ieškovė reikalauja atsakovės atlyginti išmokėtą draudimo išmoką dviem pagrindais, t. y. kad atsakovė pasišalino iš eismo įvykio vietos ir draudimo bendrovei per 3 dienas nepranešė apie eismo įvykio aplinkybes. Kiekvieno žmogaus veiksmai turi būti vertinami pagal atidumo ir rūpestingumo laipsnį. Ji kliudė ir sužeidė žmogų, išvažiavo iš įvykio vietos, neiškvietė greitosios pagalbos ir nepadėjo nukentėjusiajai. Atsakovė privalėjo per 3 dienas pranešti draudimo bendrovei apie įvykusį eismo įvykį, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas advokatas Donatas Ramanauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vairuotojas privalo sumokėti draudimo bendrovei jos išmokėtas išmokas tik tuo atveju, jei eismo įvykį sukėlęs asmuo suvokė, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovė kliudė mažą transporto priemonę – dviratį, ji kliudė dviratininkę išvažiuodama iš žiedo galiniu automobilio dešinės pusės sparnu, automobilyje tik įbrėžimai, jokių įlenkimo žymių nesimato. Tokios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nepajuto tokio susidūrimo. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovė suvokė ar suprato, kad ji pateko į eismo įvykį. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismas nevertino aplinkybės, kodėl ji paliko žmogų be pagalbos. Jei teismas būtų vertinęs, kad atsakovė pasišalino iš eismo įvykio vietos, mano, kad teismas nebūtų atsakovės atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys netenkintinas
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020 m. liepos 28 d. tarp ieškovės AAS "BTA Baltic Insurance Company", atstovaujamos filialo Lietuvoje ir atsakovės V. B. buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria šalys apdraudė automobilio „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) civilinę atsakomybę. Atsakovė V. B. 2020 m. rugpjūčio 30 d., apie 20 val. 09 min., kelyje Pilviškiai- Šakiai-Jurbarkas, žiedinėje sankryžoje (duomenys neskelbtini) ribose (ieškinyje ir patikslintame ieškinyje klaidingai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vairuodama jai priklausantį automobilį „Skoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš žiedinės sankryžos (duomenys neskelbtini) kryptimi, sukdama sankryžoje žiede į dešinę, nedavė kelio dviračio vairuotojai, važiuojančiai žiedine sankryža, kertančiai jos automobilio vairuotojos važiuojamąją dalį, tai yra tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių XVIII skyriaus 158 punkto reikalavimus, išvažiuodama iš žiedinės sankryžos kliudė dviračiu važiuojančią M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir eismo įvykio metu ją sužalojo. Dėl eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2021 m. liepos 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-312-443/2021 ir priimtas nuosprendis, kuriuo V. B. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje dėl eismo įvykio nukentėjusiajai M. P. išmokėjo 5 386,57 Eur: 1 313,31 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiosios gydymą, 4 000 Eur draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti ir 73,26 Eur už įsigytus vaistus.
Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, kuriuo reikalauja priteisti iš atsakovės 5 386,57 Eur išmokėtą draudimo sumą, ieškinį grindžia dviem pagrindais, dėl to, kad transporto priemonės valdytojas pasišalino iš eismo įvykio vietos ir, kad atsakovė draudimo bendrovei per 3 dienas nepranešė apie įvykusį eismo įvykį.
Dėl atsakovės kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir pareigos pranešti draudikui apie įvykusį eismo įvykį nevykdymą
Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovė ieškiniu pareikštu reikalavimu regreso teise prašo iš atsakovės priteisti 5 386,57 Eur išmokėtos draudimo išmokos, kadangi sukėlus eismo įvykį transporto priemonės valdytojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas suvokė susidariusią situaciją, t. y. kad įvyko eismo įvykis (buvo kontaktas su kitu objektu).
Iš byloje pateikto teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-312-443/2021 matyti, kad V. B. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Minėtoje normoje įtvirtinta nusikalstamos veikos sudėtis, kurios pagrindiniai objektyvieji požymiai yra: veika – Kelių eismo taisyklių pažeidimas, padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas ir priežastinis ryšys tarp veikos ir sukeltų padarinių. Pasišalinimo vietos klausimas neįeina į BK 281 straipsnio 1 dalies sudėtį. Šiuo atveju automobilio valdytoja pripažinta kalta, kad ji pažeidė kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus, numatančius, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.
TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir jos formos. Civilinėje teisėje prievolė atlyginti žalą atsiranda esant ne tik tyčinei kaltės formai, bet ir neatsargumui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje svarbu nustatyti ar transporto priemonės valdytoja (atsakovė) tinkamai vykdė teisės aktais jai nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos yra jos kaltė, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Vairuotojo kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nustatoma ne tiesiog konstatavus faktą, jog vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, o visapusiškai ištyrus, ar vairuotojas pajuto, suvokė, kad vairuojama transporto priemonė sukėlė eismo įvykį (susidūrė su kita transporto priemone ir šią apgadino, galėjo pajusti transporto priemonių susidūrimą, kontaktą ir pan.), suvokti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014).
Nagrinėjant bylą teisme nėra surinkta jokių įrodymų, kad transporto priemonės valdytoja pajuto, suvokė ar turėjo suvokti, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. įvyko eismo įvykis, t. y. kontaktas su kitu objektu. Atsakovė V. B. ikiteisminio tyrimo metu (apklausiama įtariamąja) parodė, kad labai pergyvena padariusi eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota dviratininkė. Ji sutinka su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau tikrai nepajuto kontakto su dviratininke, t. y. kad ją kliudė. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė patvirtino, kad ji važiavo žiedinėje sankryžoje, matė dviratininkę, tačiau jos tikrai nekliudė. Iš 2020 m. rugsėjo 1 d. Marijampolės AVPK Šakių rajono PK ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybinio pranešimo matyti, kad tiriant eismo įvykį buvo nuvykta pas galimai eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „Skoda Fabia“ savininkę. V. B. paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. automobiliu iš (duomenys neskelbtini) vyko į (duomenys neskelbtini), namo grįžo apie 20 val. Paklausus ar nieko neįvyko (duomenys neskelbtini) žiedinėje sankryžoje ji paaiškino, kad nieko neįvyko, pareigūnams daugiau paaiškinus įvykio aplinkybių, moteris nurodė, kad važiuodama žiedinėje sankryžoje matė važiuojantį dviratininką, tačiau jokio susidūrimo ji nepajuto, jei būtų pajutusi būtų sustojusi. Apžiūrėjus aikštelėje stovintį automobilį „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant jo dešinės pusės galinio žibinto ir dešinės pusės galinio sparno matėsi įrėžimai. 2020 m. rugpjūčio 30 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodoma, kad įvykio vietoje nukentėjusioji M. P. patvirtino, kad jai įvažiavus į žiedinę sankryžą nuo (duomenys neskelbtini) pusės ir važiuojant link (duomenys neskelbtini), atvažiavęs automobilis nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) jos važiuojančios dviračiu nepraleido ir ji trenkėsi į automobilio galą priekiniu dviračio ratu.
Bylos nagrinėjimo metu ištirtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad transporto priemonės valdytojas nesuvokė susidariusios situacijos, kad įvyko eismo įvykis, nes ji nepajuto jos vairuojamos transporto priemonės susidūrimo su kitu objektu, dviratininkė atsimušė dviračio ratu į atsakovės vairuojamo automobilio galą, kontaktas buvo minimalus, todėl negalima konstatuoti, kad iš įvykio vietos ji pasišalino.
Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir konstatavus, kad transporto priemonės valdytoja nesuvokė, jog važiuodama žiedinėje sankryžoje ir sukdama į dešinę kliudė kitą objektą, teismas konstatuoja, kad ieškovė neturėjo pagrindo reikšti ieškinį atsakovei TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, todėl ieškinys atmestinas ((duomenys neskelbtini) straipsnis, 185 straipsnis).
Ieškovė ieškinyje nurodo ir kitą teisinį pagrindą reikalauti atlyginti žalą, kadangi atsakovė nevykdė pareigos per 3 dienas pranešti draudikui apie įvykusį eismo įvykį.
Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.5 punktą atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas (draudėjas) ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis (draudėjas) yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad atsakovė ieškovei nepranešė apie eismo įvykį, nes ji nesuprato ir nežinojo, kad sukėlė eismo įvykį. Apie padarytą eismo įvykį jai pranešė į namus atvykę pareigūnai 2020 m. rugsėjo 1 d., t. y. praėjus dviem dienom nuo įvykio, kurie atsakovę informavo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir, kad tyrėjai draudimo bendrovę jau informavo apie įvykusį eismo įvykį. Iki pat teismini nagrinėjimo asmuo nesutiko, kad ji yra kalta dėl eismo įvykio, o tik kaltininkas turi pareigą pranešti apie įvykį. Asmuo buvo įsitikinęs, kad kompetetingui organui (policijai) pranešus draudikui, ji neturi dubliuoti pranešimų. Šiuo atveju laikytina, kad apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku. Pati draudimo įstaiga iki pat bylos išnagrinėjimo pabaigos nenustatė tikslios įvykio vietos ir pretenzijas reiškė dėl kito įvykio.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Prašomos atlyginti išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) ir yra pagrįstos. Kadangi ieškinys netenkintinas, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Iš ieškovės valstybei nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi ši suma šioje proceso stadijoje yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (su vėlesniais pakeitimais) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinio netenkinti.
Priteisti iš ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, atsakovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.