Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-09-12 · Civilinė byla Nr. e2A-873-459/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-12
Bylos Nr.
e2A-873-459/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Danutė Žvinklytė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-873-459/2019Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01326-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 3.1.7.11. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rietavo veterinarinė sanitarija“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 5 190,75 Eur skolos, 70,97 Eur delspinigių, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 720 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Ieškinį grindė tokiomis aplinkybėmis, kad pradinė kreditorė UAB „Europart“ su atsakove UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2013 m. lapkričio 5 d. sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. liepos 10 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal minėtas sutartis pradinė kreditorė pristatė atsakovei prekes, nurodytas PVM sąskaitose faktūrose. Atsakovė prekes priėmė, pretenzijų dėl paslaugų kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitų faktūrų kaip išrašytų be pagrindo negrąžino, tačiau su pradine kreditore už prekes neatsiskaitė ir liko skolinga 5 190,75 Eur skolos. 2018 m. rugsėjo 25 d. pradinė kreditorė UAB „Europart“ reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei, kuri raštu informavo atsakovę dėl reikalavimo teisės perleidimo. Taip pat ieškovė vadovaudamasi sutartyse įtvirtintomis netesybomis bei Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) nuostatomis mano, jog yra pagrindas priteisti ieškovės apskaičiuotus delspinigius bei 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies bei prašo ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažinti. Nurodė, jog pripažįsta, kad yra skolinga 5 190,75 Eur bei 70,97 Eur delspinigių ieškovei. Nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, nes šios išlaidos nebuvo būtinos ir nebuvo realiai patirtos, jos nepagrįstos jokiais argumentais ar skaičiavimais, nedetalizuotos, todėl ieškovės reikalavimas dėl jų priteisimo turi būti atmestas. Pažymėjo, jog ieškovės prašoma priteisti žyminio mokesčio suma netiksli, nes šioje byloje žyminis mokestis turėtų būti mokamas 118 Eur, o ne 120 Eur. Be to, šiame ginče ieškovė turėjo galimybę savo reikalavimus patenkinti supaprastinto proceso tvarka, tačiau ja nepasinaudojo ir pareiškė ieškinį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, todėl ieškovei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 434 straipsnio 4 dalies nuostatomis, žyminis mokestis turi būti priteistas tik nuo atsakovės ginčytinos 40 Eur sumos. Taip pat, atsakovės vertinimu, ieškovės prašymas priteisti 600 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis yra nepagrįstai ir neproporcingai didelis, neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl priteisiamos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimu ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinys tenkintas, iš atsakovės priteista 5 190,75 Eur skola, 70,97 Eur delspinigių, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. spalio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 719 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Juris LT“; ieškovei grąžintas 1 Eur permokėtas žyminis mokestis. Teismo motyvai:

4.1. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės susidarė prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. pradinei kreditorei reikalavimo teisę perleidus ieškovei, ši įgijo teisę atsakovei reikšti visus reikalavimus, kuriuos sudarytos sutarties pagrindu atsakovei turėjo teisę reikšti pradinė kreditorė. Bylos duomenys patvirtino atsakovės prievolių neįvykdymo faktą ieškovei, atsakovė su ieškovės reikalavimais dėl 5 190,75 Eur skolos ir 70,97 Eur delspinigių sutiko ir jų neginčijo, todėl ši ieškovės reikalavimų dalis tenkinama ir iš atsakovės ieškovei priteisiama 5 190,75 Eur skola ir 70,97 Eur delspinigiai.

4.2. Nurodė, kadangi ginčo šalys yra verslo subjektai, procesinių palūkanų dydžiui nustatyti taikytinos MAPKSVPĮ nuostatos, todėl iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4.3. Nurodė, kad pagal MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (MAPKSVPĮ 7 straipsnio 2 dalis). Taigi kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų.

4.4. Nurodė, kad atsakovė neįrodinėjo ir nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, patvirtinančių, jog paduodama ieškinį teismui, ieškovė galėjo pagrįstai manyti, kad atsakovė neginčys skolos, todėl atsakovės teiginys, kad žyminis mokestis turi būti priteistas tik nuo atsakovės ginčytinos 40 Eur sumos, atmestinas kaip nepagrįstas.

4.5. Nurodė, kad yra sumokėta 120 Eur žyminio mokesčio, nors turėjo būti mokama 119 Eur (5301,72 Eur x 3 procentai x 75 procentai), todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 119 Eur žyminis mokestis, o 1 Eur už byloje permokėtą žyminį mokestį grąžintinas ieškovei.

4.6. Nurodė, kad atsakovė už dokumentų teisinį įvertinimą ir analizę, ieškinio parengimą bei pateikimą teismui advokatui byloje sumokėjo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio ir yra gerokai mažesnės už nustatytą galimą maksimalų užmokestį už ieškinio parengimą, būtinos, pagrįstos ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, todėl jų mažinti nėra pagrindo ir jos priteistinos iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atsakovė UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ (toliau – Apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir priimti naują sprendimą – sumažinti bylinėjimosi išlaidas bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

5.1. Nurodo, kad ieškovei priteistų 600 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis, nepaisant to, kad jis neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, yra nepagrįstai didelis, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, kadangi ginčo sudėtingumas, įrodymų kiekis nereikalavo nei teismų praktikos analizės, nei kitų specialių žinių; byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai; ginčijama pinigų suma ir bylos apimtis nedidelė; procesinių dokumentų (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinio) apimtis nėra didelė, šio procesinio dokumento parengimui panaudotas procesinio dokumento šablonas, ieškinys nesudėtingas; bylos nagrinėjimo metu ieškovas jokių papildomų sudėtingų procesinių dokumentų neteikė; atsakovas byloje elgėsi sąžiningai.

5.2. Nurodo, kad ieškovė teikdama prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti nepateikė šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo dokumentų.

6. Ieškovė UAB „Juris LT“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai atlyginti, pagrįstumo ir teisėtumo.

Dėl apeliacinio skundo dalyko

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Europart“ su atsakove UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ 2013 m. lapkričio 5 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. liepos 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu pradinė kreditorė tiekė atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už jas sutartą kainą sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis. Už perduotas prekes pradinė kreditorė atsakovei pateikė PVM sąskaitas faktūras (2018 m. balandžio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 20 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau atsakovė už perduotas prekes tinkamai neatsiskaitė ir liko skolinga 5 190,75 Eur. 2018 m. rugsėjo 25 d. pradinė kreditorė UAB „Europart“ reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą ieškovei, kuri 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu informavo atsakovę dėl reikalavimo teisės perleidimo. Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas, iš atsakovės priteista 5 190,75 Eur skola, 70,97 Eur delspinigių, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 719 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateikė apeliacinį skundą.

11. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

12. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

13. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą).

14. Spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas klausimą dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). Kartu kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktą).

15. Ieškovei pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės 719 Eur bylinėjimosi išlaidų (119 Eur žyminis mokestis ir 600 Eur teisinės pagalbos išlaidos), apeliantė ginčija 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų, motyvuodama tuo, kad jos nepagrįstai didelės, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, kadangi ginčo sudėtingumas, įrodymų kiekis nereikalavo nei teismų praktikos analizės, nei kitų specialių žinių; byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai; ginčijama pinigų suma ir bylos apimtis nedidelė; procesinių dokumentų (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinio) apimtis nėra didelė, šio procesinio dokumento parengimui panaudotas procesinio dokumento šablonas, ieškinys nesudėtingas; bylos nagrinėjimo metu ieškovas jokių papildomų sudėtingų procesinių dokumentų neteikė; atsakovas byloje elgėsi sąžiningai.

16. Teisėjų kolegija susipažinusi su nagrinėjamos bylos medžiaga negali pritarti apeliantės nurodytiems argumentais. Pirmiausia atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad ieškovė teikdama prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti nepateikė šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo įrodymų dokumentų.

17. Ieškovė pateikė teismui 2018 m. spalio 16 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini). Joje yra detalizuotas teisinių paslaugų pobūdis, t. y. dokumentų teisinis įvertinimas ir analizė, ieškinio parengimas ir pateikimas teismui. Advokato darbas truko 6 val., 1 valandos darbo kaina – 100 Eur, iš viso teisinės paslaugos įvertintos 600 Eur (t. I, b. l. 44). Sąskaita apmokėta 2018 m. spalio 17 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 45). Taigi ieškovė pateikė jos patirtų teisinių išlaidų detalizaciją ir realumą pagrindžiančius rašytinius įrodymus.

18. Akivaizdu, jog nurodytos išlaidos buvo neišvengiamos, nes tik atlikus anksčiau išvardytus veiksmus, sudarančius teisinių paslaugų turinį, buvo galima siekti ieškinio reikalavimų patenkinimo. Atskirai pažymėtina, jog visą susiklosčiusią situaciją ir bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė ir pačios atsakovės nesąžiningas elgesys ignoruojant ieškovės reikalavimą padengti susidariusį įsiskolinimą.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, rašytinių įrodymų visumą, šalių procesinius dokumentus, teisinių paslaugų kompleksiškumą ir žinių reikalingumą, negali sutikti su apeliantės argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2 punktą maksimalus užmokestis vien už ieškinį gali būti 2 316,70 Eur (2,5 x 926,70 Eur) (2018 m. II ketvirtis – 926,70 Eur), tačiau teisinės paslaugos išlaidos įvertintos tik 600 Eur, beveik keturis kartus mažesne suma nei leistina maksimali suma. Taigi teigti, kad ieškovė pernelyg daug ir nepagrįstai išlaidavo, nėra jokio pagrindo.

20. Sutiktina su apeliante, jog nagrinėjama byla nebuvo didelės apimties ir sudėtinga teisės požiūriu, tačiau realiai ieškovės patirta bylinėjimosi išlaidų suma ir sudaro tik ketvirtadalį galimos maksimalios priteistinų bylinėjimosi išlaidų pagal Rekomendacijas sumos. Todėl nėra pagrindo mažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.

21. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, vadovavosi LR CPK 98 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika šiuo klausimu, todėl pagrįstai priteisė visas ieškovės prašomas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį keisti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėDanutė Žvinklytė