Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn nuosavybėn traukiamo asmens T. P. (toliau – T. P.) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo jo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės R. S. 2019 m. liepos 9 d. nutarimu T. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 180 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams už tai, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje kelio (duomenys neskelbtini) km, vairavo transporto priemonę ir važiuodamas per geležinkelio pervažą nesustojo prieš „Stop“ liniją, naudojamą su kelio ženklu „Stop“, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 170 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu T. P. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi skundą atmetė ir paliko galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės R. S. 2019 m. liepos 9 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Apeliaciniu skundu T. P. neginčija byloje nustatytų faktinių administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir jo kvalifikacijos. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl T. P. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, kuris yra pilnai įrodytas ir teisingai kvalifikuotas pagal ANK 241 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas T. P. paskirtos administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 2 mėnesiams individualizavimo klausimas.

7. ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda vairuotojams nuo 180 Eur iki 280 Eur. ANK 421 straipsnio 2 dalis nustato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 6 mėnesių. T. P. už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta minimali administracinė nuobauda – 180 Eur bauda bei paskirtas minimalus administracinio poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

8. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

9. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytai nuomonei, kad asmeniniai (t. y. šeimos ir darbo) interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444−719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-273/2015, Nr. ATP-567/2015, Nr. ATP-290/2016, Nr. ATP-303/2016, Nr. ATP-403/2016, Nr. AN2-72/2018 ir kt.). Tokia išvada darytina pirmiausia dėl to, kad pažeidėjas, gerai žinodamas asmenines aplinkybes, vis tiek nesilaikė KET reikalavimų. Be to, svarbu atkreipti dėmesį, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės išplaukia išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius.

10. Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, kad T. P. padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas itin pavojingų administracinių nusižengimų kategorijai, nes sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl ANK 421 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad T. P. nėra pareigingas vairuotojas ir per 5 metus padarė net 12 administracinių nusižengimų susijusių su KET reikalavimų pažeidimais. Esant aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad T. P. asmenybė neduoda pagrindo manyti, jog apelianto atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jam už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, neskyrus apeliaciniu skundu prašomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad T. P. yra vienintelis dirbantis asmuo šeimoje, turi tris nepilnamečius vaikus, sergančią mamą, finansinių įsipareigojimų – nėra pakankamos aplinkybės, kad būtų įvertintos kaip išskirtinės ir suteikiančios pagrindą T. P., taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, švelninti pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį paskirtą administracinio poveikio priemonę.

11. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas sprendžia, kad paskirta T. P. minimali ANK 421 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta administracinė nuobauda – 180 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams – nėra aiškiai per griežta, ji atitinka byloje nustatytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurias apylinkės teismas tinkamai nustatė ir į jas motyvuotai atsižvelgė, taip pat ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų ANK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams – skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

12. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti šią nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir T. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.