Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei Erinijai Perednikaitei (nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 str. 1 d., numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2025-01-09 kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame nurodoma, kad E. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių mokėjimo eiliškumo tvarką, nuostatas. Pareiškime, be kita ko, nurodoma, kad Bendrovė įregistruota juridinių asmenų registre. Bendrovės vadovas nuo 2022-(duomenys neskelbtini) yra E. S. Bendrovė yra Inspekcijos skolininkė. Inspekcijos 2025-01-09 duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka yra 32 525,85 Eur, kurią sudaro: 406,55 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 26,81 Eur šio mokesčio delspinigių, 30 492,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 1 600,49 Eur šio mokesčio delspinigių.

Pareiškime taip pat nurodoma, kad mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdytas nuo 2024-06-25. 2024-06-25 priimtas nurodymas nurašyti 57,12 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), o 2024-07-04 nurodymu nurašyti – 5 117,36 Eur mokestinės nepriemokos. 2024-07-15 priimtas sprendimas išieškoti 5 390,94 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų); 2024-08-01 surašytas nurodymas nurašyti 7 773,30 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). 2024-08-13 sprendimas išieškoti 7 821,12 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. Nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų): 2024-08-22 – 26 Eur; 2024-09-19 – 83,56 Eur; 2024-09-30 – 67,80 Eur; 2024-10-08 – 42,85 Eur; 2024-10-30 – 26 Eur; 2024-11-04 – 18 857,30 Eur. 2024-11-13 priimtas sprendimas išieškoti 18 974,57 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. 2024-11-20 surašytas nurodymas nurašyti 26 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). 2024-12-09 išsiųstas pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (32 472,87 Eur). 2024-12-12 priimtas sprendimas išieškoti 609,35 Eur mokestinę nepriemoką iš turto. Iš AB „SEB“ pateiktos informacijos dėl Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad likutis 2023-12-01 buvo 381,30 Eur, per laikotarpi nuo 2023-12-01 iki 2024-12-16, pajamos sąskaitoje siekė 408 896,17 Eur sumą, išlaidos siekė 409 277,47 Eur sumą, 2024-12-16 likutis – 0,00 Eur. Po mokestinės nepriemokos susidarymo iš nurodytos banko atsiskaitomosios sąskaitos didesnės Bendrovės išleistos sumos nesilaikant mokėjimo eiliškumo buvo:

1) 2024-02-20 atliktas mokėjimas gavėjui OU „(duomenys neskelbtini)“– 2 000 Eur sumai (skola Inspekcijai – 27 896,66 Eur);

2) 2024-02-20 atliktas mokėjimas gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 2 079,23 Eur sumai (skola Inspekcijai – 27 896,66 Eur);

3) 2024-03-19 atliktas mokėjimas gavėjui UAB ”(duomenys neskelbtini)“ – 58 927,50 Eur sumai (skola Inspekcijai – 27 920,10 Eur);

4) 2024-04-15 atliktas mokėjimas gavėjui UAB ”(duomenys neskelbtini)“ – 57 285 Eur sumai (skola Inspekcijai – 11 243,18 Eur);

5) 2024-05-27 atliktas mokėjimas gavėjui UAB ”(duomenys neskelbtini)“ – 22 842 Eur sumai (skola Inspekcijai – 13 715,55 Eur).

AB „SEB“ banko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2023-12-01 buvo 60,26 Eur, per laikotarpį nuo 2023-12-01 iki 2024-12-16 pajamos sąskaitoje 757,98 Eur, išlaidos 813,72 Eur, likutis 2024-12-16 yra 4,52 Eur. Tokiu būdu, Bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui ir vykdydama atsiskaitymus su tiekėjais, pažeidė Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ str. numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai buvo atlikti turint mokestinę nepriemoką, ir Inspekcijos, kaip kreditorės, teises. E. S. savo veiksmais pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 str. 1 d. 1 p. nustatytą mokesčių mokėtojo pareigą – laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, taip pat MAĮ 81 str. 1 d. 1 p. numatytą pareigą sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.

Pareiškimu prašoma iškelti E. S. administracinio nusižengimo bylą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bei paskirti jai ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-01-10 nutartimi, įvertinus Inspekcijos pareiškime nurodytas aplinkybes, E. S. buvo iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 120 str. 1 d. numatyto nusižengimo požymius.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S. nurodė, kad su Inspekcijos pareiškimu iš esmės nesutiko, aiškino, kad atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas nebuvo pažeistas. Nurodė, kad Bendrovė, turėdama finansinių sunkumų, ir toliau vykdė savo veiklą, o Inspekcijos pateikti išrašai tai patvirtina, nes jose matyti inicijuoti pirkimai, atlikti pardavimai ir mokami mokesčiai. Nuo 2024-06-25 susidariusi 57 Eur mokestinė nepriemoka, o po tos dienos iš įmonės nebuvo daryti jokie pavedimai į kitas banko sąskaitas. Dengdamas mokestines neprimeokas mokėjimus Inspekcijai atliko ir iš savo asmeninės sąskaitos. Prašė Inspekcijos sudaryti mokestinės paskolos sutartį ir ją gavo 2024 m. birželio mėnesio pabaigoje arba tų pačių metų liepos mėnesio pradžioje. Minėtu laikotarpiu įmonės veikla buvo sustojusi, sutartis dar yra galiojanti. Taip pat šiuo metu Bendrovės veikla – (duomenys neskelbtini)– nėra sustojusi, ji yra sudariusi preliminarias sutartis su pirkėjais. Be to, prekybos (duomenys neskelbtini) sezonas prasideda nuo vasario vidurio, todėl tikina, kad skolą padengs. 2024 m. liepos mėnesį susidarė mokestinė nepriemoka, kuri nuosekliai didėjo, todėl suma nurodyta teisingai. Nuo paskutinės dienos, kada buvo darytas pavedimas mokesčių inspekcijai, nebuvo atlikta pavedimų niekur kitur. 2024-06-04 Inspekcijai buvo atliktas paskutinis pavedimas, o vėliau neatliko jokių mokėjimo pavedimų. Jis mokėjo „Sodrai“ už Bendrovę iš savo lėšų. Paskui einamos mokestinės sumos buvo nedidelės, t. y. po 30–60 Eur. O po to neatliko jokių mokėjimų į kitas sąskaitas. Bendrovė verčiasi (duomenys neskelbtini) veikla, kuri pasižymi sezoniškumu. Be to, jis Bendrovėje dirba vienas. Paaiškino, kad bendrovė sumokėjo importo PVM, tačiau šis mokestis nebuvo padengtas per pardavimus. Pajamų Bendrovė neturėjo nuo liepos mėnesio. Dėl sezoniškumo ir kainų šuolių įmonė nupirko prekes pigiau, tačiau vėliau atsiradus pardavimams buvo pastebėtas nuosmukis pardavimuose. Šiuo metu skola Inspekcijai siekia apie 32 000 Eur. Bando bendradarbiauti su Inspekcija, dėliojasi mokėtinas mokestines nepriemokas. Mano, kad remiantis praeitų metų apyvarta, kuri buvo apie 400 000 Eur (pelningumas siekė apie 15–20 proc.), Bendrovė dar turi perspektyvų toliau vykdyti veiklą. Iki šiol tiek mokėjimais, tiek paskolomis, jis įmonei įnešė apie 20 000 Eur, sau nėra išsimokėjęs darbo užmokesčio apie (duomenys neskelbtini) Eur. Iš esmės darbas vyksta iš klientų sumokėtų pinigų, kuriais padengia tiekėjų sąskaitas. Dalis pirkėjų, kurie pirko prekes vasario mėnesį, už jas sumoka tik lapkričio mėnesį. Tuo tarpu avansai už prekes jau gauti, o tiekėjams pinigai sumokami anksčiau. Prašo įvertinti jo pateiktus įrodymus, kad tuo metu, kai buvo susidariusi skola, nebuvo daryti pavedimai į kitas sąskaitas. Papildomai paaiškino, kad klientai atlikdavo išankstinius mokėjimo pavedimus už prekes, o už gautus pinigus Bendrovė pirko prekes iš tiekėjų, tokių kaip (duomenys neskelbtini), UAB, ir (duomenys neskelbtini), UAB, ir jas pristatydavo per logistikos paslaugų teikėją „(duomenys neskelbtini)“. Tada tiekėjams ir Inspekcijai skolas dengdavo susidariusiu pelnu; nepriemokas dengdavo iš karto, kai tik Bendrovė gaudavo pelno. Visi mokėjimai buvo atlikti vykdant veiklą, o apie blogesnes pasekmes nepagalvojo. Tuo metu galvojo, kad smulkūs mokėjimai nedarys tam įtakos. Taip pat, jis Bendrovės vardu pasirašė su Inspekcija mokėjimų grafiką, tačiau mokėjimai pagal grafiką negalėjo būti vykdomi, nes Inspekcija sustabdė Bendrovės veiklą. Tai lėmė, kad šiuo metu Bendrovei yra iškelta bankroto byla, tačiau yra pateiktas prašymas dėl Bendrovės restruktūrizavimo. Tikino, kad nebuvo piktybinių veiksmų dėl mokėjimo ar nemokėjimo Inspekcijai. Prašo į tai atsižvelgti ir skirti mažiausią nuobaudą.

Teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovė palaikė pareiškimo reikalavimus jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad mokestinė nepriemoka egzistavo nuolat, o tai buvo aiškiai matoma ir patikrinus pateiktus duomenis. Praktiškai, kai prasidėjo priverstinis išieškojimas, nuolat buvo surašomi sprendimai ir nurodymai dėl nurašymo bei išieškojimo iš turto. Pareiškime buvo pateikti didžiausi mokėjimai, atlikti iš atsiskaitomosios sąskaitos, kai jau buvo egzistavusi mokestinė nepriemoka. Kokios mokestinės nepriemokos buvo nurodytos pareiškime, tokia ji ir buvo tuo metu. Šie duomenys buvo patikrinti pagal pateiktus įrašus apie atliktus mokėjimus, kurie iš tikrųjų buvo atlikti pagal nurodytus terminus. Kai kurie iš šių mokėjimų buvo atlikti po to, kai jau buvo įvykdyti atsiskaitymai su žemesnės eilės kreditoriais, tačiau jie neišsprendė pagrindinės problemos – mokestinė nepriemoka vis tiek liko. Kiti mokėjimai tik šiek tiek sumažindavo nepriemokos dydį, tačiau ji ir toliau išlikdavo. Pavyzdžiui, jeigu bendras nepriemokos dydis buvo 30 000 Eur, o buvo atliktas didesnis mokėjimas, pvz., 15 000 Eur, tai net ir po šio mokėjimo mokestinė nepriemoka vis tiek nebuvo visiškai pašalinta. Tomis dienomis, kurios buvo nurodytos pareiškime, ir atlikus patikrinimus pagal sistemas, buvo aišku, kad mokestinė nepriemoka egzistavo ir buvo tokia, kokia ji buvo pateikta lentelėse.

Padaryto administracinio nusižengimo vertinimo motyvai ir išvados

ANK 120 str. 1 d. numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Iš ANK 120 str. 1 d. dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai, Toks teisės aiškinimas ne kartą pateiktas ir teisminėje praktikoje (Kauno apygardos teismo 2017-08-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-07-10 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017-07-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017ir kt.).

CK 6.930¹ str. nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Byloje nėra ginčo dėl tų Inspekcijos pareiškime nurodytų aplinkybių, jog Bendrovė, turėdama nuo maždaug nuo 27 000 iki 14000 Eur bendro dydžio mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2024-02-20 iki 2024-05-27 vykdė atsiskaitymus su kitais ūkio subjektais ir viso turėjo daugiau kaip 140 000 Eur išlaidų (b. l. 3–5).

E. S. nuo 2022-(duomenys neskelbtini) buvo paskirtas į Bendrovės vadovo pareigas, kurias ėjo ir nagrinėjamu atveju aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2024-02-20 iki 2024-05-27 atliktų mokėjimų metu. Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas Inspekcijos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei (Liteko duomenų bazė).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad E. S., būdamas Bendrovės vadovas, taip pat atsakingas už jos veiklos organizavimą vykdant mokestines prievoles valstybės biudžetui, aptartu laikotarpiu, t. y. nuo 2024-02-20 iki 2024-05-27, vykdydamas įsipareigojimus ne valstybės biudžetui, o tretiesiems asmenims įvykdytais mokėjimais, pažeidė CK 6.930¹ str. nustatytą atsiskaitymo eiliškumą, nes tretiesiems asmenims mokėjimai buvo vykdomi turint Bendrovei įsiskolinimą valstybės biudžetui. Todėl pripažintina, kad E. S. tokiais veiksmais įvykdė ANK 120 str. 1 d. numatytą nusižengimą.

Byloje esančiais įrodymais E. S. administracinę atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisminio nagrinėjimo metu E. S. aiškino, kad nuo 2024-02-20 iki 2024-05-27 vykdytais mokėjimais už prekes atsiskaitydavo pinginėmis lėšomis, kurios užsakovų kaip avansiniai mokėjimai buvo pervestos į Bendrovės bankinę sąskaitą už tiektinas prekes. Tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nelaikytina jo atsakomybę šalinančia ar švelninančia, nes visos lėšos, gautos už parduotas prekes arba suteikus paslaugas laikytinos Bendrovės gautomis pajamomis, o atsakomybės už ANK 120 str. 1 d. numatytą nusižengimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą – taikymo prasme nėra teisiškai reikšminga koks pajamų, kuriomis buvo atlikti eiliškumo tvarką pažeidžiantys mokėjimai, pobūdis, t. y. ar šios pajamos gautos už parduotas, ar ateityje tiektinas prekes.

Teismas įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, mokėjimo eiliškumą pažeidžiančių atsiskaitymą mastą, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant E. S. baudą, kuri yra kiek mažesnė už ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatytą vidutinę, t. y. 1 600 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius Administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 1 600 Eur baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį A6-22-1011/2025. Nustatytu terminu nesumokėjus nutarimu paskirtos baudos jos išieškojimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.