Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-33240-753/2018, kurioje K. S. buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“, kuri 2019 m. rugsėjo 3 d. reikalavimo teisių pardavimo–pirkimo ir perleidimo sutartimi iš pirminio kreditoriaus Luminor Bank AS įgijo reikalavimo teisę į K. S. ir I. S. įsiskolinimus, 2020 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas grąžinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-18680-285/2011, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-18672/18676-285/2011, ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-3329-285/2011, tam, kad suinteresuotas asmuo galėtų pratęsti išieškojimą iš I. S..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria nutarta netenkinti suinteresuoto asmens prašymo dėl vykdomųjų raštų grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi K. S. iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė A. P.. Ši nutartis įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 11 d. 2013 m. lapkričio 21 d. antstolis D. J. persiuntė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš K. S., t. y. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartį (civilinės bylos Nr. 2-18672/18676-285/2011), Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartį (civilinės bylos Nr. 2-18680-285/2011), Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartį (civilinės bylos Nr. 2-3329-285/2012). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartimi buvo patvirtintas K. S. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuriame, kaip pirmos eilės kreditoriaus, patvirtintas AB DNB banko finansinis reikalavimas, apimantis ir nurodytas Kauno miesto apylinkės teismo nutartis dėl priverstinio išieškojimo iš K. S. ir I. S.. 2014 m. kovo 19 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio K. S. 2014 m. vasario 4 d. fizinio asmens kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas. 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi – patvirtintas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas ir baigta fizinio asmens K. S. bankroto byla, o likusi nepatenkinta K. S. kreditorių reikalavimų bendrai 1 252 874 Lt (362 857,39 Eur) sumai nurašyti į nuostolius.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, o 5 dalyje – kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai.

10. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011, 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 32 punktas bei šiose nutartyse nurodyta praktika).

11. CPK 587 straipsnyje numatyta, jog be kitų šiame straipsnyje nurodytų, vykdomaisiais dokumentais taip pat laikomi ir teismo sprendimai ir nutartys – kai pagal įstatymus jie laikomi vykdomaisiais dokumentais (3 punktas). Remdamasis nuosprendžiu ar sprendimu išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas išduoda tiek vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų (CPK 647 straipsnio 2 dalis).

12. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog bendraskoliui K. S. tapus nemokiam, kreditorės teisė reikalauti prievolės įvykdymo iš likusiųjų bendraskolių niekur nedingo ir šiuo atveju riziką dėl K. S. turi prisiimti ne suinteresuotas asmuo (kreditorė), o bendraskolė I. S., o pirmosios instancijos teismo aiškinimas neatitinka solidariųjų prievolių reglamentavimo.

13. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliantės atskirojo skundo argumentais dėl kreditorės teisės reikalauti prievolės iš vieno iš bendraskolių kitam bendraskoliui likus nemokiam (ar, kaip yra šiuo atveju, teismui nurašius fizinio asmens įsiskolinimus užbaigus fizinio asmens bankroto bylą), tačiau nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo, siekdamas toliau vykdyti išieškojimą iš bendraskolės I. S., turi kreiptis dėl vykdomųjų dokumentų (šiuo atveju – nutarčių) išdavimo bylose, kuriose šie vykdomieji dokumentai buvo išduoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi negrąžino kreditorei Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-18680-285/2011, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-18672/18676-285/2011, ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-3329-285/2011, nes laikytina, jog šios nutartys kaip vykdomieji dokumentai antstolio buvo pateiktos į fizinio asmens K. S. bankroto bylą kaip vykdomieji dokumentai, vykdytini K. S., o ne I. S. atžvilgiu.

14. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymo dėl vykdomųjų dokumentų grąžinimo iš fizinio asmens bankroto bylos, ir tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento grąžinimą kreditoriui, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.