Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. A. (Š. A.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžio, kuriuo Š. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas (3 mėnesiai 29 paros) ir laikoma, kad jis atliko dalį laisvės atėmimo bausmės – 3 mėnesius 29 dienas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Š. A. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. kovo 1 d. nuo 15⁰⁰ val. iki 17⁰⁰ val. pagrobė V. J. priklausantį 1 500 € vertės krovininį automobilį „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusį prie (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais daiktais: prekybine palapine, reduktoriumi, 30 m ilgio trosu, ventiliatoriumi, staliuku, ofiso kėde, dviem dulkių siurbliais, kavos virimo aparatu, dviem mikseriais, termosu, kompiuterio klaviatūra, dviem elektriniais šildytuvais, lygintuvu, dviem garų lygintuvais, dviem lauko baseinais, indais, dujų mašinos reduktoriumi, trimis maišytuvais, svarstyklėmis, penkiomis poromis batų, trimis turistinėmis palapinėmis, smulkintuvu, pjovimo mikseriu, trimis reklaminiais stendais, 20 vnt. vaikiškų žaislų, paveikslu, nauju elektriniu pjūklu, lauko kepsnine, 20 vnt. prijuosčių komplektų, chalatu, trimis lauko lietsargiais, tosteriu, vaikišku baseinu, dviem ventiliatoriais, 10 moteriškų diržų, 80 kg drabužių maišu, dviem narveliais, 5 vnt. ausinukų, 3 vnt. fotoparatų, tosteriu, nauju matuokliu, staline lempa, dviem vaikiškomis dūdelėmis, 5 telefonų pakrovėjais, 50 vnt. audio kasečių, fotoaparatu „Zenit“ ir fotoaparatu „KijeV“, 18 vnt. auto žvakių, srėgikliu su antgaliu, vaikiška mašinėle, ratukais krepšiams, kojų apsauga, dviem gręžtuvais, šlifuokliu, pūkų surinkėju, automagnetola, akumuliatoriniu gręžtuvu, 4 vnt. plaukų džiovintuvų „Philips“, neonine lempa, dviem vaflinėmis, diržu stuburui, dviem televizorių pulteliais, 45 vnt. telefonų dėklų, 11 vnt. telefonų „Iphone“ pakrovėjų, kavos malimo aparatu, nagų dilde, mašininiu siurbliu, skalbimo kamuoliu, vandens skaitikliu, duonos tosteriu, žolės riedulio lazda, automobilio pakėlėju, avariniu ženklu, raktu atsukti ratus (balionrakčiu), 160 vnt. varinių, žalvarinių, pasidabruotų, paauksuotų antikvarinių dirbinių, bendrai vertinamų 3 000 €, padarydamas nukentėjusiajam 4 500 € turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka tik su jam taikytu bausmės dydžiu, o kaltės, nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam Š. A. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Š. A. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą. Nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Iš bylos matyti, jog apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimu padaryta žala pašalinta (sutvarkyta automobilio spyna) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors nuteistasis teigia, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nepripažino Š. A. atsakomybę lengvinančiomis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis betarpiškai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taip pat būtina nustatyti, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, t. y. neigiamai vertina savo poelgį, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Iš bylos matyti, kad kaltę padarius inkriminuotą nusikaltimą Š. A. pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, tačiau iš Š. A. parodymų matyti, kad jis neigė supratęs, jog automobilį pavogė, tvirtino automobilį nusipirkęs. Taigi, nuteistasis neigė pavogęs svetimą turtą. Tai akcentavo ir savo apeliaciniame skunde. Paminėtos aplinkybės neduoda pagrindo pripažinti, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nors nuteistasis tvirtino, kad jis nuoširdžiai gailisi, tačiau vien gailėjimosi nepakanka, kad būtų pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taigi, nėra pagrindo Š. A. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė.

Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nuteistasis jaunas (šiuo metu jam 26 metai), nevedęs, iki suėmimo kitoje byloje niekur oficialiai nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Taip pat iš bylos matyti, kad Š. A. yra baustas administracine tvarka, tarp jų ir už smulkias vagystes. Vien per vienerius metus Š. A. buvo baustas penkis kartus administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas teistas 7 kartus (5 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei), ir po šioje byloje tiriamos veikos padarymo buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018-03-16 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, Š. A. padarė neišnykus teistumui bei praėjus septyniems mėnesiams po to, kai atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Iš pažymos apie nuteistojo ankstesnius teistumus matyti, kad anksčiau Š. A. paskirtomis bausmėmis (laisvės apribojimu, areštu) bei bausmės vykdymo atidėjimu (taikytas net 3 kartus), BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 6 metų (bausmės vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytą apysunkį tyčinį nusikaltimą paskirta bausmė yra mažesnė nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkis, daroma išvada, kad Š. A. paskirta bausmė savo dydžiu tikrai nėra aiškiai per griežta, atitinka jo asmenybę bei yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, todėl jos mažinti nėra pagrindo.

BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos matyti, kad Š. A. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą ir jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis teistas ne kartą, jam anksčiau paskirtos bausmės bei tris kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nepadarė, nes jis padarė naują nusikalstamą veiką, kad po šioje byloje tiriamos vagystės, jis padarė plėšimą, už kurį yra nuteistas Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018-03-16 nuosprendžiu, sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus apsiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to atidėti Š. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 puntu, kolegija,

nutarė:

atmesti nuteistojo Š. A. (Š. A.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2018 m. kovo 8 d. nuosprendžio.