- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-08
- Bylos Nr.
- 1-169-900/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10060-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- Š. A.
- Nukentėjusysis
- V. J., D. J.
- Advokatai
- Algirdas Zakrasas
- Kategorijos
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui,
viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. A. (Š. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, azerbaidžanietis, turintis vidurinį išsilavinimą, oficialiai nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Lietuvoje:
1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 4 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 4 d. nuosprendžiu skirtą 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeitė 45 parų arešto bausme;
2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 290 straipsnį subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 83 ir 87 straipsniais, 92 straipsnio 1-2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metus ir skirtos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas ir 12 mėnesių trukmės elgesio apribojimas;
3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 1 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžiu skirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1-2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metus;
Žemesnės instancijos teismas
4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu skirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1-2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 3 metus;
5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 1 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu skirta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir skirta subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
6) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžiu skirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi veiką, kurios padarymu Š. A. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu pripažino kaltu, perkvalifikavo iš Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies į 182 straipsnio 3 dalį ir skyrė 40 parų arešto bausmę. Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 6 dalimis, 40 parų arešto bausmę subendrino su bausmėmis, kurias Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu skyrė už kitų 10 nusikalstamų veikų padarymą, ir nustatė subendrintą 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Likusią Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio dalį paliko nepakeistą;
7) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu skirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. liepos 21 d. nutartimi, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nuosprendžiu skirtą 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu skirtą, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi sumažintą 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu skirtą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir paskyrė (nustatė) galutinę subendrintą 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Š. A. bausmę atliko ir 2016 m. liepos 29 d. buvo paleistas iš pataisos įstaigos,
yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. A. 2017 m. kovo 1 d. nuo 15⁰⁰ val. iki 17⁰⁰ val. pagrobė V. J. priklausantį 1 500 € vertės krovininį automobilį „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais daiktais: prekybine palapine, reduktoriumi, 30 m ilgio trosu, ventiliatoriumi, staliuku, ofiso kėde, dviem dulkių siurbliais, kavos virimo aparatu, dviem mikseriais, termosu, kompiuterio klaviatūra, dviem elektriniais šildytuvais, lygintuvu, dviem garų lygintuvais, dviem lauko baseinais, indais, dujų mašinos reduktoriumi, trimis maišytuvais, svarstyklėmis, penkiomis poromis batų, trimis turistinėmis palapinėmis, smulkintuvu, pjovimo mikseriu, trimis reklaminiais stendais, 20 vnt. vaikiškų žaislų, paveikslu, nauju elektriniu pjūklu, lauko kepsnine, 20 vnt. prijuosčių komplektų, chalatu, trimis lauko lietsargiais, tosteriu, vaikišku baseinu, dviem ventiliatoriais, 10 moteriškų diržų, 80 kg drabužių maišu, dviem narveliais, 5 vnt. ausinukų, 3 vnt. fotoparatų, tosteriu, nauju matuokliu, staline lempa, dviem vaikiškomis dūdelėmis, 5 telefonų pakrovėjais, 50 vnt. audio kasečių, fotoaparatu „Zenit“ ir fotoaparatu „KijeV“, 18 vnt. auto žvakių, srėgikliu su antgaliu, vaikiška mašinėle, ratukais krepšiams, kojų apsauga, dviem gręžtuvais, šlifuokliu, pūkų surinkėju, automagnetola, akumuliatoriniu gręžtuvu, 4 vnt. plaukų džiovintuvų „Philips“, neonine lempa, dviem vaflinėmis, diržu stuburui, dviem televizorių pulteliais, 45 vnt. telefonų dėklų, 11 vnt. telefonų „Iphone“ pakrovėjų, kavos malimo aparatu, nagų dilde, mašininiu siurbliu, skalbimo kamuoliu, vandens skaitikliu, duonos tosteriu, žolės riedulio lazda, automobilio pakėlėju, avariniu ženklu, raktu atsukti ratus (balionrakčiu), 160 vnt. varinių, žalvarinių, pasidabruotų, paauksuotų antikvarinių dirbinių, bendrai vertinamų 3 000 €, padarydamas nukentėjusiajam 4 500 € turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis Š. A. prisipažino kaltu ir paaiškino, kad iki pareigūnai jį sulaikė, nesuprato, jog vagia automobilį „Peugeot Boxer“. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad norėjo pavogti automobilį, nes norėjo, jog viskas greičiau baigtųsi. Apklausoje nesakė, kad ketino vogti automobilį, nors pasirašė po apklausos protokolu. Tai – ne jo žodžiai. Vis tiek kaltę pripažįsta. Tebūnie, kad jis (kaltinamasis) pavogė automobilį (su jame buvusiais daiktais). Gailisi.
Pasak kaltinamojo, mikroautobusiukas „Peugeot Boxer“ nuo 2016 m. rugpjūčio visą laiką stovėjo toje pačioje vietoje. Matė, kad tuo automobiliu niekas nesinaudojo. Eidamas į darbą matė, kad jis visada stovėjo apkritęs lapais. Iš vyro (jo vardo ir pavardės nežino) už 50 € įsigijo automobilio registracijos dokumentus (taigi galvojo, kad įsigijo ir automobilį). Neprašė to vyro parodyti asmens dokumentą. Pirkdamas nepildė dokumentų. Nematė, ar automobilio pardavėjas naudojosi tuo automobiliu. Vyras tikino, kad automobilis yra jo, kad pametė automobilio raktelius, kad automobilis nevažiuoja, yra išregistruotas ir jį reikia priduoti į metalo laužą. Automobilio registracijos dokumentuose buvo nurodytas savininko adresas - (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad dokumentus pardavęs asmuo gyvena (lankosi) (duomenys neskelbtini).
Jis (kaltinamasis) ne kartą atsisėdo į šį automobilį, parūkydavo, apžiūrinėjo. Į bagažinę nelindo. Nežinojo, kad bagažinėje yra daiktų. Automobilyje rado ir pasiėmė techninės apžiūros dokumentą ir draudimo polisą. Atrodo, kad draudimo polisas buvo V. J. vardu. Vieną kartą bandė ieškoti automobilio savininko pagal adresą automobilio registracijos liudijime. Ėjo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kad praneštų, jog išveža tą automobilį į metalo laužą, nes nenorėjo problemų. Norėjo, kad buvęs savininkas pastovėtų šalia. Tačiau niekas neatidarė durų. Šios aplinkybės truputį kėlė įtarimų, bet ne per daugiausia.
Jis (Š. A.) anksčiau yra pirkęs apie 20 automobilių. Sudarydavo rašytines pirkimo – pardavimo sutartis, bet jų neregistruodavo savo vardu, nes automobilius parduodavo. Ne kartą pirko nevažiuojantį automobilį, automobilį be dokumentų arba raktelių. Ardydavo juos ir parduodavo dalis. Iki suėmimo (2017 m. kovo 2 d.) neoficialiai dirbo garaže. Į metalo supirktuvę yra pristatęs ne vieną automobilį. Sutartį (metalo supirktuvėje) sudaro savo vardu, taigi jį anksčiau ar vėliau būtų nustatę ir pagavę dėl aptariamo automobilio. Kai anksčiau pirkdavo automobilius, vykdavo į VĮ „Regitra“ ir juos išregistruodavo. Nežino, kodėl šį kartą nevyko išregistruoti.
Nusprendė parduoti automobilį „Peugeot Boxer“ į metalo laužo supirktuvę, nes jam skubiai reikėjo pinigų. Tai buvo pirmas automobilis, kurį jis vežė automobilvežiu. Kitus tempdavo su trosu. Metalo laužo supirktuvėje už šį automobilį būtų gavęs apie 150 €.
(Įvykio dieną prie automobilio) buvo trise: jis, M. M. ir Matas, jo pavardės nežino. Taip pat ten buvo Ovidijus. Artėjo metalo laužo supirktuvės darbo pabaiga. Atvažiavo traliukas, (tralo) vairuotojas pažiūrėjo dokumentus ir atsisakė vežti, nes nebuvo savininko. (Prie automobilio) paliko Ovidijų ir važiavo susitarti su kitu automobilvežio vairuotoju, kuris sutiktų vežti automobilį į metalo supirktuvę. Atvažiavo kitas traliukas. Parodė jam draudimo dokumentus ir technikinį pasą. (Kito tralo) vairuotojas sutiko nuvežti. Vairuotojui sumokėjo 30 € ir šis išvežė automobilį į metalo laužo supirktuvę. Metalo laužo supirktuvėje nuėmė ir išmetė automobilio valstybinius numerius. Jei automobilis išregistruotas, vežamas į metalo laužą, jam valstybinio numerio nebereikia.
Jis (Š. A.) automobilio dokumentus paliko metalo laužo supirktuvės darbuotojams. Mikroautobusiukas svėrė 3 tonas, nors turėjo sverti apie 2 tonas. Jam (Š. A.) liepė pastatyti automobilį atokiau ir atidaryti (bagažinės) duris. Jis neturėjo raktelių, todėl supirktuvės darbuotojai išlaužė duris. Automobilio bagažinėje matė dviratuką, drabužius. Metalo laužo supirktuvės darbuotojai, pamatę daiktus, pasakė, kad jis turi iškraustyti automobilį, nes automobilio su daiktais nepirks. Prašė metalo laužo supirktuvės savininkės leisti palikti (išmesti) daiktus pas juos (metalo laužo supirktuvėje). Ji neleido, sakė, kad juos tikrina, kad metalo supirktuvės teritorijoje gali būti tik metalo laužas, negali būti kitokių šiukšlių. Susitarė su draugais, kad jie padės iškrauti daiktus. Negalvojo, kur reikės padėti daiktus. Būtų juos kur nors padėjęs: gal į garažą, į rūsį. Ketino vežti daiktus M. M. automobiliu. M. M. sakė, kad iš karto visų daiktų nenuveš, nes jie netilps. Jis (Š. A.) pasakė M. M., kad reikės važiuoti kelis kartus.
Kai jis (Š. A.) bagažinėje pamatė daiktus, nekilo didelio įtarimo, tik pasidarė neramu. Buvo pasimetęs, nes (automobilio pardavėjas) sakė, kad bagažinė tuščia. Nepagalvojo kreiptis į teisėsaugos instituciją, kad išsiaiškintų, kas čia ne taip. Vakare, įvertinęs, kad nežino savininko, kad (automobilio bagažinėje) yra daiktai, kurių neturėtų būti, kad (pirmasis) autovežis atsisakė vežti, kilo kažkiek įtarimų. Daiktų vertė yra didesnė, nei jis sumokėjo už automobilio dokumentus. Kilo mintis, kad jam pardavė vogtą automobilį ir jį apgavo, bet tikrai nepagalvojo apie vagystę. Mąstė, kad ryte nereikėtų važiuoti atgal į supirktuvę.
Kitos dienos ryte pas jį atėjo draugai. Nuvažiavo į metalo supirktuvę ir policija jį sulaikė. Tada suprato, kad automobilis yra vogtas. Iki tol nežinojo, kad automobilio registracijos dokumento įsigijimas nesuteikia nuosavybės teisės į automobilį. Iš automobilio paėmė kelis atsuktuvus ir automobilio dokumentus. Neėmė ratų varžtų atsuktuvo, pakėlėjo. Pakėlėją galėjo paimti M. M., kai automobilis buvo supirktuvėje ir jie krovė iš jo daiktus. Jo kaltė pasireiškė tuo, kad į metalo supirktuvę pardavė vogtą automobilį. Gailisi dėl to, kas nutiko.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausose ir parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis (tuo metu įtariamasis) Š. A. paaiškino (2 t., b. l. 105-108, 117-119, 120-123, 137-139), kad maždaug 2016 m. rugsėjo 16-17 d. ėjo iš darbo. Jį sustabdė iš matymo žinomas apie 42 m. amžiaus, žemo ūgio, tamsių plaukų vyras. Vyras pasiūlė pirkti prie (duomenys neskelbtini) stovintį automobilį „Peugeot Boxer“. Vyras sakė, kad pametė užvedimo raktelius, automobilio seniai nenaudoja, rodė automobilio dokumentus. Apžiūrėjo automobilį. Automobilis buvo atrakintas, įsėdo į vidų. Nepildė automobilio pirkimo - pardavimo sutarties. Neabejojo, kad vyras yra automobilio savininkas. Už automobilį vyras prašė 50 €. Jis (Š. A.) sumokėjo vyrui 20 €, likusią dalį atidavė kitą dieną.
Ketino kitą dieną automobilį parduoti metalo laužo supirktuvėje, tačiau to nepadarė. Įgijęs automobilį ėmė abejoti, ar automobilis priklausė tam asmeniui, kuris jį pardavė. Klausė pažįstamų, kam priklauso šis automobilis. Vienas žmogus pasakė, kad automobilis gali priklausyti (duomenys neskelbtini) gyvenančiam vyrui. Nuėjo šiuo adresu, tačiau niekas neatidarė durų. Pažįsta V. J., tačiau bendrauja retai. Nežinojo jo (V. J.) pavardės. Jis (Š. A.) automobilio registracijos liudijimą pasiėmė į namus. Taip pat paėmė automobilio pakėlėją ir ratų atsukimo raktą, juos laiko garaže. Daugiau daiktų iš to mikroautobuso neėmė. Automobilio vairuotojo durelės visą laiką buvo atrakintos, daug kartų į jį įsėdo. Kad V. J. yra tikrasis automobilio „Peugeot Boxer“ savininkas, jis (Š. A.) suprato tik tada, kai pareigūnai jį sulaikė.
2017 m. kovo 1 d. dirbo garaže Garažų g. ir sugalvojo, kad reikia tą automobilį parduoti. Garaže buvusiems M. J. ir M. M. pasakė, kad turi mikroautobusą, automobilio registracijos dokumentus, kad jį reikia ištempti į metalo laužo supirktuvę. Su vaikinais apie 13⁰⁰ val. M. M. automobiliu „Peugeot 306“ nuvyko į metalo supirktuvę Medelyno rajone. Nuėjo pakalbėti su supirktuvės darbuotoja, vaikinai liko laukti automobilyje. Darbuotojai pasakė, kad automobilis yra be užvedimo raktelių, dokumentų ir savininko, tačiau ji sutiko automobilį pirkti. Grįžo į garažą. M. J. ar M. M. paskambino skelbime rastu telefono numeriu ir iškvietė autovežį. Autovežis 16¹⁵ val. atvyko prie (duomenys neskelbtini), kur stovėjo mikroautobusas. Autovežio vairuotojas klausė, kur yra mikroautobuso savininkas. Atsakė, kad savininko nėra. Autovežio vairuotojas atsisakė vežti mikroautobusiuką. Tada jis (Š. A.) suprato, kad automobilio dokumentų turėjimas nereiškia automobilio nuosavybės teisės įgijimo. Suvokė, kad išveždamas mikroautobusą įvykdys vagystę. Pasakė apie tai M. J. ir M. M., bet jie vis tiek neatsisakė padėti.
Vienas autovežio vairuotojas sutiko atvykti. Metalo laužo supirktuvė dirba iki 17⁰⁰ val., todėl jis (Š. A.) su M. J. ir M. M. išvyko į metalo supirktuvę paprašyti neužsidaryti, kol atveš automobilį. M. J. ar M. M. surado nepažįstamą apie 19 m. amžiaus, aukšto ūgio, šviesiaplaukį žmogų, tasai sutiko pastovėti prie mikroautobuso ir palaukti autovežio. Šiam žmogui jaunuoliui) padavė automobilio dokumentus. Už 15 min. atvyko autovežis ir apie 16⁵⁵ val. nuvežė mikroautobusą į metalo laužo supirktuvę. Su autovežio vairuotoju atvyko ir minėtas nepažįstamas žmogus (jaunuolis); jis grąžino (perdavė) automobilio dokumentus. Nusuko mikroautobuso valstybinius numerius. Supirktuvės darbuotoja pasvėrė mikroautobusą ir pareikalavo atidaryti automobilio bagažinę, pažiūrėti, ar viduje nieko nėra. Jis (Š. A.) išsitraukė automobilio registracijos dokumentus ir pasakė, kad automobilis sveria 2 tonas. Darbuotoja pasakė, kad svarstyklės užfiksavo 3 tonas. Kadangi jis (Š. A.) neturėjo automobilio užvedimo raktelių, metalo laužo supirktuvės darbininkai išlaužė galines dureles. Pamatė, kad bagažinėje yra namų apyvokos daiktų. Buvo metalo laužo supirktuvės darbo pabaiga, todėl darbuotojai liepė ryte atvažiuoti ir iškrauti daiktus. Grįžęs į garažą į konteinerį išmetė mikroautobuso valstybinius numerius.
Kitą dieną jis (Š. A.), M. J. ir M. M. grįžo iškrauti daiktus ir juos sulaikė pareigūnai. Už mikroautobusą ketino gauti 300 €, o M. J. ir M. M. būtų davęs po 50 €. Už autovežio paslaugas sumokėjo 30 €.
Pirmoje apklausoje jis (Š. A.) buvo susijaudinęs, davė netikslius paaiškinimus. Visas faktines aplinkybes nurodė tiksliai, išskyrus tai, kad įsigydamas automobilio dokumentus suprato, jog dokumentų įgijimas nesuteikia jam nuosavybės teisės į automobilį. Dokumentus įsigijo tam, kad galėtų automobilį „Peugeot Boxer“ pavogti ir nugabenti į metalo laužo supirktuvę. Automobilis ilgai stovėjo nenaudojamas, todėl manė, kad jo niekam nereikia. M. J. ir M. M. nežinojo, kad tas automobilis yra ne jo. Jiems pasakė, kad automobilį nusipirko, parodė automobilio dokumentus. Draugai nežinojo apie vykdomą nusikaltimą. Nusipirko automobilio registracijos dokumentus, iš pradžių automobilį norėjo parduoti iš matymo žinomam asmeniui, kuris užsiima automobilių pirkimu ir pardavimu. Nuvežė jam automobilio dokumentus, žadėjo kitą dieną atvežti ir automobilį. Paskui nusprendė priduoti automobilį į metalo laužą, todėl kitą dieną nuvyko pas tą patį žmogų ir atsiėmė registracijos liudijimą. Kitus automobilio dokumentus (techninės apžiūros taloną, draudimo polisą ir kitus) paliko pas aną žmogų. Valstybinius numerius nusuko metalo laužo supirktuvėje, išmetė į šiukšlių konteinerį, vėliau jų konteineryje nerado. Gailisi įvykdęs nusikaltimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nukentėjusysis V. J. parodė, kad Š. A. pažįsta iš matymo. Žinojo jo (Š. A.) vardą ir tai, kad jis gyvena tame pačiame rajone. Anksčiau Š. A. gyveno bendrabutyje. Jis (nukentėjusysis) prie bendrabučio prekiavo vaisiais, daržovėmis, matydavo Š. A.. Jam (nukentėjusiajam) priklauso pavogtas 2000 m. laidos automobilis. Automobilį įsigijo prieš 2 m. Visą tą laiką naudojo automobilį kaip transporto priemonę, t. y. važiuodavo juo į turgų. Iki įvykio nevažiavo automobiliu pora mėnesių. Laikė jį kieme prie namų. Naudojo automobilį kaip sandėliuką susidėti daiktus. 1-2 kartus per savaitę nueidavo prie automobilio pažiūrėti, ar durys užrakintos, ar ratai nenuleisti. Nuėjęs automobilį visada rasdavo užrakintą. Užkurdavo variklį, kad pasikrautų akumuliatorius. Nepastebėjo, kad aplink automobilį kas vaikščiotų, žiūrėtų. Prie automobilio Š. A. nematė. Techninį pasą, draudimo ir techninės apžiūros dokumentus visada laikė automobilyje, ant apsaugos nuo saulės, nesinešiojo. Tikrino automobilį, iki vagystės likus 2-3 dienoms, jis buvo užrakintas. Tada netikrino, ar yra dokumentai.
Tą dieną, kai automobilis dingo (2017 m. kovo 1 d.), jis ir sutuoktinė buvo išvažiavę. Grįžo maždaug 15 val. Tuo laiku automobilis dar stovėjo ant kelio. Apie 16 val. ar po 16 val. sutuoktinė pastebėjo ir pasakė, kad automobilio nebėra. Jis (nukentėjusysis) paskambino policijai. Policija pasakė laukti. Laukė apie 45 min. Per tą laiką jam paskambino R. iš metalo laužo supirktuvės ir paaiškėjo, kad automobilis yra pas juos. Prieš tai jis skambino į taksi firmą, klausė, gal kas matė. Jam atsakė, kad matė, kaip kažkokį „mikrą“ vežė ant evakuatoriaus, bet nenurodė kur.
Išlaužtas dureles sutvarkė Š. A. artimieji. Neseniai jis (nukentėjusysis) buvo susitikęs su Š. A., šis atsiprašė. Jie važiavo pažiūrėti, kas dar nepadaryta (remontuojant automobilį). Buvo nesureguliuota spynelė, jis sutvarkė iki galo. Neturi pretenzijų dėl automobilio sugadinimo. Iš pavogto automobilio trūksta avarinio (ženklo), balionrakčio, vaistinėlės, domkrato.
Nukentėjusysis V. J. protokole – pareiškime ir apklausose ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 8-10, 14-19, 66-68), kad 2016 m. gruodžio pradžioje ties (duomenys neskelbtini), pastatė savo 2000 m. laidos krovininį automobilį „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko juo nesinaudojo. Automobilis buvo užrakintas, jame buvo mažiau nei pusė bako dyzelinio kuro, akumuliatorius buvo išsikrovęs. Paskutinį kartą (iki vagystės) jį matė 2017 m. kovo 1 d. apie 15³⁰ val. Automobilio raktelių nepametė, niekam neskolino.
2017 m. kovo 1 d. apie 17⁰⁰ val. pastebėjo, kad automobilis pavogtas. Apie vagystę sutuoktinė pranešė policijai. Jis savarankiškai ieškojo automobilio. 2017 m. kovo 1 d. apie 17³⁷ val. paskambino pažįstamas R. ir pasakė, kad jo automobilis „Peugeot Boxer“ buvo pristatytas į metalo supirktuvę kaip metalo laužas ir yra supirktuvės teritorijoje Kėdainių g. 1A, Šiauliuose. R. ten dirba darbininku. Nuvyko prie savo automobilio, pamatė išlaužtas galines ir šonines dureles. R. sakė, kad darbuotojai svėrė automobilį ir pastebėjo, jog automobilis įtartinai daug sveria, paprašė jį atidaryti. Automobilį atvežę asmenys negalėjo atidaryti su rakteliais, todėl išlaužė galines dureles. Išlaužę pamatė, kad automobilyje yra vertingų antikvarinių daiktų, ir nutarė daiktus pasiimti. Darbuotojai jiems nurodė, kad daiktus galės išsikrauti kitos dienos ryte, t. y. 2017 m. kovo 2 d. 8⁰⁰ val., nes metalo supirktuvės darbo laikas baigėsi. Po to šie asmenys išvyko žalios spalvos lengvuoju automobiliu „Peugeot“. Iš metalo laužo supirktuvės kasininkės sužinojo, kad vienas iš bandžiusių parduoti automobilį žmonių pateikė asmens dokumentą, išduotą Š. A. (Š. A.) vardu. Peržiūrėjo metalo supirktuvės turimą vaizdo įrašą ir pamatė, kad autovežis jo automobilį į metalo supirktuvę pristatė apie 16³⁰ val.; negalėjo įžiūrėti autovežio gamintojo ženklo ir valstybinio numerio.
Automobilyje yra įrengta šaldymo įranga. Automobilio su šaldymo įranga vertė yra 1 500 €. Automobilio viduje buvo daug antikvarinių daiktų: apie 10 žvakidžių, 4-5 pasidabruotos taurės, kiti metaliniai indai, bendra vertė 3 000 €. Automobiliu naudojasi sutuoktinė D. J., ji geriau žino automobilyje buvusius daiktus. Automobilyje taip pat buvo automobilio dokumentai: jo (nukentėjusiojo) vardu išduotas registracijos liudijimas, civilinės atsakomybės draudimo polisas (galiojimas pasibaigęs), techninės apžiūros talonas. Dokumentų materialiai nevertina. Dėl vagystės padaryta 4 500 € materialinė žala. Išlaužtas automobilio dureles dabar (2017 m. balandžio 18 d.) remontuoja, todėl kol kas negali pasakyti, kokio dydžio žalą dėl to patyrė.
Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusioji D. J. parodė, kad iš matymo žino Š. A.. Kai (ji ir sutuoktinis) prekiaudavo daržovėmis, Š. A. pasisveikindavo. Neatsimena, kada įsigijo automobilį. Ji neturi vairuotojo pažymėjimo, nevairuoja. Automobilį kaip transporto priemonę naudojo 2 m. Prieš (2017 m.) naujus metus automobilį ėmė naudoti kaip sandėliuką. Buvo sukrauti daiktai, kai kurie - vertingi. Automobilį laikė gatvėje. Negalėjo laikyti jo kieme, nes automobilis didelis, o kiemas mažas, būtų konfliktų su kaimynais. Sutuoktinis nueidavo patvarkyti padangas. Ji irgi eidavo prie automobilio, jei kažko prireikdavo. Atėjusi, jei reikėdavo, atidarydavo ir salono, ir galines duris. Neidavo iš vairuotojo pusės, atrakindavo rakteliu iš keleivio pusės. Automobilyje buvo signalizacija, bet rakindavo jį tik rakteliu, nes kaukdavo. Žinojo, kad automobilio dokumentai laikomi ten, kur apsauga nuo saulės. Nepastebėjo, kad kas žiūrinėtų, darinėtų automobilį. Nepastebėjo Š. A. prie automobilio. Matydavo, kad Š. A. praeina prie garažų, bet niekada nematė jo šalia automobilio. Nepamena, kada iki įvykio paskutinį kartą buvo nuėjusi prie automobilio, gal prieš 1-2 savaites. Išeidama patikrina, ar automobilis užrakintas. Buvo užrakintas. Dokumentų netikrina.
Įvykio dieną nukentėjusioji išėjo į balkoną ir pastebėjo, kad dingo automobilis. Ji paskutinį kartą automobilį matė apie 16 val., o apie 16³⁰ val. jo pasigedo. Sutuoktinis miegojo. Pasakė jam, kad nėra automobilio. Sutuoktinis nesuprato, išėjo pažiūrėti. Nukentėjusioji nevažiavo į metalo laužo supirktuvę su sutuoktiniu. Po įvykio Š. A. bendravo su jos sutuoktiniu, atsiprašė. Š. A. sutvarkė automobilio dureles. Nukentėjusioji su Š. A. po įvykio nebendravo. Atgavę automobilį, nerado avarinės, gesintuvo, domkrato, balionrakčio, serviso knygutės, vaistinėlės.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. J. parodė (1 t., b. l. 72-73, 76-77), kad automobilis „Peugeot Boxer“ registruotas jos sutuoktinio V. J. vardu. Ji turgavietėse Šiaulių r. prekiavo sendaikčiais Prekes laikė automobilio krovinių skyriuje, kad nereikėtų nešioti į namus. Automobilį užrakindavo ir laikė prie (duomenys neskelbtini). Automobilio dokumentus laikė automobilio salone už apsaugos nuo saulės. Automobilyje buvo automobilio registracijos dokumentai ir šie daiktai: avarinis ženklas, automobilio pakėlėjas, balionraktis, prekybinė palapinė, reduktorius, 30 m. ilgio trosas, ventiliatorius, staliukas, ofiso kėdė, du dulkių siurbliai, kavos virimo aparatas, du mikseriai, termosas, kompiuterio klaviatūra, du elektriniai šildytuvai, lygintuvas, du garų lygintuvai, du lauko baseinai, indai, dujų mašinos reduktorius, trys maišytuvai, svarstyklės, 5 poros batų, 3 turistinės palapinės, smulkintuvas, pjovimo mikseris, 3 reklaminiai stendai, 20 vaikiškų žaislų, paveikslas, naujas elektrinis pjūklas, lauko kepsninė, 20 prijuosčių komplektų, chalatas, 3 lauko lietsargiai, tosteris, vaikiškas baseinas, 2 ventiliatoriai, 10 moteriškų diržų, maišas su 80 kg drabužių, 2 narveliai, 5 ausinukai, 3 fotoaparatai, tosteris, naujas matuoklis, stalinė lempa, 2 vaikiškos dūdelės, 5 telefonų pakrovėjai, 50 audio kasečių, fotoaparatas „Zenit“, fotoaparatas „KijeV“, 18 auto žvakių, srėgiklis su antgaliu, vaikiška mašinėlė, ratukai krepšiams, kojų apsaugos, du gręžtuvai, šlifuoklis, pūkų surinkėjas, automagnetola, akumuliatorinis gręžtuvas, 4 plaukų džiovintuvai „Philips“, neoninė lempa, dvi vaflinės, diržas stuburui, du televizorių pulteliai, 45 telefonų dėklai, 11 „Iphone“ telefonų pakrovėjų, kavos malimo aparatas, nagų dildė, mašininis siurblys, skalbimo kamuolys, vandens skaitiklis, duonos tosteris, žolės riedulio lazda, 160 antikvarinių dirbinių (variniai, žalvariniai, pasidabruoti, paauksuoti). Visus daiktus įvertina 3 000 €. Visi automobilyje buvę daiktai surasti, išskyrus avarinį ženklą, balionraktį ir pakėlėją. Įtariamojo tėvai sumokėjo už valstybinių numerių išėmimą, žadėjo sumokėti už automobilio remonto darbus.
Liudytojas M. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2017 m. balandžio 12 d. nutrauktas, 2017 m. balandžio 19 d. apklausoje parodė (2 t., b. l. 12-16), kad pažįsta Š. A.. Su juo ilgą laiką nebendravo, nes dirbo užsienyje, o Š. A. sėdėjo kalėjime. Maždaug prieš du mėnesius atsitiktinai sutiko Š. A.. Š. A. sakė, kad dirba elektriku, tvarko automobilius Garažų g., Šiauliuose. Apsikeitė telefonų numeriais. Gal kitą dieną apie pietus iš Š. A. gavo SMS žinutę. Š. A. prašė pagalbos ir siūlė susitikti jo darbo vietoje Garažų g. Po 10-15 min. nuvyko ten savo draugės A. K. automobiliu „Peugeot 307“. Garaže taip pat buvo M. J.. M. J. pažįsta seniai, užaugo viename kieme.
Š. A. pasakė, kad vieną automobilį reikia nuvaryti į metalo laužą, kad turi automobilio nuosavybės dokumentus, ir prašė nuvežti jį (Š. A.) iki metalo laužo supirktuvės. Š. A. atsisėdo ant automobilio „Peugeot 307“ priekinės keleivio sėdynės, M. J. – ant galinės sėdynės. Pirmiausia nuvažiavo į (M. M.) namus, nes norėjo persirengti. Pakeliui Š. A. parodė baltos spalvos krovininį automobilį, kurį ketino tempti į metalo supirktuvę. Tas automobilis stovėjo ties (duomenys neskelbtini). Š. A. minėjo, kad jis nusipirko tą automobilį už 100 €. Neįtarė, kad čia vyksta kažkas blogo. Sustojo (duomenys neskelbtini). Prie Š. A. priėjo jo draugas, jo (M. M.) nepažįsta. Š. A. pasakė, kad draugas jam padavė automobilio dokumentus, bet (M. M.) to nematė. Š. A. tam draugui liepė važiuoti su traliuku. (Jie) nelaukė, kol autovežis atvyks prie to automobilio. Nuvažiavo namo, persirengė ir nuvyko į Bielskio g. Negali pasakyti, koks tikslus tos metalo laužo supirktuvės adresas ir pavadinimas.
Atvyko į tą metalo supirktuvę. Š. A. išlipo iš jo automobilio, o M. J. perlipo į priekį. Abu liko automobilyje. Mikroautobuso dar nebuvo atvežę. Š. A. nuėjo pasikalbėti su moterimi, kad palauktų, nes norėjo suspėti priduoti mikroautobusą. Po kurio laiko pasirodė autovežis ir nesustojęs nuvyko į supirktuvės teritorijos galą prie svarstyklių. Š. A. nuėjo paskui autovežį. Po kurio laiko autovežis išvažiavo tuščias, o Š. A. nuėjo, kaip suprato, pas buhalterę. Visą laiką jis (M. M.) su M. J. buvo automobilyje. M. J. kartą išlipo parūkyti ir vėl įsėdo.
Š. A. išėjo iš buhalterijos, rankoje turėjo 50 € banknotą. Kiek žino, Š. A. autovežio vairuotojui padavė 30 €. Tada Š. A. ir M. M. nepažįstamas Š. A. draugas įsėdo į automobilį, kalbėjosi. Š. A. sakė, kad šiandien to automobilio negali priimti, nes jis yra pilnas šiukšlių, o darbo laikas baigėsi. Š. A. paprašė jo (M. M.) ir M. J. kitos dienos ryte padėti sutvarkyti tas šiukšles. Sutiko. Parvežė visus namo. Rytojaus dieną prieš 8 val. visi trys vėl susitiko netoli Š. A. namų (duomenys neskelbtini). Nuvyko į tą pačią metalo laužo supirktuvę. Daiktus iš krovininio automobilio nešė į (M. M. vairuojamą) automobilį. Atvyko policija.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas M. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2017 m. balandžio 12 d. nutrauktas, parodė, kad pažįsta Š. A., tarpusavio santykiai draugiški. (Įvykio metu) jam paskambino ir pasakė, kad reikia padėti iškrauti daiktus. Autobusiuką pirmą kartą pamatė metalo supirktuvėje. Jam (M. J.) sakė, kad daiktus kraus į M. M. automobilį. Jei būtų neužtekę vietos, būtų važiavę per daugiau kartų. Daiktus turėjo išmesti į šiukšlyną. Nežino, kodėl neišmetė daiktų vietoje (prieš išvežant automobilį į metalo supirktuvę). Buvo kalba, kad Š. A. atsiskaitys už pagalbą (su M. J.), bet tiksliai nesakė, kad duos pinigų ar dar kažko.
Dabar nelabai prisimena, praėjo daug laiko. Ikiteisminio tyrimo metu (M. J.) davė teisingus parodymus. Vėliau (M. J.) pripažino, kad matė autobusiuką anksčiau nei metalo laužo supirktuvėje. Jam (M. J.) paskambino M. M. ir pasakė, kad iš automobilio reikia iškrauti daiktus, visokias šiukšles. Susitiko su Š. A. ir M. M., parūkė. Š. A. buvo nusipirkęs automobilį, norėjo ištempti su tralu. M. M. nuvežė juos prie balto mikroautobuso. Mikroautobusas stovėjo prie garažų, galėjo būti (duomenys neskelbtini). Mikroautobusas buvo su valstybiniais numeriais. Š. A. parodė autobusą, pasakė, kad reikės iškrauti daiktus. M. M. jo (M. J.) telefonu iškvietė tralą. Š. A. paprašė (leisti pasinaudoti) jo telefonu, bet šnekėjo M. M.. Su tralo vairuotojais vieną kartą kalbėjo Š. A., antrą kartą viską derino M. M.. Jis (M. J.) klausė Š. A., iš kur šis gavo mikroautobusą. Š. A. sakė, kad pirko, gavo pigiai, nesakė už kiek. Š. A. nerodė mikroautobuso dokumentų. Atvažiavęs pirmas tralas atsisakė tempti automobilį, nes jis buvo be užvedimo raktelio. (M. J.) pasirodė keista, kad (Š. A.) nusipirko automobilį be raktelių. Automobilio vairas buvo užsirakinęs. Nežinojo, ar automobilis vogtas, ar ne. Atvažiavo antras tralas. M. M. prašė jo (M. J.) pabūti prie to tralo, bet jis nesutiko, nes nieko nežinojo apie tą automobilį. Neatsimena, kaip įvykio vietoje atsirado O. F., kas jį pakvietė. O. F. buvo pakviestas tam, kad pastovėtų prie tralo, padėtų iškraustyti (daiktus).
Š. A. automobilio dokumentus padavė metalo laužo supirktuvės darbuotojui. Kai buvo metalo laužo supirktuvėje, jis (M. J.) sėdėjo automobilyje. Matė, kad metalo laužo supirktuvės savininkas atidarė mikroautobuso duris, t. y. išlaužė jas kabliu ar kranu, kažką pririšo, patraukė ir išlūžo. Automobilyje buvo avalynė, drabužiai, šiukšlės. Jiems sakė kitą dieną atvažiuoti, iškraustyti daiktus ir bus išmokėti pinigai. Iki supirktuvės važiavo M. M. automobiliu. Nematė, ar kas nors atsiskaitė su tralo vairuotoju už autobusiuko atvežimą. (Kitą dieną) atvažiavo, kraustė daiktus ir juos sulaikė policija.
Liudytojas M. J., apklausiamas 2017 m. balandžio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodė (2 t., b. l. 49-51), kad seniai pažįsta M. M. ir Š. A.. Su jais susitinka dažnokai, padeda Š. A. dirbti garaže. Kartais garaže būna ir M. M.. Š. A. dirba pas senuką garaže Garažų g., o jis (M. J.) ir M. M. kartais padeda remontuoti automobilius.
Tikslios įvykio datos nepamena, galėjo būti (2017 m.) kovo pradžia. Po pamokų, apie 11⁰⁰ val., nuėjo pas Š. A. į garažą. Po valandos atvažiavo M. M.. Š. A. pasakė, kad į metalo laužo supirktuvę nori išvežti mikroautobusą, stovintį prie (duomenys neskelbtini). Minėjo, kad paskui iš mikroautobuso reikės iškrauti daiktus, gal rūbus ar panašiai. M. M. automobiliu „Peugeot 306“ trise nuvyko į autolaužyną, esantį Medelyno rajone. Š. A. nuėjo tartis dėl mikroautobuso pardavimo. Jis (M. J.) ir M. M. buvo automobilyje.
Apie 15⁰⁰-16⁰⁰ val. grįžo prie mikroautobuso. Š. A. paprašė surasti autovežį, kuris gali nugabenti mikroautobusą į supirktuvę. Internete surado autovežio vairuotojo telefono numerį. Š. A. telefono sąskaitoje neturėjo pinigų, todėl (M. J.) paskambino iš savo telefono ir davė kalbėti Š. A.. Š. A. vairuotojui pasakė, kad turi automobilį ir dokumentus, bet neturi užvedimo raktelių. Atvyko autovežis. Autovežio vairuotojas atsisakė vežti mikroautobusą, kadangi nebuvo automobilio savininko. Š. A. paprašė surasti kitą autovežį. Surado kitą telefono numerį, davė savo telefoną kalbėti Š. A.. Š. A. pakartojo tai, ką sakė pirmam vairuotojui. Kaip (M. J.) suprato, autovežio vairuotojas liepė palaukti apie 30 min. Tuo metu buvo apie 16³⁰ val., o supirktuvė dirba iki 17⁰⁰ val. Š. A. pasakė, kad reikia važiuoti į supirktuvę ir paprašyti palaukti, kol atgabens mikroautobusą. Jis (M. J.) ir M. M. nesutiko laukti autovežio, nes suprato, kad su mikroautobusu kažkas negerai, jeigu jo nenori vežti. Abu sakė, kad sutinka su Š. A. nuvažiuoti į supirktuvę ir iškrauti daiktus, tačiau neliks laukti autovežio. Š. A. paskambino O. F. ir paprašė ateiti. O. F. yra 15 m. amžiaus, jis ne kartą su Š. A. buvo supirktuvėje. Atėjusiam O. F. Š. A. liepė palaukti autovežio ir parodyti vairuotojui kelią į metalo supirktuvę. Nematė, ar Š. A. padavė O. F. mikroautobuso registracijos dokumentus.
Jis (M. J.), M. M. ir Š. A. M. M. automobiliu nuvažiavo į supirktuvę Medelyno rajone. Š. A. nuėjo prie kiosko pakalbėti su kasininke. Jis (M. J.) išlipo iš automobilio parūkyti. Atvyko autovežis. O. F. ir Š. A. nuvažiavo į tolimiausią supirktuvės teritorijos galą pasverti mikroautobusą. Kiek žino, mikroautobusas svėrė daug, todėl reikėjo laužti jo dureles. Viduje buvo daug daiktų. Supirktuvės darbuotojai Š. A. davė 50 € avansą ir pasakė atvažiuoti rytoj iškrauti daiktus. Tada visi keturi išvažiavo. Paklausė Š. A., iš kur tas „mikriukas“. Jis atsakė, kad nusipirko. Sutarė, kad rytoj 8⁰⁰ val. (M. J.) su M. M. ir Š. A. važiuos iškrauti mikroautobusą. Kitą dieną vėl nuvyko į metalo laužo supirktuvę. Š. A. nuėjo pasikalbėti supirktuvės darbuotoju. Jis (M. J.) ir M. M. išlipo iš automobilio. Netrukus Š. A. grįžo. Dėjo daiktus iš mikroautobuso į M. M. automobilį. Atvyko policijos pareigūnai ir visus sulaikė.
Teisiamajame teismo posėdyje nepilnametis liudytojas O. F. nurodė, kad pažįsta Š. A., iš matymo pažįsta Mindaugą, M. J. – artimas draugas. Įvykis įvyko šiais metais (2017 m.). Nebuvo labai šilta, reikėjo striukės. Jam (O. F.) būnant namuose, paskambino M. J. ir paprašė iškviesti tralą, kuris į metalo laužo supirktuvę nugabentų automobilį. M. J. susitiko prie laiptinės. Buvo dviese, Š. A. nebuvo. Atrodo, kad M. J. padavė jam (O. F.) automobilio dokumentus, t. y. pagrindinį automobilio dokumentą – didelį žalią lapą, kuriame užrašytas automobilio svoris, metai ir kt. Jis (O. F.) nežiūrėjo paduoto dokumento, nebuvo atsivertęs. M. J. sakė, kad jie – M. J., Š. A. ir Mindaugas, jo pavardės neprisimena, - bus metalo supirktuvėje, o jam liepė laukti (tralo) prie automobilio. M. J. paaiškino, kad automobilis stovi paskutinis (duomenys neskelbtini) gale, kad tai yra ne lengvoji, o didelė, balta mašina. Jis (O. F.) nuėjo prie automobilio. Ten nebuvo nei M. J., nei Š. A.. Internete susidaro tralo vairuotojo telefono numerį ir paskambino tralo vairuotojui. Tralo vairuotojas sutiko atvažiuoti. Tralo vairuotojo prašė nuvežti automobilį į metalo supirktuvę. M. J. paskambino jam (O. F.) ir pasakė metalo supirktuvės prie centrinio turgaus adresą. Atrodo, kad tralo vairuotojas neprašė pateikti dokumentų. Tralo vairuotojas lyg ir neklausė, ar jis (O. F.) turi automobilio raktelius.
Ikiteisminio tyrimo metu jis (O. F.) davė teisingus parodymus, tada geriau prisiminė aplinkybes. Gerai prisimena, kad surado tralo vairuotojo numerį, paskambino ir bendravo. Galėjo būti, kad jam (O. F.) skambino ne M. J., o Š. A.. Dėl automobilio telefonu bendravo su Š. A.. Pažino Š. A. iš balso. Š. A. paprašė jo (O. F.) iškviesti tralą. Nežino, kodėl Š. A. skambino jam, o ne tralo vairuotojui. Prie mikroautobuso sutiko Š. A., M. J. ir Mindaugą. Jie sakė, kad važiuoja prie metalo supirktuvės, o jam (O. F.) nurodė iškviesti tralą, palaukti, kol tralas paims mašiną, ir atvažiuoti (į metalo supirktuvę). Š. A. padavė jam (O. F.) dokumentą (žalią lapą) ir visi trys išvažiavo. Š. A. labiausiai rūpinosi automobilio pridavimu, nes jis paskambino, padavė žalią lapą.
Jis (O. F.) neatsimena prašomo nuvežti automobilio markės, modelio. Automobilis buvo su (valstybiniais) numeriais. Automobilis atrodė apleistas, buvo aprūdijęs. Viena padanga berods buvo nuleista. Prieš tai praeidamas buvo matęs tą automobilį. Nuo jo namų iki mikroautobusiuko 5 min. kelio. Nematė, kad iš draugų kas būtų naudojęsis, važiavęs ta mašina. Jis (O. F.) neklausė, kieno tas mikroautobusas, ar kas nors turi automobilio raktelius. Iš kalbos, veiksmų nesuprato, kam priklauso autobusas. Manė, kad kažkas iš jų (trijų) yra savininkas. Niekas jo neinstruktavo, ką sakyti (jei tralo vairuotojas paklaustų) apie mašinos savininką. Jei būtų paklausęs, nežino (ką būtų sakęs). Jei padavė dokumentą, vadinasi, kažkuris iš jų yra savininkas. Su M. J. esantys draugai atrodė patikimi. Jis (O. F.) iškvietė tralą, nes jo paprašė. Atsilyginti už paslaugas nežadėjo. Nežino, kodėl minėti trys asmenys nenuvežė mikroautobuso su tralu. Atsimena, kad buvo darbo laiko pabaiga ir jie nuvažiavo užlaikyti „metalo laužo“ darbuotojų.
Nei jis (O. F.), nei tralo vairuotojas nebuvo atidarę mikroautobuso durų. Žalią lapą turėjo su savimi, kol jie (O. F. ir vairuotojas) nuvažiavo į metalo supirktuvę. Neatsimena, kur padėjo žalią lapą metalo supirktuvėje. Kažkam atidavė, nepamena kam. Metalo supirktuvėje matė visus (Š. A., M. J. ir M. M.). Neatkreipė dėmesio, ką jie veikė. Nematė, ar kas nors atsiskaitė su tralo vairuotoju. Nežino, ar buvo nusukti automobilio valstybiniai numeriai, žibintas. Girdėjo kažką kalbant, kad reiktų nusukti numerius. Nematė, ar nusuko. Matė, kad tralas padėjo mašiną ant svarstyklių ir pasvėrė. Neatsimena, kas plėšė dureles. Nežino, ar jas plėšė Š. A.. Jis (O. F.) durelių neplėšė. Po to (kai durys buvo išlaužtos) gal ir matė, kad buvo pilna daiktų. Matė žaislinį dviratį, kelias lentas. Daiktų iš automobilio, atrodo, niekas nekraustė, nes buvo pasibaigęs darbo laikas. Paprašė atvažiuoti kitą dieną ir išsikraustyti visus daiktus. Tą vakarą išsiskirstė namo. Jį namo parvežė Mindaugas. Kitą dieną jis (O. F.) nevažiavo iškraustyti daiktų.
Nepilnametis liudytojas O. F. ikiteisminio tyrimo metu nurodė (1 t., b. l. 115-117), kad pažįsta Š. A., M. M. ir M. J.. Dažniausiai bendrauja su M. J.. 2017 m. kovo 1 d. apie 16⁰⁰ val. jam paskambino M. J., bet kalbėjosi su Š. A.. Š. A. paprašė ateiti prie netoli Garažų g. stovinčio apleisto „mikriuko“, galėjo būti „Peugeot“. Š. A. prašė palaukti, kol atvyks autovežis ir užsikels mikroautobusą, o po to su autovežiu nuvykti į autolaužyną Medelyno rajone. Jis (O. F.) atvyko maždaug už 5 minučių. Prie mikroautobuso buvo Š. A., M. M. ir M. J.. Š. A. padavė automobilio dokumentus, sakė, jei reikės, parodyti juos autovežio vairuotojui. Neklausė, kieno tas mikroautobusas, kodėl jį reikia vežti į laužyną. Š. A., M. M. ir M. J. išvažiavo M. M. automobiliu „Peugeot“. Nežino, kodėl jie negalėjo palaukti autovežio.
Laukė maždaug 15 minučių. Atvyko autovežis, vairuotojas klausė, ar čia tas autobusiukas, užkėlė mikroautobusą ant autovežio ir nuvažiavo į autolaužyną. Ten juos pasitiko Š. A.. Su autovežiu nuvyko į teritorijos galą, kur sveria automobilius. Š. A. nuėjo su kažkuo kalbėtis. Su autovežiu užvažiavo ant svarstyklių, pasvėrė autobusiuką. Kiek pamena, išplėšė autobusiuko galines dureles ir pamatė, kad jis yra pilnas daiktų. Tuo metu M. M. ir M. J. sėdėjo M. M. automobilyje. Laužyno darbuotojai liepė iškrauti daiktus. Buvo darbo pabaiga, todėl, kaip suprato, jie sutarė, kad Š. A., M. M. ir M. J. atvyks kitos dienos ryte. Jo (O. F.) neprašė padėti iškrauti daiktus. Visi sėdo į M. M. automobilį ir išvyko namo. Nekalbėjo, kam priklauso mikroautobusas, apie užvedimo raktelius, dokumentus. Nė vienas iš vaikinų nesiūlė atlygio už tai, kad jis (O. F.) palaukė autovežio. Kiek pamena, mikroautobusas buvo su abiem valstybiniais numeriais. Kažkuris iš vaikinų kalbėjo, kad valstybinius numerius reikia nusukti. Nematė, ar valstybiniai numeriai buvo nusukti, jeigu taip – kur padėti.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas A. R. parodė, kad yra UAB „C“ direktorius. Nepamena laiko, galėjo būti 2017 m. balandį, Š. A. atvažiavo ir pasiūlė pirkti automobilį. Š. A. sakė, kad autobusiukas neužsiveda ir nevažiuoja. Jis (A. R.) paprašė automobilio dokumentų. Š. A. paliko automobilio techninį pasą, techninės apžiūros taloną, draudimo polisus. Automobilio nematė. Kainos nederino. Patikrino automobilio duomenis kompiuteryje. Tuo metu nerodė, kad automobilis būtų pavogtas, paieškomas ar areštuotas. Nepamena, kas buvo įvardintas automobilio savininku, bet ne Š. A.. Registracijos liudijime buvo nekaukazietiška pavardė. Po kažkiek laiko, gal po 3 dienų ar savaitės, Š. A. sugrįžo ir pasakė, kad reikia automobilio dokumentų. Grąžino jam automobilio registracijos liudijimą. Kitų dokumentų per neapsižiūrėjimą neatidavė, nes jie buvo sudėti atskirai. Vėliau tuos dokumentus atidavė policijai.
Liudytojas A. R. 2017 m. balandžio 20 d. apklausoje parodė (1 t., b. l. 132-135), kad maždaug prieš mėnesį, gal seniau, į jo darbo vietą (duomenys neskelbtini), atėjo iš matymo žinomas Š. A. ir paklausė, ar (A. R.) nereikia mikroautobuso už metalo laužo kainą. Š. A. nenurodė tikslios kainos, sakė, kad autobusiukas nevažiuoja, neužsiveda. Jis (A. R.) nematė automobilio, neklausė, iš kur Š. A. jį gavo. Susidomėjo, tačiau nurodė, kad nori pamatyti mikroautobuso dokumentus. Š. A. atvežė dokumentus: techninės apžiūros taloną, negaliojančius draudimo polisus, registracijos liudijimą. Pasakė Š. A., kad nori pagalvoti. Š. A. paliko dokumentus. Maždaug po savaitės Š. A. atėjo į (A. R.) kabinetą ir paprašė atiduoti automobilio dokumentus, nes be dokumentų autovežio vairuotojas negali vežti mikroautobuso. Š. A. pasakė apsispręsti, ar (A. R.) ims mikroautobusą. Š. A. labai skubėjo. Jis (A. R.) automobilio registracijos liudijimą turėjo po ranka, nes vedė automobilio duomenis kompiuteryje, tikrino, ar automobilis nėra ieškomas. Atidavė Š. A. registracijos liudijimą. Kiti dokumentai liko pas jį. Vėliau pateikė šiuos dokumentus pareigūnams.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas R. L. parodė, kad dirba UAB „Jurgeta“ adresu Kėdainių g. 1a. Yra svėrėjas, priėmėjas, pjaustytojas, vairuotojas. Š. A. anksčiau atveždavo parduoti metalą – aliuminį. Kiek matė, jis atvežė tik vieną automobilį. Seniai pažįsta nukentėjusįjį V. J..
2017 m. kovo 1 d. gal 16⁵⁰ val. paskambino kasininkė ir pasakė, kad yra labai sunkus automobilis. Apsirengė, nuėjo, automobilis buvo nuleistas nuo tralo. Automobilis buvo su valstybiniais numeriais. Neatsimena, ar kas nors juos nuplėšė, nematė, kur padėjo. Netikrino atvežto automobilio dokumentų - tikrinti turėjo kasininkė. Automobilį iš pradžių pasveria, po to kasininkė tikrina dokumentus. Ten buvo automobilį pristatę asmenys - Š. A., vairuotojas ir jaunesnis vaikinas. Paprašė, kad atidarytų duris. Automobilį pristatę asmenys dviese su metaline štanga išlaužė galines automobilio duris. Pamatė, kad yra daiktų. Nė vieno daikto (automobilį atgabenę asmenys) jam (R. L.) matant neėmė, bet sakė, kad daiktus pasiims. Jis (R. L.) nurodė atvykti pasiimti daiktų rytoj, nes baigiasi darbo laikas. Tada ant keleivio sėdynės pamatė gulintį draudimą. Per keleivio pusės (dureles) įsėdo į automobilio saloną. Keleivio durelės buvo neužrakintos. Nepastebėjo, kad durelės būtų laužtos. Gal buvo prasukta, bet nesimatė. Nežiūrėjo, ar buvo užrakintos vairuotojo pusės durelės. Iš draudimo dokumento pamatė, kad automobilis priklauso V. J.. Paskambino V. J.. V. J. atvažiavo, apžiūrėjo, kad automobilis tikrai yra jo, daiktai nedingę. Paskui atvažiavo policija, (metalo laužo supirktuvės) viršininkas. Buvo nuspręsta ryte padaryti pasalą ir sulaikyti asmenis įvykio vietoje.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. L. parodė (1 t., b. l. 100-102), kad dirba UAB „Jurgeta“. UAB „Jurgeta“ superka metalo laužą. Jis priima metalą, sveria, pjausto, krauna. 2017 m. kovo 1 d. maždaug 16⁴⁵ val. paskambino kasininkė V. V. ir pasakė, kad yra atvarytas labai sunkus mikroautobusas. V. V. prašė ateiti pažiūrėti, ar mikroautobuse nepridėta akmenų ar kokių daiktų. Prie mikroautobuso pamatė du vaikinus. Vienas buvo gal 25 m. amžiaus, tamsaus gymio, panašus į romų tautybės asmenį. Kitas buvo gal 18 m. Maždaug už 500 metrų stovėjo žalios spalvos automobilis „Peugeot“. Automobilio vairuotojas sėdėjo viduje, neišlipo. Prie mikroautobuso bendravo su tamsaus gymio jaunuoliu. Tas jaunas nieko nesakė. Mikroautobuso galinės durelės buvo beveik išlaužtos. Pamatė, kad bagažinėje iki pat viršaus prikrauta sendaikčių. Kadangi buvo darbo pabaiga, vaikinams pasakė atvažiuoti iš ryto ir išsikrauti daiktus. Kiek pamena, vienas iš vaikinų ar abu nuėjo pas kasininkę ir sutarė, kad atvyks kitos dienos ryte. Po to jie išvažiavo žalios spalvos automobiliu. Nuėjo prie (atvežto ir palikto) automobilio apžiūrėti jame esančių daiktų. Atidarė vairuotojo dureles, pastebėjo draudimo polisą. Draudimo polise pamatė, kad automobilis priklauso jo draugui V. J.. Skambino V. J., tačiau buvo užimta. Po kiek laiko dar kartą paskambino V. J. ir paklausė, ar jis nieko nepasigedo. V. J. sakė, kad pasigedo automobilio. Jis (R. L.) pasakė, kad automobilis yra metalo laužo supirktuvėje. V. J. netrukus atvažiavo ir apie automobilio vagystę pranešė policijai. Kiek žino, policija vėliau surengė pasalą ir ryte, kai vaikinai atvyko iškrauti daiktų, juos sulaikė. Jis (R. L.) ryte tų vaikinų nematė.
Kiek žino, automobilius priima į supirktuvę tik tais atvejais, kai yra automobilio savininkas, pateikiami registracijos dokumentai ir pažyma, kad automobilis išregistruotas. Internetiniame VĮ „Regitra“ puslapyje galima pažiūrėti, ar automobilis išregistruotas. Nežino, ar vaikinai pateikė šiuos dokumentus. Tai tvarko kasininkė.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja V. V. parodė, kad dirba metalo laužo supirktuvėje UAB „Jurgeta“. Š. A. gal pusmetį iki įvykio į supirktuvę atveždavo metalo laužo. Iki įvykio jis nebuvo atvežęs transporto priemonių, tik buitinį metalo laužą. Buitinės technikos ir transporto priemonės priėmimo metalo laužo supirktuvėje tvarka skiriasi. Reikia pateikti savo asmens dokumentą, automobilio dokumentus. Reikia, kad transporto priemonė būtų „nurašyta“, nuimta nuo įskaitos arba pasibaigęs techninio paso galiojimas.
Įvykio dieną gal prieš valandą ar pora (iki automobilio atvežimo) Š. A. atvyko ir teiravosi, kokia yra automobilio priėmimo į metalo laužo supirktuvę tvarka. Š. A. klausė, kiek moka už automobilį, sakė, kad nusipirko mikroautobusą, kad jis svers apie pora tonų. Pasakė Š. A., kad (už tokį kiekį metalo laužo) galima gauti apie 200-300 €, kad reikia techninio paso ir pirkimo - pardavimo sutarties. Š. A. sakė, kad viską turi. Nepamena, ar Š. A. sakė, kad transporto priemonė nevažiuoja. Turbūt Š. A. tai sakė, nes jis klausė, ar jie (įmonės darbuotojai) gali išsivežti mikroautobusą savo transportu. Paklausė Š. A., kur automobilis yra. Š. A. atsakė, kad pietiniame mikrorajone. Pasakė, kad jie (įmonės darbuotojai) pietiniame mikrorajone su didele mašina nesugebės pasikrauti ir išvežti. Tada Š. A. pasakė, kad atveš savo jėgomis. Š. A. pasikalbėti atėjo vienas.
Autovežis vėlavo. Š. A. klausė, ar ji galės palaukti po darbo. Ji palaukė 10-15 min. Buvo jau po 17 val., kai atvažiavo tralas. Pareikalavo dokumentų. Š. A. padavė techninį pasą ir pasakė, kad pirkimo sutartį turi su savimi. Techninis pasas yra žalios spalvos, jame įrašyti automobilio duomenys, savininko vardas ir pavardė. Paskaitė tą dokumentą, savininku buvo įvardintas kitas asmuo, ne Š. A.. Ji tuo metu neprašė pateikti pirkimo - pardavimo sutarties, nes iš pradžių turėjo pasverti automobilį. Kai žino svorį, pradeda forminti automobilio priėmimą į metalo laužo supirktuvę. Pasvėrus automobilį, kilo įtarimas. Mikroautobuso svoris turėjo būti apie 2 tonas, o svėrė daug daugiau. Galvojo, kad siekiant gauti daugiau pinigų į automobilį kažko įdėta. Ji paprašė darbuotojų patikrinti, kas yra automobilio viduje. Jie (Š. A. ir su juo buvę asmenys) neturėjo kaip atidaryti durelių. Ji liepė metalo laužo supirktuvės darbuotojams išlaužti dureles. Nėra tikra, kas išlaužė dureles, stebėjo tai per vaizdo kameras. Visą laiką buvo konteinerio tipo patalpoje, nebuvo išėjusi. Kai atidarė (automobilio) dureles, supirktuvės darbuotojas pasakė, kad automobilyje yra daug daiktų, prekių. Ji (asmeniškai) mikroautobuso turinio nematė. Ji pasakė, kad reikia išvalyti (automobilį), nes perka tik metalą. Automobilį atvežę asmenys norėjo iš karto išvalyti ir išsivežti, bet ji pasakė atvažiuoti kitą dieną. Sutarė, kad Š. A. atvažiuos (kitos dienos) ryte 8 val.
Automobilis liko supirktuvėje, automobilio techninis pasas liko pas ją (V. V.). Įmonė automobilio neįsigijo. Ji (V. V.) nemokėjo Š. A. už automobilį nei visos kainos, nei avanso, neišrašė kasos orderio. Ji (V. V.) išvažiavo namo. Po to telefonu sužinojo, kad supirktuvės darbuotojai rado draudimo liudijimą, kad automobilis paimtas neteisėtai.
Liudytoja V. V. ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 23 d. apklausoje parodė (1 t., b. l. 120-122), kad dirba UAB „Jurgeta“ svėrėja – priėmėja. Įmonė įsikūrusi Kėdainių g. 1a, Šiauliuose. Pažįsta Š. A., jis į supirktuvę ne vieną kartą atgabeno metalo laužą. Įsiminė Š. A., nes jis ne lietuviško gymio. Maždaug prieš dvi savaites apie 15⁰⁰ val. į supirktuvę atvyko Š. A. ir dar vienas vaikinas. Ji bendravo su Š. A.. Tas kitas vaikinas stovėjo šalia ir nieko nesakė. Jie atvyko automobiliu, vairuotojas liko sėdėti automobilyje. Š. A. sakė, kad pietiniame miesto rajone turi mikroautobusą, prašė jį atvežti su UAB „Jurgeta“ transportu. Atsakė, kad su sunkvežimiu pietiniame miesto rajone nepavyks pravažiuoti, o kita įmonės mašina mikroautobuso neužsikels. Š. A. pasakė, kad atgabens mikroautobusą savarankiškai. Pasakė Š. A., kad pristatant automobilį reikia pateikti registracijos dokumentą, pirkimo - pardavimo sutartį arba turi dalyvauti savininkas. Š. A. atsakė, kad turi dokumentus. Po to jaunuoliai išvyko.
Apie 17⁰⁰ val. pas ją atėjo Š. A.. Nematė, ar su juo atvyko tie patys jaunuoliai. Sėdi konteineryje, vienoje jo pusėje yra langas, kitoje pusėje - durys, todėl nedaug mato. Š. A. pasakė, kad autovežis pasiklydo, jie važiuos jo pasitikti, prašė neužsidaryti. Ji sutiko palaukti.
Netrukus atvyko autovežis ir užvažiavo ant svarstyklių. Š. A. pateikė automobilio registracijos dokumentą, daugiau nieko nepateikė. Neskubėjo forminti pirkimo, nes reikėjo pasverti mikroautobusą. Paskambino kolegoms ir paprašė patikrinti mikroautobuso vidų. Jaunuoliai neturėjo raktelių, todėl reikėjo laužti dureles. Sužinojo, kad mikroautobusas pilnas daiktų. Pasakė, kad šiandien pirkimo neįformins, liepė atvažiuoti rytoj ir iškrauti mikroautobusą. Š. A. prašė leisti iškrauti mikroautobusą tą dieną, tačiau ji nesutiko, nes baigėsi darbo valandos. Be to, kadangi jie neturėjo raktelių, įtarė, jog mikroautobusas gali būti vogtas. Vaikinai išvažiavo, o automobilio registracijos dokumentas liko pas ją. Po to vienas iš darbuotojų paskambino draugui. Draugas pasakė, kad automobilis pavogtas. Ryte vaikinai atvyko iškrauti daiktus, ir policijos pareigūnai juos sulaikė.
Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas A. S. parodė, kad yra UAB „T“ direktorius. Įmonė teikia techninę pagalbą. Jis priima užsakymus ir juos vykdo.
Įvykio dieną jam paskambino žmogus ir pasakė, kad į metalo laužo aikštelę reikia nuvežti mikroautobusiuką. Paklausė, ar jie turi dokumentus, nes kitaip aikštelė nepriims. Žmogus pasakė, kad turi dokumentus. Sutarė, kad jis (A. S.) atvažiuos. Telefonu kalbėjęs žmogus pasakė, kad jo prie mikroautobuso nebus, nespės grįžti, bet jo lauks kitas žmogus. Susitarė dėl užmokesčio. Žmogus pasakė, kad jie (klientai) atvažiuos į metalo supirkimo aikštelę ir sumokės jam (A. S.) 30 €.
Jis (A. S.) nuvažiavo kažkur į (duomenys neskelbtini) galą. Ten stovėjo baltas mikroautobusas. Jo laukė ne lietuvių kilmės, tamsiaveidis, smulkus, jaunas – gal 20-25 m. žmogus. Paklausė apie dokumentus. Žmogus atsakė, kad dokumentus turi. Žmogus kišenėje turėjo autobusiuko techninį pasą. Jam (A. S.) nekilo įtarimų, kad automobilis gali būti vogtas, tik vėliau, aikštelėje, pasirodė įtartina, kad jie (klientai) neturi autobusiuko „būdos“ raktų. Autobusiukas nevažiavo. Jam (A. S.) reikėjo pagalbos užvelkant autobusiuką ant autovežio. Minėtas žmogus atsidarė autobusiuko duris, įsėdo į vairuotojo pusę ir sukinėjo vairą, kad užkeliant autobusiukas nenuvažiuotų į šoną. Jis (A. S.) autobusiuko durelių nedarinėjo, nežiūrėjo, kokia buvo durelių užrakinimo spynelė. Tik atkreipė dėmesį, kad mikroautobusas visai nieko (atrodo).
Prie autobusiuko laukęs žmogus į metalo supirkimo aikštelę važiavo autovežyje su juo. Jie iš pradžių nuvažiavo į metalo supirkimo aikštelę Vaidoto g., bet į ją neįvažiavo. Jo laukęs žmogus su kažkuo susiskambino ir pasakė, kad reikia važiuoti į kitą aikštelę Bielskio g., Medelyne. Apsisuko ir nuvažiavo į Medelyną. Skubėjo, kad neuždarytų aikštelės. Sodo g., kai važiavo į metalo supirktuvę, juos aplenkė „Peugeot“ markės automobilis. (kaip vėliau paaiškėjo) „Peugeot“ markės automobiliu į metalo supirktuvę važiavo jam (A. S.) skambinęs žmogus. Kiek pamena, autobusiuką jis paėmė apie 16⁴⁰ val., o metalo supirktuvėje buvo prieš pat 17 val., aikštelė jau turėjo užsidaryti.
Kai autovežiu atvežė autobusiuką į supirktuvę, automobilis „Peugeot“ ten jau buvo. Matė, kad „Peugeot“ automobilio priekyje sėdėjo vairuotojas ir keleivis. Nežino, ar kas nors sėdėjo gale. Automobilio „Peugeot“ vairuotojas buvo stambokas, apvalaus veido. Kiek pamena, vairuotojas išlipo iš automobilio ir nuėjo į būdelę pas operatorių.
Metalo supirkimo aikštelėje Bielskio g. jis (A. S.) užvažiavo tiesiai ant svarstyklių. Metalo supirktuvės darbuotojas paprašė atidaryti autobusiuko duris, nes negalėjo tiksliai pasverti. Kažkuris asmuo pasakė, kad jie neturi raktų. Tada tas asmuo, kuris važiavo su juo (A. S.), su montiruote duris išlaužė. Pamatė, kad autobusiuko viduje prikrauta visokių šiukšlių. Kažkuris asmuo pasakė, kad rytoj atvažiuos su lengvąja mašina ir viską išsiveš.
Liudytojo A. S. teigimu, autobusiukas buvo su valstybiniais numeriais. Kai autobusiuką pasvėrė, jis (A. S.) pasakė, kad reikia nusukti valstybinius numerius, nes juos reikės priduoti. Nepamena, kuriam asmeniui pasakė nuimti numerius, bet gal tam, kuris važiavo su juo (A. S.). Jie (klientai) nusilupo valstybinius numerius. Vienas valstybinis numeris buvo beveik nukritęs. Jis (A. S.) jį nuėmė ir padavė kartu važiavusiam asmeniui. Automobilio „Peugeot“ vairuotojas sumokėjo jam (A. S.) 30 €. Išvažiavo. Nematė, kas nuėmė antrus numerius.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė (1 t., b. l. 125-127), kad yra UAB „T“ direktorius. Įmonė teikia techninę pagalbą kelyje. Dirba vienas, t. y. priima užsakymus ir juos vykdo. Įvykio dieną arti 17⁰⁰ val. jam paskambino vaikinas ir pasakė, kad reikia nugabenti automobilį į metalo laužo supirktuvę. Atsakė, kad nespės, nes supirktuvės dažniausiai dirba iki 17⁰⁰ val. Vaikinas pasakė, kad su supirktuve yra sutarta, ir nurodė, jog mikroautobusas stovi (duomenys neskelbtini) gale, prie jo lauks žmogus. Nuvykęs į (duomenys neskelbtini), pamatė baltos spalvos mikroautobusą. Jame prie vairo sėdėjo jaunuolis. Jaunuolis išlipo, rankose laikė dokumentus ir pasakė, kad automobilio savininkas lauks prie supirktuvės. Jaunuolis rodė kelią. Nuvežė mikroautobusą į supirktuvę, esančią berods Bielskio g. Sodo g. juos pasitiko žalios spalvos „Peugeot“ automobilis ir parodė kelią į (kitą) supirktuvę. Kiek matė, žaliame automobilyje sėdėjo du vaikinai. Supirktuvėje su tuo jaunuoliu, kuris laukė (duomenys neskelbtini), nuvyko prie svarstyklių. Iš žalio automobilio išlipo tamsaus gymio vaikinas ir nuėjo pas operatorę. Darbuotojai pasvėrė automobilį. Pamatė, kad svoris per didelis, liepė atidaryti dureles, tačiau jų atidaryti nepavyko. Tamsaus gymio jaunuolis priėjo prie darbuotojų, parodė automobilio registracijos dokumentus, ten buvo nurodytas automobilio svoris. Svarstyklės rodė didesnį svorį. Teko išlaužti galines mikroautobuso dureles. Pamatė, kad automobilis iki lubų prikrautas įvairių daiktų. Tamsaus gymio jaunuolis pasakė, kad rytoj ryte atvažiuos ir iškraus automobilį. Jis sumokėjo (A. S.) 30 € už automobilio atvežimą. Nepagalvojo, kad automobilis vogtas, nes matė registracijos dokumentus, nors jų netikrino.
Šiaulių apskrities VPK KP NNTT Antrojo skyriaus vyr. tyrėja A. Bučinskienė 2014 m. balandžio 20 d. tarnybiniame pranešime nurodė (2 t., b. l. 124), kad nepavyko nustatyti asmens, kuris, Š. A. teigimu, pardavė Š. A. automobilio „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentus. Bendravo su (duomenys neskelbtini) gyventojais, tačiau jie Š. A. nurodyto asmens nežinojo.
Įvykio vietos apžiūros 2017 m. kovo 1-3 d. protokole (1 t., b. l. 26-30) aprašyta įvykio vieta ties (duomenys neskelbtini), kur automobilis stovėjo iki išvežimo.
Įvykio vietos apžiūros 2017 m. kovo 1 d. protokole (1 t., b. l. 35-42) užfiksuota teritorijos Kėdainių g. 1A, Šiauliuose, ir automobilio „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra.
Įvykio vietos apžiūros 2017 m. kovo 2 d. protokole (1 t., b. l. 43-52) aprašyta teritorijos Kėdainių g. 1A, Šiauliuose, automobilio „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvusių daiktų apžiūra.
Vaizdo įrašo apžiūros 2017 m. kovo 10 d. protokole (1 t., b. l. 93-97) užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra. Įrašuose matosi, kaip 2017 m. kovo 1 d. 17⁰² val. į metalo supirkimo aikštelę Kėdainių g. 1A, Šiauliuose, atvyksta tamsus „Peugeot“ automobilis. Iš automobilio išlipa vienas asmuo, įeina į metalo supirkimo punktą, 17⁰⁷ val. jis grįžta į automobilį, automobilis išvažiuoja. 17¹⁵ val. tas pats automobilis atvažiuoja į aikštelę, išlipa du asmenys. 17¹⁶ val. autovežiu atvežamas baltos spalvos mikroautobusas. Autovežis užvažiuoja ant svarstyklių. Du asmenys, stovėję prie automobilio, įeina į supirkimo punktą. Vienas asmuo išbėga iš punkto ir sėda į autovežį, antras išeina ir lieka stovėti prie automobilio „Peugeot“. 17¹⁷ val. autovežis veža mikroautobusą metalo iškrovimo vietos link. 17²⁴ val. keturi asmenys padeda nuvaryti mikroautobusą nuo autovežio platformos. 17²⁷ val. autovežis užvažiuoja ant svarstyklių. Iš autovežio keleivio pusės išlipa asmuo ir su prie automobilio „Peugeot“ stovėjusiu žmogumi įeina į metalo supirkimo punktą. 17³⁰ val. abu asmenys išeina iš metalo supirkimo punkto. Vienas iš jų įlipa į autovežį, netrukus išlipa, po to abu asmenys grįžta prie automobilio „Peugeot“, įlipa ir 17³¹ val. išvažiuoja. Autovežis nuvažiuoja nuo svarstyklių ir išvyksta.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2017 m. kovo 3 d. protokole (1 t., b. l. 103-107) teigiama, kad liudytojas R. L. atpažino Š. A. kaip tamsaus gymio jaunuolį, kuris atvarė mikroautobusą į supirktuvę.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2017 m. kovo 3 d. protokole (1 t., b. l. 108-112) parašyta, kad liudytojas R. L. atpažino M. J. kaip asmenį, kuris su Š. A. buvo prie mikroautobuso metalo supirktuvėje.
Reikalaujamų daiktų pateikimo 2017 m. balandžio 20 d. protokole (1 t., b. l. 136-139) nurodyta, kad liudytojas A. R. pateikė automobilio „Peugeot Boxer“ dokumentus: techninės apžiūros taloną Nr. 601-0344025, draudimo liudijimą Nr. AJA 6534610, draudimo liudijimą Nr. AJA 7303470, draudimo liudijimą Nr. AJA 6662068.
Daiktų apžiūros 2017 m. balandžio 21 d. protokole (1 t., b. l. 140-146) aprašyta techninės apžiūros talono Nr. 601-0344025, draudimo liudijimo Nr. AJA 6534610, draudimo liudijimo Nr. AJA 7303470, draudimo liudijimo Nr. AJA 6662068 apžiūra.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Kaltinamasis teisme nurodė, kad kaltu pripažįsta, kad jo kaltė pasireiškė tuo, jog į metalo laužo supirktuvę pardavė (tiksliau - norėjo parduoti) vogtą automobilį. Kitaip tariant, kaltinamasis teigė, kad automobilio nevogė (nepasisavino) – jį pavogė kažkas kitas.
Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo žodžius, esą krovininį automobilį „Peugeot Boxer“ (jo dokumentus) jam 2016 m. rugsėjį pardavė iš matymo pažįstamas asmuo. Kaltinamasis nesidomėjo tariamo automobilio pardavėjo asmenybe, nepasirašė automobilio pirkimo – pardavimo sutarties. Nesurinkta duomenų, kad kaltinamojo minėtas automobilio pardavėjas iš viso egzistuoja.
Nukentėjusieji V. J. ir D. J. parodė, kad automobilio dokumentus laikė automobilyje ant skydelio, saugančio nuo saulės. Iki 2016 m. gruodžio pabaigos automobiliu veždavo prekes į turgų. Vėliau naudojo krovininį automobilį kaip sandėliuką. Nukentėjusysis V. J. 1-2 kartus per savaitę nueidavo pažiūrėti, ar automobilis užrakintas, ar nenuleistos padangos, užkurdavo variklį, pakraudavo akumuliatorių. Nukentėjusioji D. J. ateidavo prie automobilio, kai kažko prireikdavo. Automobilį laikė užrakintą. Paskutinį kartą nukentėjusysis V. J. patikrino automobilį prieš 2-3 dienas iki įvykio. Tada jis buvo užrakintas, tačiau nepatikrino, ar dokumentai vis dar yra ant skydelio. Kad nukentėjusieji nebuvo palikę automobilio likimo valiai ir apie jį pamiršę, netiesiogiai patvirtina ta aplinkybė, jog jie operatyviai pastebėjo ir sureagavo į krovininio automobilio dingimą iš įprastos jo stovėjimo gatvėje vietos.
Byloje nėra ginčo, kad krovininis automobilis gatvėje stovėjo (su laikomas) su valstybiniais numeriais. Tai reiškia, kad krovininis automobilis nebuvo išregistruotas kaip teisės objektas.
Iš liudytojo A. R. parodymų nustatyta, kad krovininio automobilio „Peugeot Boxer“ dokumentus: registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną, tris draudimo polisus, sudarytus V. J. vardu, kaltinamasis pateikė UAB „C“ direktoriui A. R., siūlydamas jam pirkti šį automobilį. Po kelių dienų kaltinamasis iš A. R. atsiėmė automobilio registracijos liudijimą.
Iš kaltinamojo paaiškinimų ir liudytojos V. V. parodymų nustatyta, kad vėliau kaltinamasis persigalvojo ir nutarė priduoti krovininį automobilį į metalo laužo supirktuvę. Jis 2017 m. kovo 1 d. atvyko į metalo laužo supirktuvę UAB „Jurgeta“ ir teiravosi, kokia yra automobilio priėmimo į metalo laužo supirktuvę tvarka, kiek galėtų gauti už automobilį. Kaltinamasis žinojo, kad siūlomas priduoti į metalo laužo supirktuvę automobilis negali važiuoti vien dėl tos priežasties, kad jis neturi automobilio užvedimo raktelių.
Nenustatyta, kas – kaltinamasis, liudytojai M. M., M. J. ar O. F. – pirmu ir/ar antru atvejais skambino automobilių pervežimo paslaugas teikiančioms įmonėms. Po to, kai atvažiavęs pirmasis autovežio vairuotojas pažiūrėjo dokumentus ir atsisakė vežti krovininį automobilį, nes nebuvo krovininio automobilio savininko, kaltinamasis suvokė arba turėjo suvokti, kad automobilio dokumentų turėjimas nesuteikia nuosavybės teisės į automobilį. Tai paaiškinama tuo, kad turimuose krovininio automobilio dokumentuose kaltinamasis nebuvo įvardintas savininku.
Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 1-2 dalys numato, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Tokiais atvejais šalių teisės ir pareigos atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu [...]. Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais.
Iš kaltinamojo paaiškinimų ir liudytojo A. S. parodymų nustatyta, kad krovininio automobilio priekinės vairuotojo ir keleivio pusės durelės buvo atidarytos; liudytojas O. F. sėdėjo krovininiame automobilyje ir prilaikydamas, pasukdamas vairą padėjo autovežio vairuotojui užvilkti krovininį automobilį ant platformos.
Nepaisydamas to, kad neturi krovininio automobilio pirkimo – pardavimo sutarties kaip pagrindinio dokumento, įrodančio nuosavybės teises į jį, kaltinamasis ir toliau dėjo visas pastangas, kad krovininis automobilis būtų priduotas į metalo laužo supirktuvę ir neteisėtai gautų lėšų, o būtent: susitarė su metalo laužo supirktuvės darbuotoja iš UAB „Jurgeta“, kad ši bei kiti darbuotojai pasiliktų po oficialaus darbo valandų ir palauktų, kol autovežis atveš automobilį; su liudytojais M. M. ir M. J. automobiliu „Peugeot 306“ vyko į kitą metalo laužo supirktuvę Vaidoto g., kad rodytų kelią pasiklydusiam autovežiui; metalo laužo supirktuvėje UAB „Jurgeta“ kilus nesusipratimui dėl atgabento krovininio automobilio svorio, neprieštaravo, kad būtų išlaužtos galinės krovininio automobilio durelės, atsikratė krovininio automobilio valstybiniais numeriais; atsiskaitė už autovežio paslaugas; 2017 m. kovo 2 d. su draugais atvyko išsivežti svetimų daiktų.
Išnagrinėjęs bylą, teismas atmeta kaltinamojo versiją, esą jis tik norėjo parduoti krovininį automobilį į metalo laužo supirktuvę, bet jo nevogė (nepasisavino), nes už 50 € įsigijo krovininio automobilio dokumentus, ir sprendžia, kad kaltinamasis tyčia pagrobė svetimą krovininį automobilį. Neteisėti kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir yra įrodyti.
Kaltinamajame akte, be kita ko, nurodyta, kad kaltinamasis pagrobė krovininio automobilio registracijos dokumentus, vertė nenurodyta. Atkreiptinas dėmesys, kad vagystės objektu gali būti tik materialią vertę turintys objektai. Todėl iš kaltinimo kaip teisiškai nereikšminga šalinama minėta faktinė aplinkybė.
Kaltinamajame akte taip pat nurodyta, kad pagrobto krovininio automobilio „Peugeot Boxer“ valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) V. J. priklausančio krovininio automobilio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l.24, 63-64). Teismas patikslina kaltinimą, ištaisydamas rašybos klaidą. Teismo iniciatyva atlikta kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo padėties.
Už automobilio pagrobimą gali būti baudžiama bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (BK 178 str. 2 d.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia: kaltinamasis suvokė, jog turtas svetimas, bet vis vien norėjo jį neatlygintinai užvaldyti; suprato, kad savininkui bus padaryta materialinė žala, ir norėjo tokių pasekmių (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikaltimu padaryta 4 500 € turtinė žala, žala pašalinta. Nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikalstamoms veikoms nuosavybei, kurias reglamentuoja BK XXVIII skyrius, būdingas savanaudiškumas, siekis neteisėtai (kitų asmenų sąskaita) praturtėti. Kaltinamasis yra jauno amžiaus (25 m.), turi vidurinį išsilavinimą, nuo 2017 m. gruodžio 20 d. suimtas 3 mėnesius kitoje baudžiamojoje byloje Nr. N1-517-771/2018, prieš suėmimą (nuo 2017 m. spalio 24 d.) oficialiai nedirbo (4 t., b. l. 38, 55). Administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus baustas 5 kartus, po 1 kartą baustas už smulkią vagystę ir už smulkų viešosios tvarkos pažeidimą. Visus administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) padarė nuo 2016 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. (3 t., b. l. 86-90; 4 t., b. l. 39-42). Teistas 7 kartus, dominuoja nusikalstamos veikos nuosavybei ir finansų sistemai (4 t., b. l. 43-55). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis (jo artimieji) pašalino žalą (sutvarkė automobilio spyną) (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Kaltinamasis neturi nuolatinio legalaus pakankamo dydžio savarankiškai pragyventi pajamų šaltinio, todėl skirti baudą būtų mažai efektyvu. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 sausio 4 d. nuosprendžiu kaltinamajam skirta laisvės apribojimo bausmė ne itin pasiteisino. Menkai tepadėjo ir vėlesniais nuosprendžiais skirtos į laisvės apribojimo bausmę panašios priemonės – teismo įpareigojimai laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, auklėjamosios ir/ar baudžiamojo poveikio priemonės. Įvertinęs nusikalstamos veikos priežastis, būdą, kaltinamojo asmenybę, nustatytas po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už automobilio vagystę galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurio dydis (trukmė) parenkamas žemesnis nei sankcijos vidurkis (BK 49 str. 3 d.).
Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/2012).
Nėra pagrindo manyti, kad bausmės kaltinamajam paskirtis bus įgyvendinta be realaus laisvės atėmimo. Kaltinamasis ne pirmą kartą teisiamas už nusikalstamas veikas nuosavybei, nėra pagrindo teigti, kad pastarasis nusikaltimas yra atsitiktinis. Kaltinamajam anksčiau taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nedavė ilgalaikių teigiamų rezultatų. Kaltinamasis už ankstesnius nusikaltimus skirtą laisvės atėmimo bausmę atliko 2016 m. liepos 29 d. Paleistas iš pataisos įstaigos ir praėjus vos 7 mėnesiams jis padarė naują apysunkį nusikaltimą, daro šiurkščius ir švelnesnius administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus). Nors kaltinamasis nurodė, kad gailisi dėl to, kas įvyko, tačiau teismas laiko, kad jis nepripažino savo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos. Anot kaltinamojo, jo kaltė pasireiškė tuo, kad jis į metalo supirktuvę pardavė vogtą automobilį, o ne tuo, kad pavogė automobilį (ir siekė jį parduoti į metalo laužo supirktuvę). Teismo nuomone, kaltinamasis negali būti produktyviai taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatideda.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2017 m. kovo 2 d. 7⁵⁵ val., nuo 2017 m. kovo 3 d. 11⁰⁰ val. iki 2017 m. birželio 30 d. suimtas (2 t., b. l. 146-149, 160-163, 191-193; 3 t., b. l. 116-118). Šis laikas (3 mėnesiai 29 paros) santykiu 1:1 įskaitomas į atliktą bausmę ir laikoma, kad kaltinamasis atliko 3 mėnesius 29 dienas laisvės atėmimo bausmės.
Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų (paso, ATK) paėmimas (3 t., b. l. 116-118, 164-165) – taikomos tol, kol įsiteisės šis nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta laisvės atėmimo bausmė.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:
1) kompaktinis diskas su nepilnamečio liudytojo O. F. apklausos vaizdo ir garso įrašu, prisegtas voke prie bylos 3-io tomo viršelio, paliekamas saugoti byloje kaip tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);
2) 4 daktiloskopinės plokštelės su mikrodalelėmis ir 3 stiklainiai su kvapo pėdsakais, paimti 2017 m. kovo 1 d. apžiūros metu ir saugomi Šiaulių apskrities VPK (1 t., b. l. 35-42; 3 t., b. l. 44-45), kaip beverčiai sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 4 p.);
3) automobilis „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliais, grąžintas saugoti D. B. (1 t., b. l. 55-57); krovininis automobilis „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais antikvariniais daiktais, registracijos liudijimas Nr. F 151332, techninės apžiūros talonas, 3 draudimo liudijimai, 2 plastikinės dėžės su daiktais, kartoninė dėžė su ventiliatoriaus detalėmis, grąžinti saugoti V. J. (1 t., b. l. 63-65, b. l. 86-89); 2 pakėlėjai ir 2 automagnetolos, grąžinti saugoti S. B. (1 t., b. l. 153-156); mobiliojo ryšio telefonas „Sony“, grąžintas saugoti M. M. (1 t., b. l. 191-193); mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, grąžintas saugoti M. J. (2 t., b. l. 36-38); guminiai pusbačiai, juodas megztinis su gobtuvu, mėlynos kelnės, mobilaus ryšio telefonas „Alkatel“ su SIM kortele, mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, čekis Nr. DC 00800079, UAB „Adverto“ sutartis Nr. 25646, grąžinti saugoti S. A. (2 t., b. l. 96-99), paliekami kiekvieno iš jų, kaip teisėtų savininkų, neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Š. A. (Š. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į Š. A. atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityti jo laikino sulaikymo ir suėmimo laiką (3 mėnesius 29 paras) ir laikyti, kad jis atliko dalį laisvės atėmimo bausmės – 3 (tris) mėnesius 29 dienas.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo Š. A. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Š. A. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų (paso, ATK) paėmimą – taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo paskirta laisvės atėmimo bausmė.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:
1) kompaktinį diską su nepilnamečio liudytojo O. F. apklausos vaizdo ir garso įrašu, prisegtą voke prie bylos 3-io tomo viršelio, palikti saugoti byloje;
2) 4 daktiloskopines plokšteles su mikrodalelėmis ir 3 stiklainius su kvapo pėdsakais, saugomus Šiaulių apskrities VPK, sunaikinti;
3) automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliais, grąžintą saugoti D. B.; krovininį automobilį „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais antikvariniais daiktais, registracijos liudijimą Nr. F 151332, techninės apžiūros taloną, 3 draudimo liudijimus, 2 plastikines dėžes su daiktais, kartoninę dėžę su ventiliatoriaus detalėmis, grąžintus saugoti V. J.; 2 pakėlėjus ir 2 automagnetolas, grąžintus saugoti S. B.; mobiliojo ryšio telefoną „Sony“, grąžintą saugoti M. M.; mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, grąžintą saugoti M. J.; guminius pusbačius, juodą megztinį su gobtuvu, mėlynas kelnes, mobiliojo ryšio telefoną „Alkatel“ su SIM kortele, mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, čekį Nr. DC 00800079, UAB „Adverto“ sutartį Nr. 25646, grąžintus saugoti S. A., palikti kiekvieno iš jų, kaip teisėtų savininkų, neribotai nuosavybei.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.