Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarimo, kuriuo A. S. nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams;

pagal ATPK 123 straipsnio 2 dalį 28 Eur bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė nuobauda 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nubaustas už tai, kad 2016 m. balandžio 11 d.15.07 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį UAZ 3303, be valstybinių numerių, nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 225 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

A. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šis pastarojo prašymas netenkinamas.

ATPK 123 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už įregistruotų, perregistruotų arba išregistruotų transporto priemonių vairavimą be valstybinio numerio ženklų (ženklo) arba vairavimas pasibaigus laikino valstybinio numerio ženklų galiojimui (išskyrus atvejį, kai pranešus policijai apie automobilio numerio vagystę, vykstama išsiimti naujų numerių).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutartyje išdėstytoms išvadoms dėl A. S. kaltės padarius ATPK 123 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino jų visumoje ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Apelianto skundo argumentus, kad jį stabdė neuniformuotas asmuo, policijos pareigūnų parodymai yra melagingi, paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Kaip liudytojas teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas A. S. nurodė, kad jam dirbant su kolegomis R. D. ir T. B. bei ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnais, ir vykdant užduotį sustabdyti transporto priemonę, kurios vairuotojas įtariamas galėjęs daryti nusikalstamą veiką, jis (A. S.) automobilio UAZ be valstybinių numerių vairuotojui atviroje vietovėje išreiškė gestą – reikalavimą sustoti. Tačiau automobilio vairuotojas (teismo salėje esantis asmuo) nesustojo, priešingai, netgi padidino automobilio greitį. Pareigūnas T. B., pribėgęs prie automobilio ir pradaręs jo dureles, liepė vairuotojui sustoti, bet vairuotojas dar labiau padidino greitį (53 b. l.). Šiuos liudytojo A. S. parodymus patvirtina ir jo tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys (6 b. l.) bei kiti bylos duomenys, todėl netikėti minėtais parodymais nėra pagrindo. Liudytojas, policijos pareigūnas R. D. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad pareigūno stabdomas A. S. nestojo, padidino automobilio greitį ir nuvažiavo, jo vairuojama transporto priemonė buvo be valstybinių numerių (52–53 b. l.). Liudytojas D. B. patvirtino, kad jis automobilio UAZ vairuotojui sakė „Stok, policija“, tačiau pastarasis nereagavo, važiavo toliau (53 b. l.), liudytojas E. M. patvirtino, kad po šūksnio: „Stok, policija“, automobilio vairuotojas tik padidino greitį, į stabdymą rankos mostu nereagavo (53 b. l.). Aplinkybę, kad pažeidėjas nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nurodė ir liudytojai, policijos pareigūnai R. P. bei A. D. (53–54 b. l.). Be to, liudytojai R. D. ir R. P. parodė, kad policijos pareigūnai buvo uniformuoti, ši aplinkybė nurodyta ir policijos pareigūnų R. D., A. S., D. B., E. M., R. P., A. D. tarnybiniuose pranešimuose (5, 6, 7, 8, 9–10, 11 b. l.). Taigi įrodymų visuma akivaizdžiai paneigia apelianto teiginius, kad jis buvo stabdomas neuniformuoto asmens ir nesuprato, dėl kokios priežasties yra stabdomas. Iš bylos matyti, kad policijos pareigūnai kaip liudytojai parodymus teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra, be to, jų parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa, todėl šiuos parodymus pripažinti melagingais nėra jokio pagrindo. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl A. S. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Tai, kad A. S. buvo stabdomas ne policijos lazdele, o policijos pareigūno mostu, policijos pareigūnai buvo be automobilio, apelianto kaltės padarius administracinius teisės pažeidimus nepaneigia ir nėra pagrindas išvadai, kad policijos pareigūnai, vykdydami užduotį, elgėsi neteisėtai.

Bylos duomenys taip pat liudija, į teismo posėdį, nors įstatymas tai daryti neįpareigoja, atstovauti pažeidėją buvo paskirtas advokatas – A. S. pirmosios instancijos teisme atstovavo ir aktyviai gynė advokatė L. U. (38, 41, 42, 52–55 b. l.). Dėl to apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė jo teisę į gynybą, atmetamas kaip nepagrįstas. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad A. S., teismo posėdyje pažymėdamas, kad „be savo advokato“ parodymų neduos, konkretaus advokato pavardės nenurodė, atidėti bylos nagrinėjimą neprašė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Iš bylos taip pat matyti, kad administracinė nuobauda apeliantui paskirta įvertinus visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes ir ši nuobauda nėra per griežta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutarimą nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.