Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl baudos panaikinimo, uždarosios akcinės bendrovės ,,Aiverta“ bankroto byloje Nr. B2-490-173/2012.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

BUAB „Aiverta“ administratorius UAB „Projektų investicijos“ 2011 m. liepos 26 d. pateikė teismui prašymą skirti bendrovės vieninteliam akcininkui A. B. baudą už bankrutuojančios įmonės dokumentų ir turto neperdavimą, nes dokumentus ir turtą iš administracijos vadovo E. B. perėmęs akcininkas A. B. jų neperdavė administratoriui.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarties, 2012 m. sausio 26 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir A. B. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo perdavė nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. 2-106/2012). Teisėjų kolegija, nustačiusi, jog bankroto byla UAB „Aiverta“ buvo iškelta 2011 m. kovo 4 d., sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skyrimo, neturėjo pagrindo taikyti pasirengimą nagrinėti bankroto bylą reglamentuojančios ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalies normos, todėl tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad bylos medžiaga nepatvirtina, jog apie teismo įpareigojimą perduoti bankroto administratoriui turtą ir kitus dokumentus buvo pranešta A. B., nes teismo nutartis dėl bankroto bylos UAB „Aiverta“ iškėlimo ir administratoriaus įsakymas dėl turto ir dokumentų perdavimo A. B. buvo įteikti po skundžiamos teismo nutarties paskirti baudą priėmimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad A. B. įmonės dokumentus perėmė 2009 m. rugsėjo mėn., nuo to laiko įmonė jokios veiklos nevykdė ir naujas direktorius nebuvo paskirtas, t. y. A. B., būdamas vieninteliu UAB ,,Aiverta“ akcininku, daugiau negu du metus žinojo, kad E. B. bendrovės vadovo funkcijų neatliks, todėl privalėjo imtis aktyvių veiksmų pakeisti bendrovės vadovą ir priemonių dėl įmonės veiklos įstatymų nustatyta tvarka (CK 2.81 str. 3 d., ABĮ 16 str. 5 d., 18, 20 str., 37 str. 3 d.), tačiau visą šį laiką buvo pasyvus. Apelianto pasyvumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog net A. B. 2011 m. rugpjūčio 10 d. perdavus bankroto administratoriui bendrovės antspaudą, pažymėjimą, įstatus bei įvairius buhalterinius dokumentus, liko neperduoti kiti dokumentai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantas nėra įmonės valdymo organas, todėl neturėjo pareigos perduoti bankroto administratoriui UAB „Aiverta“ turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir kitų dokumentų pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatą. Tokia pareiga apeliantui atsirado tik Kauno apygardos teismui priėmus 2011 m. liepos 29 d. nutartį, kuria jis įpareigotas per 5 dienas nuo šios nutarties įteikimo perduoti administratoriui UAB „Projektų investicijos“ bankrutuojančios įmonės turtą ir visus dokumentus. Šį teismo įpareigojimą apeliantas įvykdė per nustatytą terminą – 2011 m. rugpjūčio 10 dieną perdavė bankroto administratoriui turimus bendrovės dokumentus. BUAB „Aiverta“ administratoriaus UAB „Projektų investicijos“ prašymą perduoti (įteikti) dokumentus apeliantas gavo 2011 m. rugpjūčio 4 d. per antstolę D. Prunskienę, kartu su Kauno apygardos teismo nutartimi dėl UAB „Aiverta“ bankroto bylos iškėlimo, 2011 m. balandžio 15 d. UAB „Projektų investicijos“ direktorės I. S. įsakymu Nr. 11-04-M1 dėl turto ir dokumentų pateikimo. Iki to laiko apeliantui nebuvo žinoma, kad jis turi perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus. Pats prašymas surašytas 2011 m. rugpjūčio 2 d., t. y. vėliau nei priimta teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartis dėl baudos skyrimo už turto ir dokumentų neperdavimą. Apeliantas iš UAB „Aiverta“ vadovo E. B. yra perėmęs tik administratoriui perduotus dokumentus, o jokio turto nėra perėmęs, todėl jo negali perduoti bankroto administratoriui. Šios aplinkybės bankroto administratoriui yra žinomos, nes jam apeliantas yra pateikęs priėmimo-perdavimo aktą, pagal kurį iš UAB „Aiverta“ administracijos vadovo perėmė įmonės dokumentus. Teismas be pagrindo jo, kaip vienintelio akcininko, elgesį vertino kaip pasyvų, nes 2007 m. liepos 25 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi visos bendrovės akcijos buvo perleistos A. B., todėl jokios įtakos bendrovės veiklai apeliantas neturėjo. A. B. už akcijas nesumokėjus, 2009 m. gruodžio mėn. minėta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta, o vėliau bendrovė jokios veiklos nevykdė ir jos finansinė padėtis nebesikeitė. Teismas neįvertino apelianto 2011 m. rugpjūčio 16 d. prašyme nurodytos aplinkybės, jog paskirta 3 000 Lt bauda yra sunki finansinė našta apelianto šeimai, nes jo atlyginimas 970 Lt, o jo sutuoktinės atlyginimas – 1 200 Lt, atskaičius mokesčius. Šeima taip pat turi finansinių įsipareigojimų bankui dėl būsto paskolos, išlaiko du nepilnamečius vaikus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta panaikinti teismo paskirtą baudą už Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytų pareigų neįvykdymą, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, o įpareigotam asmeniui nevykdant šios pareigos ar vykdant netinkamai, teismas arba teisėjas gali skirti iki 10 tūkstančių litų baudą. Minėta teismo teisė tiesiogiai siejama su bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, nes greitas turto perdavimas bankrutuojančios įmonės administratoriaus žinion užtikrina efektyvią kreditorių interesų apsaugą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartis, kuria UAB „Aiverta“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2011 m. kovo 14 d. Šia teismo nutartimi BUAB „Aiverta“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, ir visus dokumentus. Kadangi minėtas teismo įpareigojimas nebuvo įvykdytas, BUAB „Aiverta“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl baudos vieninteliam akcininkui A. B. skyrimo ir teismas ją 2011 m. liepos 29 d. nutartimi paskyrė, nustatęs, kad vienintelis bendrovės akcininkas A. B. negalėjo nežinoti, kad bendrovei iškelta bankroto byla, tačiau bankroto administratoriui neperdavė turto ir dokumentų.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartimi teismas atsisakė panaikinti A. B. paskirtą baudą, motyvuodamas tuo, jog nors A. B. pavėluotai 2011 m. rugpjūčio 10 d. perdavė bankroto administratoriui bendrovės antspaudą, pažymėjimą, įstatus bei įvairius buhalterinius dokumentus, tačiau neperdavė balanso, sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, turto ir per paskutinius 36 mėnesius bendrovės sudarytų sandorių sąrašo. Kartu pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į vienintelio bendrovės akcininko A. B. pasyvius veiksmus, trukusius daugiau nei dvejus metus, neskiriant naujo bendrovės vadovo. Apeliantas A. B., nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde tvirtina, kad pareiga perduoti bendrovės dokumentus bankroto administratoriui jam atsirado tik 2011 m. rugpjūčio 4 d., gavus teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį, kuria jam skirta bauda, kad 2011 m. rugpjūčio 10 d. jis perdavė visus turimus bendrovės dokumentus bankroto administratoriui, kad iki tol jis nežinojo nei apie teismo nutartį, kuria bendrovei buvo iškelta bankroto byla, nei apie joje nurodytus įpareigojimus. Apeliantas tvirtina, kad jokio bendrovės turto jis nėra perėmęs iš buvusio administracijos vadovo A. B. ir jo neturi, kad visus bendrovės dokumentus yra perdavęs bankroto administratoriui, o neturėdamas žinių ir kompetencijos negali parengti bendrovės balanso ir sudaryti sandorių sąrašo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šie apelianto A. B. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bauda yra nepagrįsta.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apygardos teismas įsiteisėjusia 2011 m. kovo 4 d. nutartimi UAB „Aiverta“ iškėlė bankroto bylą, vadovaudamasis bendrovės vienintelio akcininko A. B. teismui pateiktais 2010 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentais (pelno (nuostolių) ataskaita bei balansu, sudarytu 2011 m. vasario 21 d.). Šie finansinės atskaitomybės dokumentai pasirašyti ne įmonės vadovo, kaip tai numatyta Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, bet vienintelio akcininko A. B. (2 t., 4-5 b. l.). Iš viešo Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad UAB „Aiverta“ administracijos vadovu nuo 2007 m. rugpjūčio 10 d. iki 2011 m. kovo 30 d. buvo E. B., tačiau teismas minėtus vienintelio akcininko A. B. pasirašytus finansinės atskaitomybės dokumentus laikė tinkamais, sprendžiant apie bendrovės mokumą, nes teismo procesinių dokumentų bendrovės vadovui E. B. įteikti nepavyko, o A. B. patvirtino, kad jis nuo 2009 m. rugsėjo mėn. yra perėmęs iš buvusio įmonės direktoriaus E. B. bendrovės dokumentus, nuo to laiko bendrovė jokios veiklos nebevykdė ir naujas direktorius nebuvo paskirtas (1 t., 166 b. l.). Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nors bendrovės administracijos vadovas E. B. vienintelio akcininko A. B. sprendimu nebuvo atleistas iš pareigų Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka ir apie tai nebuvo informuotas juridinių asmenų registras, tačiau, kaip tvirtina pats A. B., minėtas bendrovės vadovas E. B. vienintelio akcininko valia ir tarpusavio sutarimu faktiškai savo pareigų nebevykdė nuo 2009 m. rugsėjo mėn. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokia susiklosčiusi faktinė UAB „Aiverta“ situacija nepaneigė A. B., kaip vienintelio akcininko, pareigų, įtvirtintų Akcinių bendrovių įstatyme atšaukti, atleisti iš pareigų administracijos vadovą bei paskirti kitą tam, kad būtų užtikrintas juridinio asmens valdymas ir veikla.

Pažymėtina, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalį kiekviena uždaroji akcinė bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą, kurį renka ir atšaukia bendrovės valdyba, o jei valdyba nesudaroma, - stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, - visuotinis akcininkų susirinkimas (ABĮ 20 str. 1 d., 3, 4 p., 37 str. 3 d.). Tai reiškia, kad nesant bendrovės vadovo, akcininkas A. B. buvo vienintelis veikiantis bendrovės organas nuo 2009 m. rugsėjo mėn. Be to, byloje nėra duomenų, kad tarp A. B. ir buvusio administracijos direktoriaus E. B. buvo kilę ginčų dėl to, kad pastarasis 2009 m. rugsėjo mėn. perdavė vieninteliam akcininkui ne visus dokumentus ar turtą, tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 306 str. 3 d., 314, 338 str.). Dėl to yra pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. B., kaip vienintelis juridinio asmens organas, turėjo pareigą iniciatyviai ir aktyviai domėtis bankroto bylos eiga bei laiku vykdyti teismo 2011 m. kovo 4 d. nutarties, kuria UAB „Aiverta“ iškelta bankroto byla, įpareigojimą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Kadangi turtas ir dokumentai nebuvo perduoti bankroto administratoriui per teismo nustatytą terminą, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą skirti baudą UAB „Aiverta“ vieninteliam akcininkui A. B. (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.).

Atmestini apelianto A. B. argumentai, kad jis iki 2011 m. rugpjūčio 4 d. nežinojo apie bankroto bylos UAB „Aiverta“ iškėlimą ir apie įpareigojimą per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui turtą pagal balansą ir visus dokumentus, nes, apelianto teigimu, jam nebuvo įteikta teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą. Bylos medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes, kad A. B. apie UAB „Aiverta“ keliamą bankroto bylą buvo žinoma nuo 2010 m. lapkričio 6 d. ir jis aktyviai dalyvavo šiame procese (teikė teismui bendrovės finansinius dokumentus, paaiškinimus, prašymą panaikinti jam teismo 2010 lapkričio 22 d. nutartimi paskirtą 2 000 Lt baudą ir kt.), todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad apeliantui negalėjo būti nežinoma apie bankroto bylos bendrovei iškėlimą, yra pagrįstos ir teisėtos (1 t., 139, 150, 166-197 b. l.) (CPK 178, 185 str., 263 str. 1 d.).

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudos dydį bei nagrinėdamas pareiškėjo A. B. prašymą ją panaikinti, be pagrindo neatsižvelgė į pareiškėjo veiksmus, susijusius su įmonės įvairių dokumentų, antspaudo, pažymėjimo, įstatų perdavimu bankroto administratoriui 2011 m. rugpjūčio 10 d. (2 t., 90-112 b. l.). Be to, teisėjų kolegijos manymu, reikšminga šiam klausimui ta aplinkybė, kad byloje yra pateiktas UAB „Aiverta“ 2009 m. gruodžio 31 d. balansas, sudarytas 2011 m. vasario 21 d., o Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjo 2011 m. kovo 14 d. Šioje įsiteisėjusioje teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartyje yra konstatuota, jog nuo 2009 m. rugsėjo mėn. bendrovė jokios veiklos nebevykdė (CPK 18 str.). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, neva jis neturi jokio bendrovės turto, todėl negali jo perduoti bankroto administratoriui, nes bylos duomenys tvirtina priešingai. Tai yra minėtame 2009 m. gruodžio 31 d. balanse, sudarytame 2011 m. vasario 21 d. ir pasirašytame akcininko A. B., nurodyta, kad bendrovė turi 266 810 Lt trumpalaikio turto, iš kurio – 989 Lt pinigų ir pinigų ekvivalentų, 110 984 Lt kito trumpalaikio turto ir per vienerius metus gautinų 154 837 Lt. Tuo tarpu apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis perdavė bankroto administratoriui lėšas, kitą trumpalaikį turtą, taip pat nepateikti jokie įrodymai, kad minėto turto pareiškėjas nėra perėmęs (CPK 178, 185, 314 str.) Dėl to pareiškėjas privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog ĮBĮ nenumato tiesioginės pareigos bendrovės valdymo organams bankroto administratoriui pateikti bendrovės sandorių, sudarytų per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo, sąrašo, todėl bauda šiuo pagrindu neskirtina. Be to, iš byloje esančių administratoriui 2011 m. rugpjūčio 10 d. perduotų dokumentų sąrašo matyti, kad apeliantas A. B. perdavė įvairius 1998-2009 metų bendrovės dokumentus, bankroto byloje yra bendrovės išduotų paprastųjų vekselių originalai, kiti dokumentai, o teismo nutartyje iškelti įmonei bankroto bylą konstatuota, jog nuo 2009 m. rugsėjo mėn. bendrovė jokios veiklos nebevykdė. Tuo tarpu administratorius, tvirtindamas, jog nepateikti sandorių originalūs dokumentai, nenurodė, kokių dokumentų konkrečiai apeliantas nepateikė (2 t., 41, 47, 50, 53 b. l.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, yra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama 2012 m. vasario 15 d. nutartimi be pagrindo nesumažino teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartimi pareiškėjui paskirtos baudos (CPK 107 str.). Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, o Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartimi paskirta bauda pareiškėjui, vieninteliam UAB „Aiverta“ akcininkui A. B., atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratoriui neperduotas bankrutuojančios bendrovės turtas, sumažintina iki 2000 Lt (CPK 3 str. 1 d., 329 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo daryti kitokių, nei aukščiau nurodytos, išvadų, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą iš dalies patenkinti.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį, sumažinant Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartimi pareiškėjui A. B. paskirtą 3 000 Lt (trys tūkstančiai litų) baudą iki 2 000 Lt (du tūkstančiai litų).