Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgita Drūlienė,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo, suinteresuotas asmuo D. O..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo: 1) laikiną motinos D. O. valdžios apribojimą, numatytą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2808-1106/2024, jos sūnaus D. O., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pakeisti ir neterminuotai apriboti D. O. motinos valdžią jos sūnaus D. O. atžvilgiu; 2) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu bei teismo išlaidas, priteisti iš suinteresuoto asmens D. O..

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą ir prašė ji tenkinti pareiškime nurodytais motyvais.

Suinteresuotas asmuo D. O. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Prašo, atsižvelgiant į jos finansinę padėtį, išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu bei kitas teismo išlaidas, išdėstyti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko(-ų) teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku (-ais) susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo (-ų) interesus. CK 3.161 straipsnio 3 dalis taip pat numato, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, taip pat turi būti vertinami ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys tėvų veiksmai.

Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareigų apimtis neapsiriboja tik ne nuolatinio pobūdžio domėjimusi vaikais, deklaruojamu siekiu bendrauti ar palaikyti ryšį, ypač kai tėvo ar motinos veiksmai šiais aspektais akivaizdžiai deklaratyvūs bei nepagrindžia tinkamo tėvų pareigų vykdymo. Tėvai turi auginti vaikus tenkindami ir jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius, užtikrinti auklėjimą bei ugdymą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad vaiko (-ų) poreikių identifikavimas yra vienas iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Vertinant susiklosčiusią situaciją pirmiausia pažymėtina tai, jog tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 3.155 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 straipsnio 2 dalis, 3.180 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų: 1) tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2808-1106/2024 laikinai apribota D. O. motinos valdžia bei neterminuotai apribota M. O. tėvo valdžia sūnaus D. O. atžvilgiu. Nepilnamečiui vaikui D. O. nustatyta nuolatinė rūpyba, jo nuolatiniais rūpintojais ir turto administratoriais bei išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti R. O. ir M. O., D. O. gyvenamoji vieta nustatyta su nuolatiniais rūpintojais. Iš D. O. priteistas materialinis išlaikymas sūnui D. O., mokamas periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. gruodžio 27 d.) iki sūnaus pilnametystės, lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-21576-1144/2020 iš M. O. priteisto materialinio išlaikymo D. O. dydis paliktas nepakeistas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog D. O. nepavyksta bendrauti su sūnumi D. O., dėl ko kyla emocinės sveikatos sutrikimai ir tvyro nuolatinė įtampa. Nepilnametis D. O. atsisako, kad jo ir brolio susitikimuose dalyvautų mama D. O., su ja visiškai nebendrauja, nors turi jos kontaktus, tačiau jai neskambina. Mamai paskambina tik tada, kai nori pabendrauti su broliu Radvilu, susitikimų su broliu metu D. O. su mama nebendrauja, kartais pasisveikina. Į susitikimus D. O. atveža rūpintojai, jie teigia, kad motina su sūnumi nebendrauja, net neišlipa iš automobilio. Kėdainių pagalbos šeimai centro (duomenys neskelbtini) pagalbos plane Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nors D. O. rodo iniciatyvą ir deda pastangas ieškodama galimybių bendrauti su paaugliu sūnumi Dominyku, tačiau iš sūnaus nuolat jaučia priešiškumą, pasityčiojimą, neapykantą, jos ir artimųjų giminaičių ignoravimą, todėl yra apsisprendusi nebeprieštarauti sūnaus pasirinkimui likti gyventi pas senelius R. O. ir M. O.. Po teismo sprendimo, kuriuo buvo laikinai apribota D. O. motinos valdžia sūnaus D. O. atžvilgiu, yra praėję daugiau nei šeši mėnesiai, motinos šeimai teikta intensyvi pagalba, pokyčių motinos ir sūnaus bendravime nėra. Vaikas yra brandaus amžiaus – paauglys, turi tvirtą, aiškią ir nedviprasmišką nuomonę dėl bendravimo su motina. Socialinė darbuotoja pritarė mamos ir specialistų išsakytai nuomonei dėl kreipimosi į teismą dėl mamos neterminuoto valdžios apribojimo. Iš (duomenys neskelbtini) Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad nepilnametis D. O. yra patenkintas savo gyvenamąja erdve, teigė, kad jam yra gerai, saugu gyventi namuose. Rūpintojai su juo elgiasi gerai, jį išklauso, pataria rūpimais klausimais. Berniukas noriai padeda rūpintojams namų ūkio, buities darbuose. Rūpintojai Dominykui duoda kišenpinigių, kuriuos jis leidžia tikslingai, atsakingai, juos taupo. Dominykas skatinamas pagyrimais, išvykomis, išleidimu susitikti du draugais, drausminimas vyksta pokalbių ir susitarimų būdu. D. O. teigimu, senelių (rūpintojų) namuose jis jaučiasi labai gerai, saugiai, reikalingas, mylimas, visuomet išklausomas, juo rūpinamasi tinkamai, nusiskundimų neturi. Berniukas su abiem rūpintojais – savo seneliais, sutaria gerai, nesipyksta, gali su jais pasikalbėti įvairiomis temomis, aptarti rūpimus klausimus, sulaukti paramos, palaikymo. D. O. nurodė, kad su mama visiškai nebendrauja ir nenori su ja bendrauti. Vaikas mamos kontaktus turi, tačiau pats jai neskambina, mama savo ruožtu sūnui taip pat neskambina. Skambučio iš mamos sulaukia tik tada, kai berniukas išreiškia norą pasikalbėti su broliu Radvilu. Susitikimų su mama nuo kovo mėn. nebuvę. Kitomis nuotolinėmis ryšio priemonėmis (per „Messenger“ ir kt.) vaikas su mama nesusirašinėja. Teigė, kad yra seniai apsisprendęs, jog nebendraus su mama. Vaikas nėra nusiteikęs ir neketina iš savo pusės gerinti, šiltinti tarpusavio santykius, stiprinti nutolusį ryšį su mama, konkrečių priežasčių neįvardino (nuomonė užfiksuota Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto 3.1 punkte). Vaiko rūpintoja R. O. apie vaiko ryšius su tėvais nurodė, kad Dominykas su motina nebendrauja. Motina neskambina nei vaikui, nei rūpintojams pasiteirauti apie sūnų, juo visiškai nesidomi. Susitikimus su motina (esant poreikiui ir / ar motinos prašymui) organizuoja globos koordinatorius. Jie vyksta Prienų rajono Jiezno paramos šeimai centre, paprastai tikslu vaikui susitikti su broliu Radvilu.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Vien domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais. Valstybei kyla pareiga užtikrinti, kad šeimai, kuri pati neįstengia tinkamai pasirūpinti vaikais, būtų suteikta būtina pagalba ir parama, tačiau jei pagalba nepriimama ar ji neduoda teigiamų rezultatų, vaikas negali laukti neapibrėžtą laiką. Iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį su vaiku pirmiausia tenka tėvams, šeimos ryšiai turi būti gyvi, nuolat puoselėjami ir palaikomi aktyviais tėvų, o ne valstybės institucijų veiksmais.

CK 3.253 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog vaiko laikinoji globa (rūpyba) trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Nustačiusi, kad tėvai (tėvas ar motina), kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali priimti sprendimą tęsti laikinąją globą (rūpybą), tačiau ne ilgiau negu šešis mėnesius. Bendra laikinosios globos (rūpybos) trukmė su pratęsimu negali viršyti aštuoniolikos mėnesių termino. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo (CK 3.183 straipsnio 5 dalis). Laikini sprendimai turi: 1) turėti aiškų tikslą, pavyzdžiui, sugrąžinti vaiką į šeimą; 2) apimti aiškius tarpinius sprendimus, veiksmus, kuriais siekiama pakeisti laikiną situaciją; 3) būti pakankamai aiškiai apibrėžti laiko atžvilgiu, nes vaikui, kaip augančiai ir bręstančiai asmenybei, svarbiausia yra pastovumas, žinojimas, kiek ilgai gali trukti viena ar kita situacija, nuo ko priklauso jos pasikeitimas ir pan.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad suinteresuoto asmens D. O. pastangos sūnaus D. O. atžvilgiu nedavė rezultatų, jai nepavyko atkurti artimo ryšio su savo nepilnamečiu sūnumi. Po Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimo, kuriuo D. O. buvo laikinai apribota motinos valdžia, D. O. sūnumi domėjosi epizodiškai, tai patvirtina (duomenys neskelbtini) globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte užfiksuoti paties nepilnamečio vaiko D. O. bei jo rūpintojos R. O. paaiškinimai, tačiau posėdžio metu D. O. nurodė, kad pats D. O. kategoriškai atsisako bendrauti su mama. D. O. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vykusiuose atvejo vadybos posėdžiuose dalyvavo, sutiko dėl kreipimosi į teismą dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo, nes kaip pati nurodė posėdžio metu, ji nežino kaip atkurti ryšį su vaiku, niekas jiems negali padėti ir dėl to kenčia jos sveikata, todėl ir atsiliepime į pareiškimą išreiškė sutikimą dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo į neterminuotą. Nors tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją ir laikinas tėvų valdžios apribojimas dažnai yra taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, tačiau D. O. po laikino motinos valdžios apribojimo jos vaiko atžvilgiu, keitė savo elgesį ir gyvenimo būdą, tačiau vaikas atsisako bendrauti su motina, dėl ko ši vaiko gyvenime nedalyvauja, neužtikrina jam saugios aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų. Visos byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. O. sūnus D. O. nėra pasirengęs grįžti pas motiną bei gyventi su ja, jis atsisako su motina palaikyti bet kokius ryšius, o tai sudaro pagrindą teigti, jog suinteresuotas asmuo kaip motina, neatkūrė artimo ryšio su savo nepilnamečiu vaiku, vaiko gyvenime nedalyvauja, neužtikrina jam saugios aplinkos ir tinkamų gyvenimo sąlygų.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad D. O. po 2024 m. vasario 27 d. priimto teismo sprendimo motinos valdžios ribojimo jos sūnaus D. O. atžvilgiu nors ir priėmė specialistų pagalbą, tačiau jai nepavyko atkurti prarasto ryšio su sūnumi, ji nesiėmė ilgalaikių veiksmų, kad jai taikomas laikinas motinos valdžios apribojimas būtų panaikintas, kas rodo, jog priežastys, lėmusios terminuotą motinos valdžios apribojimą, iš esmės nepasikeitė, t. y. vaikas kategoriškai atsisako bendrauti su savo motina, kas rodo, jog motina iš esmės nedalyvauja sūnaus gyvenime, netenkina jo poreikių, byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, kad padėtis ateityje gali iš esmės pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), vaikas negali grįžti į šeimą. Todėl atsižvelgiant aukščiau nustatytas aplinkybės, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškimą ir pakeisti teismo sprendimą dalyje, kuriuo D. O. laikinai apribota motinos valdžia sūnaus D. O. atžvilgiu bei neterminuotai apriboti D. O. motinos valdžią sūnaus D. O. atžvilgiu.

Pažymėtina, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). D. O. išaiškintina, kad jos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, sustabdomos, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių: gyventi su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, iš dalies bendrauti su vaiku ir panašiai, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, taip pat išlieka pareiga išlaikyti šį vaiką. Apribojus motinos valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad vaiko tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, taip pat jei vaikas dar neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 6 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu.

Klausimai dėl nepilnamečio vaiko D. O. nuolatinės rūpybos nustatymo, nuolatinių rūpintojų paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, yra išspręsti įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2808-1106/2024 ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. rusėjo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-21576-1144/2020, todėl pakartotinai šiuo sprendimu nespręstini.

Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir nepriteisiamos.

Valstybė šioje byloje patyrė 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus pareiškimą, šios išlaidos iš suinteresuoto asmens D. O. priteistinos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, 406 straipsniu, 408 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2808-1106/2024 dalį, kuria atsakovei D. O. laikinai apribota motinos valdžia sūnaus D. O. atžvilgiu ir neterminuotai apriboti D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią vaiko D. O., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2808-1106/2024 dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.