- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-09
- Bylos Nr.
- e2A-436-650/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00511-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Jurgelienė, Rasa Bartašienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Turto bankui
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Almos Jurgelienės (pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 3 d. sprendimo priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Radviliškio rajono pirmajam notaro biurui, Radviliškio rajono antrajam notaro biurui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė paveldėjimo pagal įstatymą liudijimui gauti panaikinti 2022 m. rugpjūčio 23 d. Radviliškio rajono 1-ojo notaro biuro palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 7162, ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas V. P. nuo 2000 m. su D. L. vedė bendrą ūkį ir po D. L. mirties visą jos turtą palikimo būdu faktiškai perėmė ir valdė. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sugyventinė D. L.. Po jos mirties visą likusį turtą pradėjo faktiškai valdyti jis, rūpinosi kaip savo turtu, kadangi su D. L. vedė bendrą ūkį nuo 2000 m. Į notarą dėl palikimo priėmimo po sugyventinės mirties nesikreipė dėl sunkios materialinės padėties. 2023 m. žodžiu kreipėsi į Radviliškio rajono 1-ąjį notaro biurą, tačiau notaras atsisakė jam išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi turtas (1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)) 2022 m. rugpjūčio 23 d. perėjo valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko. Esant tokioms aplinkybėms jis negali disponuoti jam priklausančia nuosavybe, todėl 2022 m. rugpjūčio 23 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas turi būti panaikintas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis su D. L. nuo 2000 m. vedė bendrą ūkį ir visą jos palikimą perėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Tai patvirtina seniūnijos pažyma ir mokėjimo kvitai.
Atsiliepimas
2. Atsakovas VĮ Turto bankas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti visiškai. Nurodė, kad ieškovas nepateikė dokumentų, kad su palikėja D. L. buvo sudaręs santuoką, jos turtą ieškovas ketina paveldėti, nebūdamas mirusiosios įpėdiniu. Savo teisę paveldėti ieškovas kildina iš bendro ūkio su D. L. vedimo, tačiau tai nesudaro pagrindų jos palikimui priimti. Kadangi nei vienas D. L. įpėdinis palikimo nepriėmė, jis perėjo valstybei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2023 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad civilinio kodekso nuostatos nenumato sugyventinio (partnerio) teisės paveldėti pagal įstatymą, duomenų apie mirusiosios sudarytą testamentą byloje nėra, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovą, D. L. sugyventinį, palikėjos įpėdiniu nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Ieškovas negali pretenduoti į po palikėjos D. L. mirties atsiradusį palikimą, neturi teisės paveldėti D. L. turtą, todėl negali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Netenkinus reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo, nėra jokio teisinio pagrindo ir panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimo, todėl ieškinys atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovas V. P. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nevertino jų visumos, nes jis su D. L. vedė bendrą ūkį nuo 2000 metų, gyveno viename bute, kurio ½ dalį ieškovas buvo dovanojęs savo sugyventinei, po jos mirties jis faktiškai priėmė paliktą turtą, todėl teismas priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VĮ Turto bankas prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad byloje nėra dokumentų, kad ieškovas būtų sudaręs santuoką su D. L.. Šiuo atveju iš bylos aplinkybių matyti, kad D. L. turtą ieškovas ketina paveldėti nebūdamas mirusios įpėdiniu. Ieškovo teisė paveldėti turtą kildinama iš bendro ūkio su palikėja vedimo, o tai nesudaro prielaidų palikimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. P. ir D. L. vedė bendrą ūkį, tačiau santuokos įregistravę nebuvo. 2012 m. liepos 11 d. dalies buto su priklausiniu dovanojimo sutartimi ieškovas padovanojo D. L. ½ dalį buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), ir 1/32 dalį ūkinio pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). 2015 m. birželio 12 d. D. L. mirė, nepalikusi testamento. Palikimo po D. L. mirties nustatyta tvarka niekas iš įpėdinių ( fizinių asmenų) nepriėmė nei faktiniu valdymu, nei kreipdamiesi į notarą su atitinkamu pareiškimu. Tokių aplinkybių pagrindu 2022 m. rugpjūčio 23 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu ½ dalis buto nuosavybės teise perėjo valstybei -Lietuvos Respublikai. Faktiškai šiame bute gyvena, juo rūpinasi ieškovas V. P., kuriam nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto.
9. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors apeliantas ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymų visumą, tačiau šių argumentų nedetalizuoja, nenurodo, kokius konkrečiai įrodymus teismas vertino netinkamai.
10. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad ieškovas su mirusiąja D. L. nebuvo susituokę, mirusioji nebuvo sudariusi testamento, todėl konstatuota nesant teisinio pagrindo ieškovą pripažinti įpėdiniu.
11. Lietuvos Respublikos CK 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.
12. CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. CK 5.2 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Analogiški palikimo perėjimo valstybei pagrindai įtvirtinti ir CK 5.62 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimą, išaiškinta, kad paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Pažymėtina, kad ieškovui, kaip mirusiosios sugyventiniui, negali būti taikomos ir įstatyminės nuostatos, kurios reglamentuoja sutuoktinių paveldėjimo teisę, t.y. pagal CK 5.13 straipsnio nuostatas, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais; nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.
13. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad ieškovas nelaikytinas įstatyminiu įpėdiniu, todėl negalėjo priimti faktiniu valdymu ir mirusiosios palikimo, kurį vėliau paveldėjo valstybė. Ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, todėl visi ieškinio reikalavimai atmesti pagrįstai.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
14. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, neturi pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), apeliacinis skundas netenkintinas.
15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovo apeliacinis skundas netenkintas, atsakovės atstovas nepateikė jokių apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų, todėl dėl jų nespręstina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.