- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-03
- Bylos Nr.
- e2-4245-767/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00511-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Šiukštienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Turto banko
- Advokatai
- Vigintas Strička
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Radviliškio rajono pirmajam notaro biurui, Radviliškio rajono antrajam notaro biurui dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas ieškiniu prašo paveldėjimo pagal įstatymą liudijimui gauti panaikinti 2022 m. rugpjūčio 23 d. Radviliškio rajono 1-ojo notaro biuro palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 7162, ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas V. P. nuo 2000 m. su D. L. vedė bendrą ūkį ir po D. L. mirties visą jos turtą palikimo būdu faktiškai perėmė ir valdė.
2. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sugyventinė D. L.. Po jos mirties visą likusį turtą pradėjo faktiškai valdyti jis, rūpinosi kaip savo turtu, kadangi su D. L. vedė bendrą ūkį nuo 2000 m. Į notarą dėl palikimo priėmimo po sugyventinės mirties nesikreipė dėl sunkios materialinės padėties. 2023 m. žodžiu kreipėsi į Radviliškio rajono 1-ąjį notaro biurą, tačiau notaras atsisakė jam išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi turtas (1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini)) 2022 m. rugpjūčio 23 d. perėjo valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko. Esant tokioms aplinkybėms jis negali disponuoti jam priklausančia nuosavybe, todėl 2022 m. rugpjūčio 23 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas turi būti panaikintas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis su D. L. nuo 2000 m. vedė bendrą ūkį ir visą jos palikimą perėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Tai patvirtina seniūnijos pažyma ir mokėjimo kvitai.
3. Teismo posėdžio metu ieškovas V. P. ieškinį palaikė ir prašė tenkinti visiškai. Paaiškino, kad su D. L. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį apie 12-13 metų. Santuokos sudarę nebuvo. Butas buvo jo asmeninis turtas, tačiau sugyventinei padovanojo pusę buto. Sugyventinei mirus, padovanotą pusę buto perėmė VĮ Turto bankas, nes jos vaikai nesikreipė dėl turto paveldėjimo. Jis kreipėsi į savivaldybę, tačiau jam buvo paaiškinta, kad jam, niekas nepriklauso.
Atsiliepimas
4. Atsakovė VĮ Tturto bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti visiškai. Nurodė, kad paveldėti pagal įstatymą gali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnyje nurodyti asmenys. Šiame straipsnyje nurodytas asmenų sąrašas yra baigtinis ir negali būti plečiamas. Nesant įstatyminių ir testamentinių įpėdinių, turtą paveldi valstybė. Įstatymu sutuoktiniai nėra priskiriami kuriai nors įstatyminių įpėdinių eilei, tačiau gali paveldėti pagal specialias nustatytas taisykles. Sprendžiant sutuoktinio paveldėjimo klausimą svarbus yra santuokos sudarymo momentas. Ieškovas nepateikė dokumentų, kad su palikėja D. L. buvo sudaręs santuoką, jos turtą ieškovas ketina paveldėti nebūdamas mirusiosios įpėdinis. Savo teisę paveldėti ieškovas kildina iš bendro ūkio su D. L. vedimo, tačiau tai nesudaro pagrindų palikimui priimti. Kadangi nei vienas D. L. įpėdinis palikimo nepriėmė, jis perėjo valstybei.
5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas R. I. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais.
6. Tretysis asmuo Radviliškio rajono pirmojo notarų biuro notarė R. P. pateikė informaciją, kad šiame notarų biure nebuvo išduotas ieškinyje nurodytas 2022 m. rugpjūčio 23 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas.
Atsiliepimas
7. Tretysis asmuo Radviliškio rajono 2-ojo notaro biuro notarė A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas su mirusiąja D. L. nebuvo sudaręs santuokos, todėl negali pasinaudoti sutuoktinių paveldėjimo teise, taip pat nėra jokių duomenų, kad D. L. ieškovui savo turtą būtų palikusi testamentu. Ieškovas negali būti laikomas įpėdiniu nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, todėl negali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas priėmė D. L. palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
8. Teismas nustatė, kad ieškovas V. P. ir D. L. vedė bendrą ūkį, tačiau santuokos įregistravę nebuvo. 2012 m. liepos 11 d. dalies buto su priklausiniu dovanojimo sutartimi V. P. padovanojo D. L. ½ dalį buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), ir 1/32 dalį ūkinio pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) D. L. mirė. Palikimo po D. L. mirties niekas nepriėmė, byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nebuvo užvesta. 2022 m. rugpjūčio 23 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimui ½ dalis Buto nuosavybės teise perėjo Lietuvos Respublikai. Šiame bute gyvena, juo rūpinasi ir jį prižiūri ieškovas V. P., kuriam nuosavybės teise priklauso ½ dalis Buto.
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsniu, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą.
10. Remiantis CK 5.11 straipsniu, paveldėti pagal įstatymą pirmąja eile gali palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antrąja eile – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; trečiąja eile – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; ketvirtąja eile – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; penktąja eile – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); šeštąja eile – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
11. Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareikštu ieškiniu siekia panaikinti valstybei išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą tuo pagrindu, kad tarp jo ir mirusiosios D. L. buvo susiklostę šeimyniniai santykiai ir po jos mirties jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
13. Po palikėjo mirties momento jo turtinės teisės ir pareigos bei kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina įpėdiniams. Paveldima gali būti pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Įpėdinius pagal įstatymą griežtai apibrėžia įstatymas, nurodydamas, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi pareiškėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Ieškovas nurodo, kad jis su D. L. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį kaip sugyventiniai. CK 5.11 straipsnis, nustatantis įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymą eilę, nenumato sugyventinio (partnerio) teisės paveldėti. CK 5.50 straipsnyje numatyta tik įpėdinio, bet ne kito asmens, teisė priimti palikimą. Sugyventinio (partnerio) teisė paveldėti pagal įstatymą nenustatyta, todėl pagrindo pripažinti ieškovą įpėdiniu pagal įstatymą nėra.
15. Įpėdiniais pagal testamentą gali būti bet kurie fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taigi šiuo atveju ieškovas galėtų būti įpėdinis pagal testamentą. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. L. testamento nebuvo sudariusi.
16. Kaip jau minėta, CK nuostatos nenumato sugyventinio (partnerio) teisės paveldėti pagal įstatymą, duomenų apie mirusiosios sudarytą testamentą byloje nėra, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovą, kaip D. L. sugyventinį, palikėjos įpėdiniu nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Ieškovas negali pretenduoti į po palikėjos D. L. mirties atsiradusį palikimą, neturi teisės paveldėti D. L. turtą, todėl negali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Netenkinus reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo, nėra jokio teisinio pagrindo ir panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimo, todėl V. P. ieškinys atmestinas.
17. Atmetus ieškinį, atmestinas ir ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.