Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Šiais savo veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

L. K. tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino – kurio masė 0,198 g, kurią laikė iki kol 2023 m. kovo 20 d., apie 22.22 val., (duomenys neskelbtini), viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), ant grindų patiestos kiliminės dangos ir ant stalo rado bei paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis L. K. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino, dėl narkotinių medžiagų parodė, kad buvo gėrimo momentas ir tada buvo stipriai apsvaigęs. Tą dieną buvo ne viename vakarėlyje, viešbutyje vyko gėrimas ir narkotikų vartojimas. Pripažįsta, kad įgijo narkotines medžiagas ir laikė pas save viešbutyje. Dėl smurtavimo tai buvo koncerte ir buvo daug vartojama alkoholio, po to susitiko su brolio sūnumi. Po koncerto nusprendė vakarėlį pratęsti ir nuvyko į butą, adresu (duomenys neskelbtini) ir ten jau buvo tikrai labai daug alkoholio. Jam buvo tokia stadija, kad nesuprato, kas darosi, ar jam pasirodė, ar susivaideno, trenkė sugyventinei J. S. per veidą, tikrai nesuprasdamas kodėl. Labai gailisi dėl to. Dėl vairavimo neblaiviu tai kai įvyko tas įvykis, buvo taip, kad su sugyventine visi santykiai išsibarstė, prasidėjo depresija, turėjo rimtą darbą (duomenys neskelbtini), kur ėjo rimtas pareigas ir biznis gerai sekėsi, bet taip gavosi, kad vienu metu viskas susidėjo, sustojo biznis, sustojo pinigai ir prasidėjo gėrimas, įklimpo, dienom gėrė jau. Nesupranta, kaip ten važiavo, viename restorane pasėdėjo ir išgėrė. Paskui atvažiavo į degalinę, lyg į tualetą ėjo, ar atsigerti norėjo nusipirkti. Iš degalinės pajudėjo ir sustabdė policija. Vairavo „City Bee“ automobilį „Toyota“. Pripažįsta, kad vairavo išgėręs ir buvo nustatytas virš 2 promilių neblaivumas. Visos veikos padarytos viename laikotarpyje, nes buvo trauma dėl draugės, biznio. Dabar jau (duomenys neskelbtini) visiškai be alkoholio ir tikrai daugiau nevartos. Buvo 2023 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir suprato, kad neturėjo teisės nusikalsti ir tikrai nuoširdžiai gailisi, kad neįvertino tos galimybės (t. 4, b. l. 61).

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko prokuroras.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta J. S. parodė, kad kartu su sugyventiniu L. K. vartojo alkoholinius gėrimus, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 02.30 val. tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad ji išdavinėja jį su kitu vaikinu ir, pasak jo, ji šiandien kažką pabučiavo. Dėl ko, iš niekur nieko jis jai iš rankos, ar iš kumščio, ar iš delno, tiksliai nurodyti negali, vieną kartą sudavė į kairės pusės žandą, dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Dėl tokių sugyventinio veiksmų ji prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje. Anksčiau policijos pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje buvo kviesti, tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo (t. 2, b. l. 4).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos pranešime nurodyta, kad J. S. iki 2023-11-03 į įstaigą nesikreipė (t. 2, b. l. 52-57).

Liudytoja G. A. parodė, kad 2023-10-08 apie 02.50 val., patruliuodami su vyresniuoju specialistu S. V., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyras skriaudžia moterį, muša. Pranešė anonimas. Atvykus nurodytu adresu, bute rado vyrą ir moterį, vardų, pavardžių dabar jau neprisimena. Abu asmenys buvo galimai neblaivūs, nes nuo jų sklido alkoholio kvapas, tačiau abu bendravo adekvačiai. Vėliau buvo nustatytas ir jų girtumo laipsnis. Moteris paaiškino, kad jų namuose buvo draugai, su kuriais vartojo alkoholinius gėrimus. Kas tie draugai, moteris neįvardijo. Draugai iki jiems atvykstant išėjo, jų bute nebuvo. Moteris pasakojo, kad kol svečiavosi draugai, tarp jos ir jos vyro, kiek pamena, sugyventinio, įvyko žodinis konfliktas dėl neva jos neištikimybės. Konflikto metu vyras sudavė jai vieną kartą, kumščiu ar delnu ji neprisiminė, į kairį žandą. Moteris teigė, kad jai skaudėjo. Moteris buvo labai rami, bendravo ramiai, neverkė. Ant moters veido ir kitų matomų jos kūno vietų jokių sužalojimo, sumušimo požymių nesimatė. Vyras taip pat elgėsi ramiai, neigė mušęs moterį. Nustačius smurto artimoje aplinkoje atvejį, buvo pradėti pildyti atitinkami procesiniai dokumentai, įtariamas smurtu vyras laikinai sulaikytas ir pristatytas į komisariatą (t. 2, b. l. 65-68).

Liudytojas S. V. parodė, kad 2023-10-08 apie 02.50 val., patruliuodami su specialiste G. A., gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas girdi ir mato, kad vyras muša moterį. Atvykus nurodytu adresu, bute juos pasitiko moteris, vardo, pavardės neprisimena. Paklausus moters, kas atsitiko, ji paaiškino, kad jos sugyventinis sudavė jai ranka į veidą ir jai skaudėjo. Moteris rodė, į kurią veido pusę sugyventinis jai sudavė, bet jis dabar jau neprisimena, kurią veido pusę ji rodė. Ar jos rodomoje veido vietoje buvo kokios nors smurto žymės, ar buvo paraudimas, jis taip pat neprisimena. Moteris atrodė apsiverkusi. Bute buvęs vyras, vardo, pavardės neprisimena, neigė smurtavęs prieš moterį. Jis sakė, kad moteris nori, kad jis išeitų, nes turi kitą draugą, todėl taip ir daro. Tiek moteris, tiek jos sugyventinis buvo neblaivūs. Nuo jų abiejų sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Moteris ir jos sugyventinis patys sakė, kad prieš jiems atvykstant pas juos buvo draugai ir jie kartu vartojo alkoholį. Ant stalo stovėjo nugertas alkoholio butelis. Abu atrodė nustebę dėl jų atvykimo, nes sakė, kad patys policijos nekvietė. Bute apart moters ir vyro daugiau nieko nebuvo. Nustačius smurto artimoje aplinkoje atvejį, buvo užpildyti procesiniai dokumentai, o smurtu įtariamas vyras sulaikytas ir pristatytas į komisariatą (t. 2, b. l. 71-74).

Liudytojas D. P. parodė, kad L. K. yra jo dėdė, jo tėčio brolis. Su juo ryšių jis nepalaikė ir nepalaiko. Duoti parodymus apie įvykio aplinkybes sutinka. 2023-10-07 apie 20.00 val. su J. S., kuriai tiek pat metų kiek ir jam, jis nuėjo į koncertą „(duomenys neskelbtini)“ biliardo klube. J. S. jis susirado per „Instagram“ ir pakvietė vienam vakarui. Šiaip su ja nei anksčiau, nei po to nebendravo, jokių jos kontaktų neturi ir kur ji gyvena nežino. Koncerte sutiko savo dėdę L. K. su drauge ar sugyventine, tiksliai nežino, J. S., jos pavardės nežino. Po koncerto L. K. pasikvietė juos į savo namus. Jie važiavo pro prekybos centrą „Panorama“ tolyn nuo centro, bet nei rajono, nei tikslaus adreso, kur gyvena L. K., jis nežino. Pas L. K. namuose jie sėdėjo bendroje virtuvės-svetainės patalpoje, bendravo, vartojo alkoholį. Kažkuriuo momentu girdėjo, kad L. K. su J. S. apsižodžiavo, kalbėjo vienas su kitu pakeltais balsais, bet kokia buvo to apsižodžiavimo priežastis nežino. Jiems būnant pas L. K., jis nematė, kad L. K. būtų sudavęs ar kitaip fiziškai smurtavęs prieš J. S.. Vakarėlio metu ne vieną kartą jis buvo nuėjęs į tualetą, tai galėjo ko nors ir nematyti. Jis buvo nemažai išgėręs, todėl visų vakaro detalių, aplinkybių gerai neprisimena. Naktį, t. y. 2023-10-08 apie 02.00 ar 02.30 val., L. K. liepė jiems su J. S. išeiti, pasakęs „mes išsiaiškinsim“. Ką L. K. turėjo mintyse taip sakydamas, jis nežino. Išėję su J. S. jie išsikvietė taksi ir nuvažiavo į centrą (t. 2, b. l. 77-80).

Liudytoja J. S. parodė, kad 2024 m. rudenį, tiksliai dienos neprisimena, jai į socialinį tinklą „Instagramą“ parašė vaikinas, vardu D., pavardės ir jokių kitų asmens duomenų nežino, su kuriuo anksčiau nesusirašinėjo ir pakvietė ją į koncertą. Ji sutiko ir tą pačią dieną apie 20.00 val. jie su D. P. nuėjo į koncertą, kuris vyko kažkur prie (duomenys neskelbtini), tiksliai adreso nežino. Koncerte jie sutiko kažkokį D. P. giminaitį L. K., pavardės ir tikslių giminystės ryšių nežino. L. K. buvo su mergina, vardu J. S.. Po koncerto L. K. pasikvietė juos su D. P. pas save į namus. Nuo koncerto vietos taksi automobiliu važiavo apie 20 min, tačiau į kokį rajoną Vilniuje ir kokią gatvę, nežino. Pas L. K. namuose buvo gal apie 23.00 val. Jie sėdėjo bendroje virtuvės-svetainės patalpoje ir vartojo alkoholį. Ji jau koncerte buvo nemažai išgėrusi alkoholio. Prisimena, kad kažkuriuo metu L. K. nusileido (duomenys neskelbtini) ir buvo labai piktas. Jis pradėjo kažką garsiai ir piktai sakyti J. S., kokius žodžius neprisimena, šaukti ant jos ir staiga kažkurios rankos delnu sudavė jai į skruostą. Smūgis buvo ganėtinai stiprus. Jos įsitikinimu, J. S. tikrai skaudėjo. Nuo smūgio iškart paraudo jos skruostas. J. S. labai išsigando, susiėmė sau už veido, matėsi, kad ji šoke. Jai atrodo, kad ji nieko nesakė, tik pradėjo verkti. Kur buvo D. P. tuomet, kai L. K. sudavė J. S., ar jis tai matė, nežino, neprisimena. Iškart po to L. K. liepė jiems su D. P. išeiti ir jie išėjo. Jie policijos nekvietė. Išsikvietė taksi ir nuvažiavo į centrą (t. 2, b. l. 86-89).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas L. K. parodė, kad su J. S. jie susipažino (duomenys neskelbtini) ir bendru sutarimu nutarė apsigyventi jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu apsigyveno (duomenys neskelbtini). Maistą pirko bendrai, už butą mokėjo J. S., nes butas jos, visų savo daiktų į butą atsivežęs nebuvo, bendravo artimai, miegojo kartu. Jo įsitikinimu, bendro ūkio jie nevedė, J. S. savo sugyventine jis nelaiko. 2023-10-08 apie 01.00 val. minėtame bute sėdėjo virtuvėje su J. S., jo sūnėnu D. P. ir jo drauge J. S.. Jie bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus. Jis buvo gerokai išgėręs ir nepamena, dėl kokios priežasties vieną kartą delnu sudavė J. S. į skruostą, galimai į kairį. Jokio žodinio konflikto prieš tai su J. S. nebuvo, gal jis kažko supavydėjo ir sudavė jai, paaiškinti negali. Sudavė jis nelabai stipriai. Ar sukėlė J. S. fizinį skausmą, jis negali atsakyti, bet gal ir galėjo sukelti. Kiek pamena, dėl jo suduoto smūgio ant J. S. skruosto matėsi paraudimas. J. S. dėl tokio jo elgesio sutriko, buvo pasimetusi ir nieko jam nepasakė. Jis išprašė svečius, nes norėjo su J. S. pasikalbėti apie tai, kas įvyko. D. P. su J. S. išėjo ir netrukus atvyko policija. Kas iškvietė pareigūnus, jis nežino. Pasisėdėjimo metu jie netriukšmavo. Jis pripažįsta visas faktines aplinkybes, kad sudavė J. S. ir galbūt sukėlė jai fizinį skausmą, tačiau nepripažįsta, kad J. S. yra jo sugyventinė ir jo šeimos narys.

BPC garso įraše užfiksuota, kad prašoma iškviesti policiją į (duomenys neskelbtini), nes vyksta buitinis konfliktas (t. 2, b. l. 99-101).

Policijos pareigūnų kūno kamerų įrašuose užfiksuota, kaip J. S. pareigūnams sako, kad trenkė jai per veidą tris kartus, parodo kairį skruostą (t. 2, b. l. 104-106).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

2023-10-19 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023-10-19 apie 22.16 val. Pilaitės prospekte prie pastato Nr. 13, L. K. vairavo automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore yra 2,19 etilo alkoholio koncentracija (t. 2, b. l. 35).

Liudytojas policijos pareigūnas A. G.-M. parodė, kad 2023-10-19, dirbdamas kartu su tyrėju R. S., patruliuodamas tarnybiniu automobiliu apie 22.10 val. atvyko į degalinę „Viada“, adresu Vilnius, Pilaitės pr. 13, pastebėjo į degalinės teritoriją atvažiuojantį automobilį „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini), priklausantį „Citybee“. Iš automobilio išlipo vyriškis. Išlipęs vyriškis pradėjo eiti į degalinę. Stovint degalinės patalpoje šalia vyriškio, šis sukėlė įtarimą, kad yra neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Grįžęs į tarnybinį automobilį, jis pastebėjo, kad degalinės sutiktas vyriškis atsisėdo į prieš tai matytą atvykstantį automobilį „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini). Vyriškis atsisėdęs į vairuotojo vietą, užsivedė automobilį ir pradėjo važiuoti iš degalinės link Pilaitės mikrorajono. Sėdint automobilyje jis kolegai nurodė, kad reikia sustabdyti tą automobilį, nes vairuotojas yra galimai neblaivus. Važiuojant paskui nurodytą automobilį „Toyota“, įjungus mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalus, automobilis buvo sustabdytas adresu Pilaitės pr. 13, Vilniuje, šalia degalinės „Viada“ esančio išvažiavimo. Išlipęs iš automobilio bei priėjęs prie vairuotojo, jis pastebėjo, kad vairuotojo vietoje sėdi tas pats vyriškis, kurį sutiko degalinėje. Priėjęs prie vairuotojo, jis prisistatė ir nurodė, kad bus patikrintas vairuotojo girtumas. Bendraujant su vairuotoju, šis su savimi neturėjo asmens tapatybės patvirtinančio dokumento, tačiau nurodė asmens kodą. Patikrinus per policijos sistemą, jis nustatė, kad automobilio vairuotojas yra L. K.. Bendraujant su automobilio vairuotojo, šis nurodė, kad yra vartojęs alkoholio. Patikrinus su alkotesteriu, 2023-10-19 22.17 val. pirmu pūtimu nustatytas 2,21 promilių girtumas, o 2023-10-19 22.32 val. antru pūtimu - 2,19 promilių girtumas. Vairuotojui paaiškinus, kad padarė nusikaltimą, numatytą BK 281(1) straipsnio 1 dalyje, šis su pažeidimu sutiko, nurodė, kad paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš 4 val. Įvykis filmuotas bodycam, galimai užfiksuotas ir tarnybinio automobilio (V1761) vaizdo registratoriumi (t. 2., b. l. 131-134).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. K. savo kaltę pripažino pilnai, parodė, kad 2023-10-19 apie 19.00 val. jis buvo Vilniuje, centre. Ten pasiėmė „City Bee“ automobilį „Toyota“, v/n (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo į Pilaitėję esantį „Outlet“ prekybos centrą, adreso nežino. Prekybos centre jis užėjo į restoraną „London Grill“ ir ten vartojo alkoholinius gėrimus – alų, degtinę. Kiek išgėrė, jis neskaičiavo, bet jautėsi pakankamai blaivus, kad galėtų vairuoti automobilį. Apie 22.00 val. jis išėjo iš restorano, atsisėdo į minėtą automobilį ir nuvažiavo į netoliese esančią degalinę „Viada“, nes užsimanė į tualetą. Jis užėjo į degalinės tualetą, nusipirko vandens ir grįžo į automobilį. Degalinės parduotuvėje jis sutiko pareigūnus, kurie jį pradėjusį važiuoti iš degalinės sulaikė. Dėl šių abiejų įvykių jis labai gailisi. Jis turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Šiuo metu jis alkoholio atsisakė, nevartoja jau (duomenys neskelbtini) ir tikisi ateityje jo nevartoti (t. 2., b. l. 119-122).

Neblaivumo nustatyto akte nurodyta, kad L. K. 2023-10-19d. 22.17 val. pirmu pūtimu nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, 2023-10-19d. 22.32 val. antru pūtimu – 2,19 promilių neblaivumas, nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (t. 2, b. l. 135-138).

VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 3, b. l. 453).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad lengvojo automobilio TOYOTA Corolla 1.8 Hybrid Active Aut. Kaina be PVM – 18 122,60 Eur, su PVM – 22 940 Eur (t. 2, b. l. 150).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vertinimo pažymoje VER4447 nurodyta, kad automobilio Toyota Corolla, valst Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 14 400 Eur (t. 4, b. l. 27).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje

Liudytoja M. T. tyrimo metu parodė, kad ji dirba viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 20 d., apie 19.00 val. pradėjo savo naktinę pamainą ir per pamainos pasikeitimą kolegė jai nurodė, kad turi vieną klientą, kuris gali būti probleminis, nes atvykęs į viešbutį elgėsi labai grubiai, liepė pildyti registracijos kortelę administratorei, atėjęs į registratūrą reikalavo mobilaus ryšio telefono pakrovėjo ir kamščiatraukio. Dažniausiai viešbučio gyventojai būna labai mandagūs, tačiau šis buvo labai agresyvus, arogantiškas ir grubus. Taip pat kolegė minėjo, kad minėtas asmuo užsiregistravo kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi kolegė ją įspėjo, ji pradėjo savo pamainą budriai. Tuo pačiu patikrino, kad kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užsiregistravęs L. K.. 2023 m. kovo 20 d., apie 19.30 val. minėtas vyrukas iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) atėjo iš lauko bei liepė jam duoti kambario rakto (kortelės) dublikatą, tačiau jai dar nepadarius rakto, pastarasis jį surado savo kišenėse ir nuėjo link lifto. L. K. vaikščiojo ratais labai daug kartų, kadangi pas juos viešbutyje galima išeiti į lauką per pagrindines duris ir per laiptinės evakuacines duris, kurios yra prie automobilių stovėjimo aikštelės. Po kurio laiko, iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini), liftu nusileido L. K. ir vėl reikalavo kambario rakto dublikato bei reikalavo, kad ji jam pasakytų, ar įsikėlė kažkokia mergina (vardo pavardės neprisimena). Ji L. K. nurodė, kad jokios informacijos apie gyventojus jie neteikia. Jai tuo metu pasirodė, kad kambario Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojas L. K. yra keistai girtas arba pavartojęs narkotinių medžiagų, nes jo elgesys buvo labai neadekvatus. Kadangi ji nesuteikė jokios informacijos, L. K. supykęs nuėjo ir pradėjo kalbinti vyrukus, kurie sėdėjo ir gėrė kavą fojė prie staliukų. Girdėjo, kad L. K. pradėjo konfliktuoti su vyrukais, tačiau sėdėję vyrukai jį nuramino ir L. K. nuėjo prie lifto. Po maždaug minutės, kai L. K. užėjo į liftą, jai į registratūrą paskambino iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad kažkas daužo jiems į duris. Ji staigiai bekalbėdama įjungė kameras, pamačiusi vaizdą, iš karto suprato, kad tai gyventojas iš Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko ji iš karto paspaudė pagalbos mygtuką, tokiu būdu ji iškvietė „G4S“ apsaugos darbuotoją. Atvykus pirmam „G4S“ ekipažui, laukė antrojo, po ko buvo nuspręsta kviesti policiją, nes gyventojas iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini), vaikščiodamas ir daužydamas kambarių duris dar ir kažką kalbėjo su savimi, mojavo rankomis (tai ji matė per kameras). Po minutės ar dviejų pamatė, kad gyventojas kambario Nr. 412 užeina per pagrindinį įėjimą ir pareikalavo kambario rakto dublikato. Rakto dublikatą ji padarė ir „G4S“ apsaugos darbuotojai jį palydėjo iki jo kambario, bet labai greitai nusileido į apačią, pas ją prie registratūros. Po ko L. K. iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) vėl užėjo į viešbutį pro pagrindinį įėjimą bei sukonfliktavo su vienu iš „G4S“ apsaugos darbuotojų, tada pats nuėjo į liftą, bet po kelių minučių vėl pasirodė užeinantis pro paradines viešbučio duris. Tačiau paskutinį kartą L. K. išėjo į lauką link „G4S“ apsauginių automobilio. Jam išėjus, ji nežino kur šis vaikščiojo, tačiau sugrįžę apsaugos darbuotojai pas ją prie registratūros pasakė, kad vyrukas atsisėdo į juodos spalvos automobilį ir išvažiavo. Kokia kryptimi, neaišku. Vyrukas iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) prasilenkė su policijos ekipažu, kuris atvyko į jos iškvietimą. Kadangi vyrukas išvažiavo, ji kartu su policijos pareigūnais pakilo į (duomenys neskelbtini) aukštą, patikrino, ar nėra padaryta jokia turtinė žala viešbučiui, todėl buvo nuspręsta užeiti ir į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) ir patikrinti, ar niekas nėra sulaužyta kambario viduje. Jai užėjus kartu su pareigūnais, ji pamatė ant stalo baltos spalvos, birios medžiagos likučius, ant stalo kambario kampe. Jai pasirodė, kad tai gali būti narkotinės medžiagos (t. 1, b. l. 56-57).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. kovo 20 d., apie 22.22 val. (duomenys neskelbtini), viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, triukšmauja bei daužo duris gyventojas iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) – L. K., viešbučio administratorei iškvietus policijos pareigūnus, L. K. iki atvykstant pareigūnams pasišalino su juodos spalvos „Toyota“, valstybiniai numeriai nėra žinomi, nežinoma kryptimi. Viešbučio administracijai užėjus į kambarį, kartu su policijos pareigūnais, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), ant stalo bei ant kilimo po langu matomi šviesios spalvos miltelių likučiai – galimai narkotinė medžiaga (t. 1, b. l. 1).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad M. T. 2023 m. kovo 20 d. 22.22 val. pranešė, jog viešbučio aukštus vaikšto neblaivus gyventojas, kuris daužo kitų gyventojų duris, triukšmauja (t.1, b. l. 21-25).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. kovo 20 d., apie 22.21 val. dirbant iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad po viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ aukštus vaikšto neblaivus gyventojas, kuris daužo kitų gyventojų duris, triukšmauja. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko apsaugos darbuotojai, kurie paaiškino, kad vyriškis jau pasišalinęs, prieš tai daužė (duomenys neskelbtini) kambario duris, šūkavo, neadekvačiai elgėsi, tačiau dėl durų apgadinimų nežino, matė per kameras, kad vyriškis buvo nuėjęs į savo kambarį ir tiksliai negali atsakyti, ar yra sugadintas viešbučio turtas kambaryje. Kaip paaiškino apsaugos darbuotojas, vyriškis pasišalino iš „McDonalds“ aikštelės su tamsios spalvos „Toyota Prius“ automobiliu link Pilaitės pusės, kur toliau nuvyko, neaišku. Dar apsaugos darbuotojas minėjo, kad vyriškis su savimi turėjo didelę sumą grynųjų pinigų. Nuėjus kartu su apsaugos darbuotojais pažiūrėti, ar nėra sugadintos (duomenys neskelbtini) kambario durys, iš minėto kambario išėjo moteris, kuri patvirtino, kad vyriškis stipriai daužė duris, galimai su ranka. Moteris priėjo prie durų ir paklausė kas čia, vyriškis atsakė, kad kambarių aptarnavimas, tačiau moteris durų neatidarė. Durys neapgadintos, pretenzijų dėl durų neturi. Nusileidus į apačią, su administratore M. T. nusprendė nueiti į vyriškio kambarį, vizualiai pažiūrėti, ar nėra apgadintas viešbučio kambaryje esantis turtas. Nuėjus prie vyriškio kambario durų, kurios buvo pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), jas atidarius ir tik įjungus šviesą kambaryje, ant stalo pastebėjo tuščią alkoholio butelį, galimai vyno ir ant stalo pamatė baltos birios medžiagos, galimai narkotinių medžiagų likučius bei prie likučių matėsi cilindro formos kartoniniai ritinėliai. Apžiūrėjus vizualiai kambarį, ant kiliminės dangos buvo pastebėta daugiau tokios pat konsistencijos likučių, taip pat matėsi, kad kambarys yra netvarkingas. Ant grindų mėtėsi kojinės, po lova gulėjo polietileninis maišelis iš parduotuvės, kurio matėsi tik kampas. Pasitarus, buvo nuspręsta iškviesti kitą ekipažą, kuris apžiūrės kambarį detaliau. Atvykus kitam ekipažui, buvo dar kartą apžiūrėtas kambarys, tačiau jokių asmeninių daiktų ar kitų nelegalių daiktų nerado. Viešbutyje L. K. išsipirkęs nakvynę buvo iki (duomenys neskelbtini), už nakvynę sumokėjo iškart grynais, kadangi buvusiai (duomenys neskelbtini) gyrėsi, kiek turi pinigų, tai siūlė pinigus visiems (t. 1, b. l. 26-27).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas (duomenys neskelbtini), viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, esantis kambarys Nr. (duomenys neskelbtini). Pakilus į (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje matomos žalios spalvos durys su Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 30-31, 34-42, 44-45, 48-52).

Iš registracijos kortelės matyti, kad (duomenys neskelbtini) L. K. atvyko į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“ ir rezervavo kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 62).

Iš specialisto išvados matyti, kad pilkšvos spalvos miltelių, supakuotų voke Nr. 1, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,198 g. Ant popierinių gabaliukų, supakuotų vokuose Nr. 2 ir Nr. 3, paviršių yra narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai (t. 1, b. l. 67-69).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

BK 141 straipsnis nustato, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog L. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo J. S. atžvilgiu, ranka suduodamas jai į kairį skruostą ir sukeldamas fizinį skausmą. L. K. kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai, pagal kuriuos jis tyčia ranka sudavė J. S.. L. K. kaltę taip pat patvirtina kiti įrodymai – J. S. pareiškime nurodytos aplinkybės, jos apklausoje nurodytos aplinkybės, vaizdo įraše užfiksuoti jos paaiškinimai į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, taip pat BIRT žiūryklės duomenys, liudytojų G. A., S. V., D. P., J. S. parodymai.

L. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes įvykio metu jie kartu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu vedė bendrą ūkį.

Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė jo ginamojo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja J. S., nes, gynėjo nuomone, tam yra BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 numatytos sąlygos. Teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo atleisti L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu nesant pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta laidavimo metu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d nuosprendžiu atleidus L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, t. y. teismui suteikus progą L. K. keisti savo elgesį netaikant baudžiamosios atsakomybės, be to, BK 38 straipsnio nuostatos L. K. atžvilgiu taikytos ir anksčiau, tačiau jis vėl nusikalto. Esant tokioms kaltinamojo asmenybę apibūdinančioms aplinkybėms BK 38 straipsnio nuostatos kaltinamojo atžvilgiu negali būti taikomos.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog L. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo L. K. parodymai, įvykio registracijos duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojo A. G.-M. parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai ir kiti rašytiniai bylos medžiagos duomenys.

L. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus“, kokainas yra narkotinė medžiaga, kuri draudžiama vartoti medicininiais tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje (1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašas). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 buvo patvirtintos „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos“, kuriose kokaino (Nr. 51) nedideliu kiekiu pripažįstama masė iki 0,2 g, o didelis kiekis – masė virš 20 g.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, nustatė, kad L. K. neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas – kokainą. L. K. kaltę dėl šios veikos padarymo įrodo paties kaltinamojo parodymai, pagal kuriuos viešbučio kambaryje rastos narkotinės medžiagos priklausė jam, narkotines medžiagas pirko asmeniniam vartojimui. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojos M. T. išsamūs parodymai, taip pat byloje esanti rašytinė medžiaga – policijos įvykių registro išrašo duomenys, tarnybiniai pranešimai, viešbučio registracijos kortelė, kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti L. K. viešbučio gyvenamame kambaryje, ant grindų patiestos kiliminės dangos, buvo rasti narkotinių medžiagų milteliai, taip pat specialisto išvada, kurioje užfiksuota rastų draudžiamų medžiagų rūšis ir kiekis.

Remiantis minėtomis baudžiamojo įstatymo ir kitų teisės normų, reglamentuojančių narkotinių medžiagų kiekius ir dydžius, nuostatomis teismas pripažįsta, kad L. K. neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Tikslo platinti šias medžiagas nebuvimą patvirtina rastų narkotinių medžiagų kiekis, kaltininko parodymai. Remiantis minėtu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, kuriuo patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos“, neteisėtai disponuojamų narkotinių medžiagų – kokaino kiekis, rastas L. K. gyvenamame viešbučio kambaryje buvo 0,198 g, t. y. toks kiekis, kuris neviršija nedidelio šios medžiagos kiekio. Dėl to teismas pripažįsta, kad L. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

V. Bausmių skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam L. K., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai – nusikaltimas žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir transporto eismo saugumui (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) bei vienas baudžiamasis nusižengimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 2 dalis). BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarytos laidavimo metu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d nuosprendžiu atleidus L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

L. K. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje nusikalstamos veikos padarymo sunkina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra aukštojo išsilavinimo, dirba, neteistas, nebaustas administracine tvarka.

Teismas, atsižvelgdamas į ankščiau išvardintas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam L. K. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant didesnį terminą, nei šios bausmės rūšies minimumas (BK 48 straipsnio 2 dalis), už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, didesnę nei šios bausmės rūšies minimumas (BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas), už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant didesnį terminą, nei šios bausmės rūšies minimumas (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas L. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. spalio 8 d. 04.00 val. iki 2023 m. spalio 9 d. 10.48 val., t. y. dvi dienos, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

L. K. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, tuo metu padaryta prieš šeimos narį – sugyventinę, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. spalio 20 d.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad L. K. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis nusikaltimo padarymo metu priklausė trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bylos nagrinėjimu metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad lengvojo automobilio TOYOTA Corolla 1.8 Hybrid Active Aut. kaina be PVM yra 18 122,60 Eur, su PVM – 22 940 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vertinimo pažymoje VER4447 nurodyta, kad automobilio Toyota Corolla, valst Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 14 400 Eur. Teismas konstatuoja, kad tikroji automobilio Toyota Corolla, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 14 400 Eur.

L. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos, vairuotojo pažymėjimas – perduotinas VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais – paliktina bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

L. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, L. K. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir L. K. paskirti galutinę subendrintą 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros ir 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. K. paskirti galutinę subendrintą 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros ir 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, L. K. visu laisvės apribojimo laikotarpiu paskirti įpareigojimus: 1) būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) tęsti darbą, o jį praradus – be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti L. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. spalio 8 d. 04.00 val. iki 2023 m. spalio 9 d. 10.48 val., t. y. dvi dienas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirti L. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. K. paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 20 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti L. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš L. K. automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančių sumą – 14 400 Eur (keturiolika tūkstančių keturis šimtus eurų) valstybės naudai.

L. K. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ Regitra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CD laikmeną, esančią voke baudžiamosios bylos medžiagoje – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.