- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-28
- Bylos Nr.
- 2-82-374/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02791-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- UAB „Auto linija“
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant ieškovui A. A., jo atstovui advokato padėjėjui V. R., atsakovo UAB „Auto linija“ atstovei V. A., jos atstovui advokato padėjėjui K. Ž., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui UAB „Auto linija“ dėl darbo ginčų komisijos 2013-06-20 sprendimo Nr. DGKS-2194 panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovas A. A. teismo prašo: panaikinti LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-06-20 sprendimą Nr. DGKS-2194 bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas UAB „Auto linija“ su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas A. A. pagal 2013 m. sausio 15 d. darbo sutartį Nr. 2013-03 pas atsakovą dirbo vairuotoju - ekspeditoriumi. Ieškovą su atsakovu darbo teisiniai santykiai siejo 2013 m. sausio 18 d. - 2013 m. kovo 7 d. laikotarpiu (b.l. 15-18).
Su ieškovu buvo sudaryta 2013 m. sausio 15 d. tipinė visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis (b.l. 19-20).
Būdamas komandiruotėje Prancūzijoje, ieškovas, 2013 m. vasario 5 d. vairuodamas vilkiką DAF FT95XF 430, dėl degalų stygiaus kuro sistemoje priverstinai sustojo greitkelyje A430, atkarpoje tarp miestelių Myans ir Chacuz. Prancūzijos policija davė nurodymą ieškovui per 30 minučių patraukti vilkiką DAF FT95XF 430 nuo greitkelio važiuojamosios dalies. Ieškovui per nurodytą 30 minučių terminą nepavykus vilkiko užvesti, jis nuo važiuojamosios dalies buvo pašalintas, jį priverstinai nutempiant į automobilių stovėjimo aikštelę. Uždaroji akcinė bendrovė „Auto linija" patyrė tiesiogiai ir netiesiogiai su vilkiko nutempimu susijusias 7243,33 Lt išlaidas.
Uždaroji akcinė bendrovė „Auto linija" padavė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijai 2013 m. gegužės 7 d. prašymą „Dėl nuostolių priteisimo iš A. A.", kuriuo reikalavo iš vairuotojo A. A. priteisti 7243,33 lito patirtas išlaidas.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisija 2013 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. DGKS-2194 tenkino uždarosios akcinės bendrovės „Auto linija" prašymą ir nusprendė išieškoti iš A. A. uždarosios akcinės bendrovės „Auto linija" naudai 7243,33 lito (b.l.6-14). Ieškovas A. A. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2013 m. birželio 20 d. Sprendimą Nr. DGKS-2194 laiko nepagrįstu ir neteisėtu.
Uždarosios akcinės bendrovės „Auto linija" 2013 m. gegužės 7 d. prašyme „Dėl nuostolių priteisimo iš A. A." nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Auto linija" ir uždaroji akcinė bendrovė „Euro Asista" 2013 m. vasario 6 d. susitarė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Euro Asista" tarpininkaus ir techninės pagalbos įmonei sumokės 1985 eurus už vilkiko DAF FT95XF 430 nutempimo paslaugas. Taip pat buvo susitarta dėl tarpininkavimo paslaugų 59 eurų kainos ir 49,63 eurų aptarnavimo mokesčių. Ieškovo nuomone, uždaroji akcinė bendrovė „Auto linija" jau 2013 m. vasario 6 d. sužinojo kokią konkrečiai žalą patyrė dėl to, kad buvo priversta pirkti minėtas paslaugas.
Ieškovas nurodo, kad LR darbo kodekso 289 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys rašytinį prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Atsakovas UAB „Auto linija" prašymą darbo ginčų komisijai pateikė 2013 m. gegužės 7 d., ir tai, ieškovo įsitikinimu, reiškia, kad minėtas prašymas buvo pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 289 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Praleisto prašymo pateikimo termino atnaujinimo klausimas darbo ginčų komisijoje nebuvo sprendžiamas. Esant tokioms aplinkybėms, uždarosios akcinės bendrovės „Auto linija" 2013 m. gegužės 7 d. prašymas „Dėl nuostolių priteisimo iš A. A." apskritai negalėjo būti nagrinėjamas. Priešingu atveju, ieškovo nuomone, būtų paneigta LR DK 289 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos buvimo prasmė.
Darbo ginčą nagrinėjusi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisija 2013 m. birželio 20 d. sprendime Nr. DGKS-2194 konstatavo, kad yra visos materialinės atsakomybės sąlygos. Su tokia darbo ginčų komisijos išvada ieškovas nesutinka.
Ieškovas teigia, kad darbdavys UAB „Auto linija" buvo nurodęs vairuotojams nenaudoti kuro esančio antrajame bake. Šis kuras turėjo būti skirtas parvykimui iš Prancūzijos į Lietuvos Respubliką. Taip pat nustatyta, kad vairuotojams buvo leidžiama pilti degalus tik griežtai nustatytose vietose. Tokie nurodymai, ieškovo nuomone, buvo inspiruoti darbdavio siekio maksimaliai riboti išlaidas. Ieškovas, 2013 m. vasario 5 d. vairuodamas vilkiką DAF FT95XF 430, dėl degalų stygiaus kuro sistemoje priverstinai sustojo greitkelyje A430 likus apie keliolika kilometrų iki artimiausios degalinės, kurioje turėjo leidimą pilti degalus. Darbo ginčo nagrinėjimo metu UAB „Auto linija" direktorė V. A. bei darbdavio kviestas liudytojas Ž. A. pripažino faktą, kad vilkiko DAF FT95XF 430 prietaiso rodmenys apie degalų likutį pagrindiniame bake nebuvo tikslūs. Darbo ginčų komisijos posėdyje dalyvavęs liudytojas Ž. A. nurodė, kad vilkiko vairuotojams negalima pasitikėti prietaisų rodmenimis, o tikslų kuro kiekį bake reikia matuoti medine lazda.
Ieškovas pažymėjo, kad jam vilkikas DAF FT95XF 430 nebuvo perduotas UAB „Auto linija" nustatyta tvarka. Ieškovas neturėjo galimybės atlikti privalomų vilkiko techninės būklės patikrinimų bei su įgaliotu transporto priemone perduoti asmeniu aptarti perduodamo turto trūkumų. Ieškovas nebuvo instruktuotas apie būtinybę kuro kiekį bake matuoti medine lazda. Ieškovas, nebūdamas darbdavio įspėtas apie prietaisų rodmenų nepatikimumą, neturėjo jokio pagrindo jais nesivadovauti. Ieškovui tai buvo pirmas reisas su vilkiku DAF FT95XF 430 ir jis neturėjo pakankamai laiko asmeniškai patirti, ar vilkiko prietaisų sistema tinkamai funkcionuoja. Ieškovas teigia, kad pagal prietaiso rodmenis degalų pagrindiniame kuro bake turėjo pakakti tam, kad su vilkiku DAF FT95XF 430 būtų galima privažiuoti degalinę, kurioje ieškovas turėjo leidimą pilti degalus ir kuri buvo arčiausiai greitkelio. Iki tokios degalinės buvo telikę keliolika kilometrų. Šioje situacijoje, ieškovo nuomone, jo elgesys buvo determinuotas darbdavio nurodymų nenaudoti degalų, esančių nepagrindiniame bake, ir prietaiso rodmenų nulemto įsitikinimo, kad degalų, esančių pagrindiniame bake, pakaks privažiuoti degalinę. Dėl paminėtų aplinkybių ieškovas negalėjo numatyti savo pasirinkto elgesio varianto žalingų padarinių, o tai reiškia, kad tokiomis aplinkybėmis negali būti konstatuota jo kaltė. Nesant ieškovo kaltės, negalima jo atžvilgiu taikyti materialinės atsakomybės.
Ieškovas nurodo, kad atsakovo UAB „Auto linija" nuostolius sudaro išlaidos, patirtos apmokėjus vilkiko DAF FT95XF 430 nutempimo paslaugas bei su tuo susijusias tarpininkavimo paslaugas. Ieškovo nuomone, vilkiko nutempimo būtinybė iškilo jam priverstinai sustojus Prancūzijos greitkelyje ir negalint toliau judėti savo eiga. Priverstinį vilkiko sustojimą nulėmė kuro pasibaigimas pagrindiniame bake. Vilkiko negalėjimą judėti savo eiga nulėmė tai, kad po priverstinio sustojimo kuro sistemą užpildžius degalais iš nepagrindinio bako, nepavyko iš naujo paleisti vilkiko variklio. Pastarąją aplinkybę nulėmė vilkiko akumuliatoriaus baterijos nepakankama galia. Pavykus užvesti vilkiko variklį, žala darbdaviui nebūtų atsiradusi, nes poreikio pasitelkti avarinę techninę pagalbą nebūtų buvę, tuo pačiu nebūtų buvę išlaidų techninės pagalbos paslaugoms apmokėti. Ieškovas nurodo, kad į žalos ir ieškovo veiksmų priežastinio ryšio grandinę patenka aplinkybė - vilkiko akumuliatoriaus galios nepakankamumas, už kurią vėl gi atsakingas darbdavys, turintis pareigą užtikrinti darbuotojui perduotų darbo priemonių tinkamą techninę būklę. Ieškovas nurodo, kad LR darbo kodekso 247 straipsnyje nustatyta, kad jeigu žalai atsirasti sudarė sąlygas nukentėjusiojo kaltė, žalos atlyginimas yra mažinamas atsižvelgiant į kaltės laipsnį arba reikalavimas atlyginti žalą atmetamas. Ieškovas įsitikinęs, kad Darbo ginčų komisija turėjo pagrindą konstatuoti dėl žalos atsiradimo darbdavio kaltę, tuo pačiu turėjo pagrindą reikalavimą atlyginti žalą atmesti, tačiau to nepadarė ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Ieškovas teigia, kad darbo ginčą nagrinėjusi darbo ginčų komisija 2013 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. DGKS-2194, išieškodama iš A. A. UAB „Auto linija" naudai 7243,33 lito, pažeidė LR darbo kodekso 254 straipsnio nuostatą, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus Darbo kodekso 255 straipsnyje. Ieškovo nuomone, Darbo ginčų komisija laikėsi pozicijos, kad ieškovo visišką materialinę atsakomybę suponuoja aplinkybė, kad su ieškovu buvo sudaryta 2013 m. sausio 15 d. tipinė visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartis. Su tokia darbo ginčų komisijos nuomone ieškovas nesutinka.
Ieškovas įsitikinęs, kad LR darbo kodekso 256 straipsnyje nustatyta, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Visiškos materialinės atsakomybės sutartyje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų. 2013 m. sausio 15 d. tipinės visiškos individualios materialinės atsakomybės sutarties 1 punkto a pastraipoje yra įtvirtintas darbuotojo įsipareigojimas tausoti jam perduotas vertybes. Ieškovas teigia, kad ieškovui vilkikas DAF FT95XF 430 nebuvo perduotas UAB „Auto linija" nustatyta tvarka. Be to, darbdaviui atsiradusi žala nėra susijusi su darbuotojui perduotų saugoti vertybių praradimu ar sugadinimu. Ieškovo nuomone, net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad ieškovas atliko neteisėtus veiksmus ir yra kaltas dėl darbdaviui atsiradusios žalos, tai vis tiek jam atsirastų tik ribotoji materialinė atsakomybė.
Atsakovas UAB „Auto linija“ nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisija tokio prašymo, tai yra taikyti ieškinio senatį - nesvarstė, kadangi toks prašymas jai nebuvo pateiktas ir dėl to nepasisakė savo sprendime. Kita vertus, atsakovo nuomone, tokio prašymo pateikimas taip pat nebūtų išgelbėjęs ieškovą nuo civilinės atsakomybės, kadangi ieškovas netinkamai ieškinyje įvertina atsakovo pažeistų teisių momentą. Akivaizdu, kad atsakovo teisės pažeistos buvo ne tada, kai jis sužinojo kiek kainuos iškviesta techninė pagalba, tai yra 2013 m . vasario 6 dieną, bet tada, kai ieškovas atsisakė atlyginti įmonei jo veika padarytus nuostolius.
Atsakovo nuomone, nenuginčijamais įrodymais tiek dėl akumuliatoriaus patikimumo, tiek dėl autotransporto priemonės prietaisų ir daviklių nepriekaištingo veikimo ginčo metu laikytina autotransporto priemonėje įmontuota GPS autotransporto priemonės lokalizacijos įranga, kuri realiu laiku perduoda į serverį ne tik automobilio buvimo vietą, jo judėjimo duomenis, bet kas kelios sekundės siunčia ir akumuliatoriaus duomenis, kuro likučio rodmenų duomenis ir t.t. Atsakovas teigia, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, todėl ieškovo A. A. ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Procesinis terminas – tai įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys arba kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus veiksmus (CPK 73 str. ). Darbuotojas ar darbdavys prašymą nagrinėti individualų darbo ginčą darbo ginčų komisijai gali pateikti per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės (DK 289 str.). Savo pobūdžiu šis trijų mėnesių terminas yra panašus į ieškinio senaties terminus, kadangi nustato laiko tarpą, per kurį darbuotojas ar darbdavys gali apginti, jo manymu, pažeistą teisę ar saugomą įstatymo interesą. Šis terminas reglamentuoja ne materialinės teisės trukmę, bet užtikrina perėjimą nuo pažeistos materialinės teisės prie jos gynimo (DK 296 str.).
Nagrinėjamuoju atveju svarbus šio procesinio termino pradžios momentas, t.y. kada darbdavys sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Teismas sutinka su atsakovo nuomone, kad šio termino pradžia skaičiuotina ne nuo 2013-02-06 – kai atsakovas sužinojo kiek kainuos iškviesta techninė pagalba, bet tada, kai realiai sumokėjo (pervedė) konkrečią pinigų sumą, kurią ieškovas atsisakė padengti, t.y. 2013-03-28 (b.l. 41-42). Tokiu būdu, spręstina, kad atsakovas į Darbo ginčų komisiją kreipėsi nustatytu terminu - 2013-05-07, t.y. nepraleidęs 3 mėn. termino.
Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas (DK 245 str.). Atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos (DK 257 str. 1 d.). Materialinei atsakomybei atsirasti reikalingos šios sąlygos: padaroma žala (atsakovas patyrė 7243,33 Lt nuostolį); žala padaroma neteisėta veika (ieškovės netinkamai ir nesąžiningai atliko savo darbines pareigas); yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo.
Darbo ginčų komisija 2013-06-20 sprendime Nr. DGKS-2194 konstatavo, kad byloje nustatytos ir įrodytos visos atsakovo materialinės atsakomybės sąlygos bei padaryta išvada, kad dėl vairuotojo A. A. netinkamai atliekamo darbo, t.y. dėl neveikimo ir veiksmų ir kaltės atsirado 7243,33 Lt žala.
Teismas sutinka su šia darbo ginčų komisijos išvada.
Nustatyta, kad UAB „Auto linija" 2013-01-15 sudarė darbo sutartį su A. A., kuria jis buvo priimtas dirbti vairuotojo-ekspeditoriaus pareigoms (b.l. 48-49). Jis pasirašytinai supažindintas su vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais (b.l. 91), bendrovės darbo tvarkos taisyklėmis (b.l. 90) ir su darbuotoju sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b.l. 50). Sutarties 1 punkte nustatyta, kad darbuotojas, einantis pareigas arba dirbantis vairuotojo-ekspeditoriaus darbą, betarpiškai susijęs su esamomis prekinėmis, materialinėmis vertybėmis bei krovinio saugiu gabenimu ir jo vertės išsaugojimu, gabenimo iki užsakovo metu prisiima visišką materialinę atsakomybę. Įsipareigoja tausoti jam perduotas saugoti arba kitiems reikalams įmonės, įstaigos, organizacijos materialines vertybes ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai atsirasti; laiku praneša įmonės, įstaigos, organizacijos administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėtų materialinių vertybių saugumui; nustatytąja tvarka rengia ir teikia prekines pinigines ataskaitas apie šių materialinių vertybių judėjimą ir likučius. Jeigu dėl darbuotojo kaltės atsiranda žala, ji atlyginama pagal įstatymus (b.l. 57-72).
Darbuotojas darbo sutarties sudarymo dieną buvo pasirašytinai supažindintas su atsakovo įmonės darbo tvarkos taisyklėmis (2010-06-17 įsakymas Nr. D/S-l S), vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais (2012-03-01 įsakymas Nr. D/S-l), kuriuose numatyta, kad su vairuotoju-ekspeditoriumi yra sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis, pagal kurią vairuotojas-ekspeditorius turi saugoti jam patikėtas transporto priemones, krovinius, darbo įrankius, įrangą, laikytis jiems nustatytų eksploatacijos taisyklių, turi būti rūpestingas ir apdairus eksploatuojant ir prižiūrint. Vairuotojas-ekspeditorius atsako už kitokią žalą, padarytai įmonei dėl jo kaltės (16 p.), jis turi žinoti kelių eismo taisykles jų laikytis (7.5 p., 17 p. ), kelių eismo pažeidimų priežastis ir būdus jiems išvengti (7.7 p.), į transporto priemonę pilti kurą, atsižvelgiant į administracijos nurodymus, vadovaujantis principu: kuo pigiau, tuo daugiau (61 p.), degalai į transporto priemonę pilami nurodytose degalinėse ir nurodytais kiekiais (64 p.), racionaliai naudoti tepalus ir kt. Nuostatuose taip pat nustatyta vairuotojo-ekspeditoriaus teisė atsisakyti išvažiuoti, jei transporto priemonė yra aiškiai techniškai netvarkinga (173 p.) ir atsakomybė už kelių eismo taisyklių nesilaikymą, transporto priemonių eksploatavimo bei saugojimo taisyklių pažeidimą, už įstatymų, norminių aktų. įsakymų nevykdymą ir kt.
Darbo ginčų komisija pažymėjo, kad materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis. DK 245 str. nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas.
Pagrindinis darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas - atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Kaip minėta, materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.). Materialinė atsakomybe atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 str. nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sąlygos. Sprendžiant klausimą dėl darbuotojo materialinės atsakomybės, visos materialinės atsakomybės sąlygos turi būti identifikuotos neatsižvelgiant į tai, kad su darbuotoju pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis.
Byloje nustatyta, kad darbuotojas A. A., 2013-02-05 jau būdamas Italijoje, numatė, kad jam gali neužtekti degalų įvažiuoti į Prancūziją, tačiau į ją įvažiavus ir prietaisų skydelyje užsidegus perspėjančiam signalui, nesusisiekė su darbdaviu ar prancūzų kompanijos atstovu, kad gautų reikiamą informaciją. Ieškovas neužsipylė degalų artimiausioje degalinėje, ko pasekmė - sustojo draudžiamoje kelio vietoje. Ši aplinkybė tapo priežastimi atsirasti žalai, susijusiai su jo neveikimu. Žala darbdaviui atsirado tada, kai atsakovas A. A. nesugebėjo perpumpuoti degalų iš atsargino bako ir dėl jo veiksmų buvo iškrautas vilkiko akumuliatorius. Transporto priemonė, kaip nurodė Prancūzijos pareigūnai, per pusvalandį nepasitraukė iš greitkelio. Todėl buvo iškviestos tarnybos, kurios nutempė vilkiką į saugią vietą.
Pažymėtina, kad byloje pateiktas automobilio perdavimo-priėmimo aktas, tačiau jis nepasirašytas perdavusio darbuotojo V. Č. ir jį priėmusio A. A.. Darbuotojai buvo supažindinti su pareiginiais nuostatais, kurių 38 p. nustato, kad vairuotojai, važiuodami į reisą turi priimti paskirtą transporto priemonę, kuro likutį, pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą. Byloje nustatyta, kad toks aktas 2013-01-19 buvo surašytas, tačiau kaip reikalauja pareiginiai nuostatai, nepasirašytas nei jį pridavusio, nei jį priėmusio darbuotojo (b.l. 92). Darbo ginčų komisija konstatavo, kad vairuotojas A. A. nesilaikė vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiuose nuostatuose nustatytos tvarkos. Tačiau pats faktas, kad transporto priemonė tarp vairuotojų buvo perduota, pažeidžiant įmonės vidaus darbo tvarką, nepaneigia fakto, kad A. A. buvo perduota transporto priemonė DAF FT95XF 430, valst. Nr. GBH 974 ir jis su ja dirbo.
Ieškovas nurodė, jog vilkiko parodymų skydelyje buvo neteisingai rodomas kuro likutis ir akumuliatorius buvo netvarkingas iki jam perduodant automobilį. Teismo posėdžio metu liudytojas V. Č. paaiškino, kad kartais vilkikuose dėl jų specifikos benzino parodymai būna netikslūs, bet ne dėl netvarkingo rodmenų skydelio. Konkrečiame automobilyje DAF, kurį perėmė ieškovas, buvo panaši situacija – parodymų skydelyje neteisingai buvo rodomas kuro likutis, kuro kiekį, anot liudytojo V. Č., vairuotojas turėjo matuoti medine linijuote, ją kišdamas į automobilio kuro baką. Teismas sutinka su darbo ginčų komisijos sprendime nurodyta aplinkybe, kad iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad vilkikas sustojo tada, kai jau kurį laiką skydelyje degė lemputė, parodanti, kad baigiasi kuras. Todėl atsakovo lūkesčiai, kad transporto priemonė, užsidegus perspėjimo signalui, važiuos 200 km, nepagrįsti. Be to, darbuotojas pagal pareigines instrukcijas prieš pradedant vairuoti turi patikrinti, ar transporto priemone tvarkinga (Pareiginių nuostatų 108 p.)
Ieškovas byloje nurodė, kad jam nebuvo leista naudoti kuro iš atsarginio bako. Pagal byloje surinktus įrodymus darbo ginčų komisija padarė išvadą, kad darbuotojai gali kuru pasinaudoti tada, kai siekia išvengti didesnių nuostolių negu kuro sąnaudos. 2013-02-05 ieškovas A. A., gavęs darbdavio nurodymą naudoti kurą iš atsarginio bako, nesugebėjo jo tinkamai perpumpuoti, dėl ko „nusėdo" vilkiko akumuliatorius ir transporto priemonė neužsivedė. Automobilis buvo nutemptas iš greitkelio, todėl atsakovas UAB „Auto linija" patyrė 2093,63 eurų žalą (7243,33 Lt). Šią sumą patvirtina pateikta DKV EURO SERVICE sąskaita apmokėti už šias paslaugas 2093,63 eurus. Tokiu būdu, darbo ginčų komisija, sprendė, kad A. A., būdamas vairuotoju-ekspeditoriumi, nesilaikė pareiginių nuostatų, neužtikrino, kad transporto priemonė nesustotų draudžiamoje vietoje ir nesudarytų avarinės situacijos kelyje, nesilaikė darbdavio nurodymų.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ginčijamas darbo ginčų komisijos 2013-06-20 sprendimas Nr. DGKS-2194 yra pagrįstas ir teisėtas. Dėl šių priežasčių ieškinys atmestinas (CPK 178 str.). Kiti posėdžio metu šalikų nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.
Vertinant bylos nagrinėjimo metu nustatytas žalos atsiradimo aplinkybes, spręstina, kad yra pagrindas mažinti priteistinos žalos dydį. Kaip minėta, vienas iš atvejų, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą – jei žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (DK 255 straipsnio 1 d. 3 p.). Šiuo atveju reikšmingi du punktai: kai žala padaryta tyčia ir kai žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Tačiau įstatymas numato galimybę atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, sumažinti atlygintinos žalos dydį, jei žala nėra padaroma tyčia (DK 257 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas žalą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo, nes dėl patirties dirbant su konkrečiu automobiliu stokos, pasimetė susiklosčiusioje situacijoje. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju darbdavio rizika nepasiteisino – atsakovas išleido į reisą vairuotoją, neįsitikinęs jo gebėjimu susitvarkyti su jam patikėta transporto priemone, nepaaiškinęs kaip elgtis vairuotojui kritiškose situacijose. Aplinkybė, kad ieškovas buvo priimtas 3 mėnesių bandomajam laikotarpiui, turėjo įpareigoti atsakovą kaip darbdavį atidžiau stebėti tokį darbuotoją, tinkamai įvertinti jo gebėjimus ir patirtį. Nustatydamas bandomąjį laikotarpį darbuotojui, darbdavys sudaro sąlygas ir sau, ir darbuotojui įvertinti darbuotojo galimybes dirbti jam patikėtą darbą. Šiuo atveju, nepraėjus nei vienam bandomojo laikotarpio mėnesiui (nuo priėmimo į darbą iki įvykio praėjo 20 d.), t.y. neįsitikinęs darbuotojo tinkamumu dirbti jam pavestą darbą, atsakovas patikėjo ieškovui užduotį – komandiruotę Prancūzijoje su ieškovui nežinoma ir neišbandyta transporto priemone – vilkiku DAF FT95XF 430. Tačiau, kaip minėta, ši aplinkybė neatleidžia darbuotojo nuo materialinės atsakomybės.
Šios aplinkybės, kaip atitinkančios DK 257 straipsnio 5 dalies nuostatas, sudaro pagrindą atsakovo patirtos atlygintinos žalos dydį sumažinti 50 %. Tokiu būdu, ginčijamas sprendimas keistinas, ir žalos dydis mažintinas, priteisiant iš ieškovo – 3621,67 Lt žalai atlyginti.
Ieškinį netenkinus, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 50 % išlaidų už advokato paslaugas, t.y., 800 Lt (b .l. 122) bei 108,65 Lt žyminio mokesčio ir 32 Lt teismo pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 93, 96, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
Ieškinį atmesti.
Pakeisti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-06-20 sprendimą N r. DGKS-2194.
Priteisti iš ieškovo A. A., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovo UAB „Auto linija“, į/k (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), naudai 3621,67 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus dvidešimt vieną litą 67 ct) žalos atlyginimo, 800 Lt (aštuonis šimtus litų) už advokato paslaugas.
Priteisti iš ieškovo A. A., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 108,65 Lt žyminio mokesčio ir 32 Lt teismo pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.