Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Dmitrij Rancev, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini), dirba – (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014 m. gruodžio 15 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, BK 64¹ straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 dalimi, BK 92 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 2014 m. gruodžio 18 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, BK 64¹ straipsnio pagrindu laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 dalimi, BK 62 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 3) 2015 m. sausio 22 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu subendrintos 2014 m. gruodžio 15 d. ir 2014 m. gruodžio 18 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams, BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas ir elgesio apribojimai 1 metų terminui, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. K., 2022 m. kovo 31 d., apie 19:30 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą diržu sudavė savo mažametei podukrai A. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), per sėdmenis, tokiu neteisėtu būdu sukeldamas nuketėjusiajai A. N. fizinį skausmą.

2. Be to, jis 2022 m. kovo 31 d., apie 19:31 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą diržu sudavė savo sugyventinei I. A. į dešinę šlaunį ties sėdmenimis, vieną kartą rankos delnus sudavė I. A. į dešinį žandą ir abejomis rankomis suėmęs už I. A. abiejų rankų žastų, tris kartus stūmė ją nugara į duris, tokiu neteisėtu būdu padarydamas nuketėjusiajai I. A. 6 ir 4 cm. skersmens dydžio kraujosruvas dešinio žasto vidinio trečdalio išoriniame paviršiuje, apie 2 cm. skersmens dydžio kraujosruvą dešiniame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

3. Be to, jis 2022 m. balandžio 4 d., apie 21:00 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia rankomis suėmęs savo sugyventinei I. A. už plaukų juos tempė, tokiu neteisėtu būdu sukeldamas nuketėjusiajai I. A. fizinį skausmą.

4. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme aprašytais veiksmais kaltinamasis E. K. padarė nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui vaikui bei sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą savo šeimos nariui.

5. Įtariamasis E. K., apklaustas 2022 m. balandžio 6 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. kovo 31 d., 19:30 val., jis grįžo iš darbo į namus (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jo sugyventinė I. A. su podukra A. N.. Po kiek tai laiko A. pradėjo isterikuoti, jis ją sudrausmino, tačiau ji nebaigė isterikuoti. Tuomet, norėdamas ją sudrausminti, jis vieną kartą diržu sudavė kažkur tai į sėdmenis, ar tai į kojas. Kiek pamena, kad po jo suduoto smūgio diržu A. neverkė ir pasakė, kad eina miegoti. Jis jai su diržu sudavė, kad sudrausmintų, o ne sužalotų. A. pasakiusi, kad eina miegoti, nuėjo į atskirą kambarį ir atsigulė į lovą. Kaip jis sudavė diržu A., matė jo sugyventinė ir jam pradėjo priekaištauti, kad kodėl muša jos dukrą. Tarp jų kilo konfliktas. Jam nueinant nuo I., I. pradėjo jam daužyti į nugarą delnais, suduodama jam per ją 3-4 kartus. Jam, kaip vyrui, jos smūgiai buvo neskaudūs ir jam neskaudėjo. Tuomet jis su rankoje turėtu diržu, atsisuko ir I. pliaukštelėjo kažkur ar tai į sėdmenis, ar tai į kojas ir dar vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė per dešinį skruostą. Po viso to, jis dar jai suėmė už abiejų žastų ir bandė ją nuraminti, nes ji labai rėkė. Į duris jis jos netrenkė. Kai I. laikė suėmęs už žastų, ji pasakė, kad nori eiti pasivaikščioti. Tuomet jis ją paleido ir ji apsirengusi išėjo. Namuose paliko A. su juo. Įvykio metu jis buvo blaivus, jis iš viso negeria. Dėl šio atvejo gali paaiškinti tik tiek. Dėl 2022 m. balandžio mėn. 4 d., gali paaiškinti, kad kilo tik žodinis konfliktas, bet jokio smurto nebuvo. Jis jai nesudavė nei kumščiu, nei jos tampė už plaukų. Dėl ko šį kartą kilo konfliktas, jis pasakyti negali, nes nepamena. Tarp jų dažnai būna konfliktai dėl jos lakstymų pas kitus. Su I. jie gyvena apie 1 m. laiko. Butas yra nuomojamas jo vardu (2 t., b. l. 29-31). 2022 m. gegužės 10 d., papildomos apklausos metu, E. K. parodė, kad jis pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra įtariamas, t. y. kad 2022 m. kovo 31 d., apie 19:30 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), vieną kartą diržu sudavė savo mažametei podukrai A. N.. Taip pat tai, kad 2022 m. kovo 31 d., apie 19:31 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), vieną kartą diržu sudavė savo sugyventinei I. A. į dešinę šlaunį ties sėdmenimis, vieną kartą rankos delnu sudavė I. A. į dešinį žandą, ar suėmęs I. už abiejų rankų stūmė ją nugara į duris, neprisimena, bet visko gali būti, neneigia. Taip pat pripažįsta, kad 2022 m. balandžio 4 d., apie 21:00 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, rankomis suėmęs savo sugyventinei I. A. už plaukų juos tempė, bei tarpusavyje besistumdant suplėšė jos dėvimą megztinį. Jis Irmos atsiprašė dėl elgesio su ja. Jis suprato, kad ji jam atleido, nes praėjus maždaug savaitei po to, kai buvo paleistas iš areštinės šioje byloje, I. sugrįžo pas jį gyventi. Ji sugrįžo su savo dukra. Šuo metu I. iki jų bendro vaiko gimdymo liko apie 1 mėn. laiko. Jis pasižada pasitaisyti, daugiau nesmurtauti ir įvykdyti visus jam paskirtus įpareigojimus. Yra dirbantis, verčiasi individualia veikla, gali mokėti baudą (2 t., b. l. 63-65). 2022 m. gegužės 12 d., papildomos apklausos metu, E. K. parodė, kad sutinka procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutinka mokėti baudą. Yra dirbantis, t. y. (duomenys neskelbtini). Artimiausiu metu pagal 2021 m. rugsėjo 24 d. trišalę sutartį, įvykdęs joje numatytus įsipareigojimus, t. y. išlaikęs C ir CE kategorijas ir įgijęs teisę vairuoti minėtų rūšių transporto priemones, ketina išvykti į užsienį ir dirbti pagal įgytą kvalifikaciją. Prašo leisti baudą sumokėti lygiomis dalimis per 8 mėnesius (el. b. l. 67-69).

6. Liudytoja I. A., apklausta 2022 m. balandžio 5 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo dukra A. N., gimusia (duomenys neskelbtini), iš pirmos santuokos ir su savo sugyventiniu E. K. gyvena apie metus laiko. 2022 m. kovo 31 d., apie 19 val., jos sugyventinis E. sugrįžo namo iš darbo, buvo blaivus, tačiau piktas, nusiteikęs agresyviai. Ėmė kelti konfliktą, dėl ko tiksliai, ji nežino. Miegamajame buvo jos dukra A., kuri vaikščiojo po kambarį „zyzdama“. E. tas nepatiko, jis nieko nesakęs nuėjo iki miegamojo kambario ir vaikui pasakė: „baik zyzti, nes gausi diržo“. A. jam atsakė : „ne, nebaigs.. „. Tada ji išgirdo kaip A. ėmė verkti, kukčioti, šaukti ją, sakydama, kad skauda. Ji atbėgusi į kambarį pamatė, kad E. rankoje turi vyrišką odinį diržą, kuriuo galimai trenkė A.. Ji puolė prie jo sakydama, kam muši vaiką, jis atsakė, kad: „jį taip auklėju“, tada ji jį pastūmė toliau nuo A. ir priėjo prie jos, tuo metu jis vieną kartą, turėtu diržu trenkė jai per dešinį šoną, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Jai nusivedus A. į kitą kambarį ir ją raminant, į kambarį atėjo konfliktuodamas E., ji nekreipė dėmesio, jis liepė jai išeiti iš kambario ir palikti A. miegoti. Jai atsistojus nuo lovos, jis nieko nesakęs, kairės rankos delnu, vieną kartą, stipriai trenkė jai į dešinį žandą, dėl ko pajuto stiprų fizinį skausmą iš karto apsiverkė (kurį laiką suduotoje vietoje buvo raudona) ir išėjo iš kambario link lauko durų, iš paskos atėjo ir E., kuris stipriai sugriebė ją už abiejų rankos žastų ir tris kartus trenkė į buto lauko duris, dėl šių jo padarytų veiksmų jai skaudėjo, ėmė dar daugiau verkti, ant dešinės rankos žasto atsirado hematoma. Daugiau tą dieną nei prieš ją, nei prieš vaiką jis nebesmurtavo. Tą kartą policijos nekvietė, nes jos telefonas buvo pas jį. Apžiūrėjo savo dukrą A., ant jos sėdmenų buvo matyti paraudimas, galimai atsiradęs nuo suduoto smūgio diržu. A. jai sakė, kad E. diržu sudavė jai vieną kartą, dėl ko jai labai skaudėjo. 2022 m. balandžio 4 d., apie 21:00 val., jiems būnant namuose, tuo pačiu adresu, vėl E. ėmė kibti prie jos dukros, dėl to prasidėjo konfliktas. Ji ėmė ją ginti ir vėl susipyko. Paguldžius dukrą miegoti, nuėjo į miegamąjį, kur buvo E.. Jai atsisėdus ant lovos, šalia jos atsisėdo ir jis, toliau vyko konfliktas, konflikto metu jis tris kartus kumščiu sudavė jai į įvairias nugaros vietas, smūgiai buvo stiprūs, jai skaudėjo, ėmė verkti ir iš karo išėjo iš kambario iki tualeto. Išėjus iš tualeto, jis liepė jai ateiti atgal į miegamąjį pasikalbėti su juo. Jai atėjus ir atsisėdus šalia jo ant lovos, jis pradėjo vėl konfliktuoti ir sugriebęs ją už megztinio pradėjo tampyti, kol jį suplėšė. Kai ją paleido, ji atsistojo nuo lovos, tuo metu jis ją sugriebė už plaukų ir ėmė tampyti, jai skaudėjo, ėmė rėkti, kad paleistų. Ją paleidęs, jis išėjo iš kambario į virtuvę ir daugiau nesmurtavo. Policijos ji nekvietė, nes vėl jis iš jos buvo paėmęs jos telefoną, be to ji jo bijo. E. prieš ją ir vaiką yra smurtavęs ir ankščiau (1 t., b. l. 24-27).

7. Liudytoja Lina Bankauskienė, apklausta 2022 m. balandžio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra Ukmergės socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja. Jos darbas yra tiesiogiai susijęs su šeimomis patiriančiomis socialinę riziką, kitaip patiriančios sunkumų. Ji teikia socialinių įgūdžių paslaugas I. A. šeimai. Jai atrodo, 2022 m. balandžio 4 d., jai telefonu bendraujant su buvusiu A. vyru, jis pasiteiravo ar ji nieko nežino apie naujoje I. šeimoje buvusį konfliktą. Jis daugiau nieko neminėjo, tik pasakė, kad I. blogai. Kadangi I. su savo buvusiu vyru dar yra skyrybų procese, ji kartais pasiskambina ir jam pasidomėti kaip sekasi. Gavus tokią informaciją, 2022 m. balandžio 5 d., ji nuvyko į I. namus. Ji pamatė ant jos rankų mėlynes ir paklausė, kas nutiko. Tada ji papasakojo, kad viskas įvyko ketvirtadienį, kovo pabaigoje. I. nurodė, kad jos duktė pradėjo zirsti ir erzinti E., dėl ko šis diržu sudavė jos dukrai. Taip pat pasakė, kad ji stojo ginti dukters ir dėl tos priežasties E. smurtavo ir prieš ją, sudavė jai diržu ir delnu, suėmė jai už žastų. I. nurodė, kad kitą dieną kilusio konflikto metu E. suėmė jai už plaukų, lyg plėšė jos megztinį. Po jos pasakojimo ji atlydėjo ją į policijos komisariatą. I. nelinkusi atvirauti apie savo ir E. santykius, ji stengiasi išvengti pokalbių apie jos ir E. konfliktus. Į policiją ji nesikreipia, nes nepasitiki policijos institucija. Artimųjų, kurie jai padėtų, ji neturi. E. charekterizuoti negali, nes jis dažniausiai jos apsilankymų metu dirba arba po darbo miega, jie kartu gyvena nesenai. Tik I. yra prasitarusi, kad E. ne kartą yra ją išvaręs iš namų. Dėl ko ji yra ėjusi į policiją, bet ar rašiusi yra pareiškimą dėl smurto, ji nežino. I. yra minėjusi, kad policija pas juos namuose buvusi yra du kartus, bet ankstesniu jų gyvenamosios vietos adresu (1 t., b. l. 62-65).

8. Akistatos tarp liudytojos I. A. ir įtariamojo E. K. metu, vykusios 2022 m. balandžio 7 d., I. A. parodė, kad 2022 m. kovo 31 d., apie 19-20 val., po to kai jis diržu vieną kartą sudavė jos dukrai per subinę, E. K. prieš ją smurtavo. Jos duktė matė kaip jis prieš ją smurtavo. Jai sunku prisiminti ir papasakoti kas įvyko, todėl, kad tai skausmingas įvykis. Pirmiausia diržu jis sudavė jos dukrai, tada ji šoko dukrą ginti, jie „susipravardžiavo“, susistumdė. Ji, gindama vaiką, jį pastūmė. Jis jai diržu vieną kartą sudavė per dešinį šoną/sėdmenis. Jai užmigdžius dukrą jos kambary, jis kažkurios rankos delnu vieną kartą sudavė jai į dešinį žandą. Tada, jai išėjus į buto koridorių, prie išėjimo iš buto durų, jiems stovint vienam priešais kitą, jis suėmė abejomis rankomis jai už abiejų rankų žastikaulių, ir tris kartus ją stūmė į duris, jos nugara su durimis sukontaktavo. Toliau kaip ir viskas baigėsi. Jai atrodo, kad ji išėjo iš namų ir juose nebuvo apie 30 min. ar 1 val. Vaiko su juo palikti nebijojo, nes duktė jau miegojo. Antrą kartą jis prieš ją smurtavo 2022 m. balandžio 4 d. arda 2022 m. balandžio 5 d. Kurią tiksliai dieną, ji neprisimena. Buvo apie 21:00 val., kai grįžo iš jo motinos namų (duomenys neskelbtini). Jai paguldžius miegoti dukrą, jiems sėdint ant lovos, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie abu pasistumdė, to stumdymosi metu jis abejomis rankomis suėmė už jos dėvimo megztinio ir jį suplėšė, tada, jai būnant nuo jo nusisukus, jis iš už nugaros pusės suėmė jai už plaukų ir juos patempė. Jai skaudėjo. Smurto žymės, kurias užfiksavo gydytojai, liko po 2022 m. kovo 31 d. E. K. akistatos metu parodė, kad jis neneigia, kad diržu sudavė A.. Neneigia, kad po to diržu sudavė I.. Neneigia, kad delnu sudavė I. į žandą. Neneigia, kad abejomis rankomis buvo suėmęs jai už žastikaulių, bet į duris jos nestumdė. Taip pat neneigia, kad balandžio 4 d., 21:00 val. jis, konflikto metu, suplėšė jai megztinį ir buvo prisilietęs prie jos plaukų, kažkiek suėmė, bet stipriai lyg nesuėmė.

9. Į bylą pateiktas įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentelėmis, kuriame nurodyta, kad įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta: atvykus į įvykio vietą, matomas daugiabutis, vienos laiptinės, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Laiptinėje, užlipus iki penkto aukšto, po dešine puse yra buto durys (duomenys neskelbtini). Pro buto duris patenkama į buto koridorių, sujungtą kartu su virtuve, esančią kairėje pusėje. Minėtu koridoriumi tiesiai ir pro kaire esančias atviras duris patenkama į patalpą Nr. 1, kurioje tiesiai yra minkšti baldai, kur padėti vaikiški žaislai, rūbai, dešiniau, ant džiovyklos padžiauti vaikiški rūbeliai, ant lentynų sudėti vaikiški žaislai, palei dešinę sieną yra viengulė nedidelė lova su patalyne, vaikiškais rūbais. Iš to pačio koridoriaus tiesiai pro atviras duris patenkama į patalpą Nr. 2, kurioje po dešine puse yra dvigulė lova su patalyne ir rūbais, priešais lovą yra komoda su stalčiais, ant kurios pastatytas televizorius. Kairėje pusėje komodos, už patalpos atidarytų durų, ant grindų sukrauti rūbai, ant kurių viršaus yra sulankstytas šviesiai pilkos megztinis pavadinimu „ONLY“, kurį ištiesus matoma, kad jis iš priekio suplėšytas, jis paimamas. Daugiau įvykio vietoje nieko nepaimta, nusikaltimo pėdsakų neužfiksuota (el. b. l. 11-13).

10. Įvykio vietos apžiūros metu paimto megztinio apžiūros metu nustatyta: moteriškas šviesiai pilkos spalvos S dydžio megztinis, kurio vidinėje nugaros dalyje etiketė su užrašu ONLY. Priekinė megztinio dalis, per visą jos ilgį nuo kaklo iškirptės iki megztinio palanko, abiejuose dalyse padalinta į dvi apskurusias, nelygias dalis (el. b. l. 76-78).

11.?Įtariamojo E. K. asmens kratos metu paimto diržo apžiūros metu nustatyta: juodos spalvos dirbtinio pluošto vyriško tipo diržas su sagtimi. Ant sagties matomas užrašas JANS$LOVE. Sagties ilgis – 6 cm., sagties plotis – 5,5 cm., sagties storis jos pakraščiuose 4 mm., sagties plotis jos ploniausiose vietose 1 mm. Diržo ilgis be sagties 1 m.16 cm., diržo plotis – 4 cm., diržo storis 3 mm. Tyrimo atlikimui reikšmingų pėdsakų neužfiksuota (el. b. l. 76-78)

12. Diržas ir šviesiai pilkos spalvos megztinis, po apžiūros perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratorei (el. b. l. 83-85).

13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas V. Laurinavičius, apžiūrėjęs I. A. medicininės apžiūros gydytojo išrašą, nustatė, kad I. A. padarytos apie 5 ir 4 cm. skersmens dydžio kraujosruvos dešinio žasto vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, apie 2 cm. skersmens dydžio kraujosruva dešiniame dilbyje. Kraujosruvos padarytos paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (el. b. l. 92-93).

14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas V. Laurinavičius apžiūrėjęs A. N. medicininės apžiūros gydytojo išrašą, nustatė, kad A. N. kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (el. b. l. 95-96).

Motyvuojamoji dalis

15. Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad E. K., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai – nukentėjusiajai, mažametei A. N. sukėlė fizinį skausmą, o nukentėjusiajai I. A. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus, tarnybinį pranešimą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami E. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos).

16. Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai I. A.) skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei be bausmę vykdančios institucijos žinios išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už nežymaus sveikatos sutrikdymo sukėlimą nukentėjusiajai I. A.) skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei be bausmę vykdančios institucijos žinios išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų; pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (už fizinio skausmo sukėlimą mažametei A. N. sukėlimą) skirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą. BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu paskirtas laisvės apribojimo bausmes bendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei be bausmę vykdančios institucijos žinios išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų. Laivės apribojimo bausmę su bausme – bauda, BK 63 straipsnio 3 dalies, BK 65 straipsnio 2 dalies pagrindu bendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir skirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei be bausmę vykdančios institucijos žinios išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų ir 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą. BK 64¹ straipsnio pagrindu bausme mažinti 1/3 ir skirti galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei be bausmę vykdančios institucijos žinios išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą. Be to, prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonę -dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 10 mėnesių išklausyti visą šių programų kursą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

17. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bausmės dydžiu ir rūšimi sutinka, prašė leisti sumokėti baudą per 8 mėnesių laikotarpį.

18. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

19. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismas, skirdamas bausmę E. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją ir nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, kaltinamojo asmenybę. E. K. padarė tris tyčinius nesunkius smurtinio pobūdžio nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis teistas 3 kartus (el. b. l. 104-109), per 5 metų laikotarpį baustas administracine tvarka 1 kartą – 2018 m. lapkričio 27 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 3 dalį, 424 straipsnio 2 d. ir 415 straipsnio 2 dalį (el. b. l. 112-114). Kaltinamasis dirba pagal individualios veiklos liudijimą (el. b. l. 110-111). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Byloje nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

20. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalį (už fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo sukėlimą nukentėjusiajai I. A.) – laisvės apribojimas, bei BK 140 straipsnio 3 dalyje (už fizinio skausmo sukėlimą mažametei A. N. sukėlimą) – bauda, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prašė paskirtą baudą sumokėti dalimis, į jo siekį savanoriškai įvykdyti paskirtą bausmę, kaltinamajam tikslinga nustatyti 8 mėnesių terminą paskirtai baudai sumokėti (BPK 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

21. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016). Nežymus sveikatos sutrikdymas pasireiškia objektyviais padariniais žmogaus sveikatai. Nagrinėjamu atveju tai pasireiškė nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, nurodytais šio baudžiamojo įsakymo 1 ir 2 punkte.

22. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

23. Kaltinamasis E. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

24. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamojo E. K. asmenybę, padarytų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis, 48 straipsnio 7 dalis).

25. Ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi skirta kardomoji priemonė –įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti arčiau prie jo nei nustatytu atstumu, kurios sąlygos buvo pakeistos prokuroro 2022 m. balandžio 11 d. nutarimu – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų; taikymo data: nuo 2022-04-11 iki 2022-06-07 (el. b. l. 41-42, 52-54), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

26. Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai E. K. buvo sulaikytas nuo 2022 m. balandžio 5 d. 18:30 val. iki 2022 m. balandžio 7 d. (el. b. l. 12-14) dvi sulaikyme išbūtas paras prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

27. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą daiktai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais konfiskuojami. Atsižvelgiant į tai, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodos spalvos vyriškas diržas, perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratorei, kvitas B, serija BBB Nr. URPK001742 (el. b. l. 85), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotinas valstybės nuosavybėn ir sunaikintinas.

28. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktą daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo. Atsižvelgiant į tai, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – suplėšytas megztinis, perduotas saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratorei, kvitas B, serija BBB Nr. URPK001742 (el. b. l. 85), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas.

29. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktą dokumentai, turintys BPK 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu. Atsižvelgiant į tai, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – I. A., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), medikų apžiūros įrašo kopijos, paliktinos saugoti ikiteisminio tyrimo byloje.

30. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) MGL 3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas laisvės apribojimo bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti E. K. bausmę – 12 (dvylika) mėnesių laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bendrinti visiško sudėjimo būdu su paskirta 75 MGL (3 750 Eur) bauda ir skirti subendrintą 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo ir 75 (septyniasdešimt penkių) MGL 3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo ir 50 (penkiasdešimties) MGL 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

E. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 7 dalimi, bausmės vykdymo laikotarpiu skirti įpareigojimus ir draudimus:

1) įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį;

3) uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios išvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti E. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. balandžio 5 d. 18:30 val. iki 2022 m. balandžio 7 d., dvi sulaikyme išbūtas paras prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – 2022 m. balandžio 7 d. skirtą įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti arčiau prie jo nei nustatytu atstumu, kurios sąlygos buvo pakeistos prokuroro 2022 m. balandžio 11 d. nutarimu – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų; taikymo data: nuo 2022-04-11 iki 2022-06-07, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu - daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – juodos spalvos vyrišką diržą, perduotą saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratorei, kvitas B, serija BBB Nr. URPK001742, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti valstybės nuosavybėn ir sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – suplėšytą megztinį, perduotą saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratorei, kvitas B, serija BBB Nr. URPK001742, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – I. A., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. N., gimusios (duomenys neskelbtini), medikų apžiūros įrašo kopijas, palikti saugoti ikiteisminio tyrimo byloje.

Išaiškinti nuteistajam, kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda (50 MGL (2 500 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų) turi būti sumokėta per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB Citadelė banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800;AB Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000;Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300; įmokos kodas 6801, mokėjimo paskirtyje nurodyti šio baudžiamojo įsakymo datą ir bylos numerį. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.