Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00187-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija 29, 74 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS

2012 m. gegužės mėn. 21 d.

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Janinos Vitunskienės ir Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui J. K., jo atstovui adv. Ryčiui Šimkui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Arūnui Pavydžiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išduoti leidimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas J. K. ir jo atstovas prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-02-09 sprendimą Nr. 20-11-1L-586, kuriuo nuspręsta neišduoti J. K. leidimo įsigyti ginklą ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Jie paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi į Kauno apskrities VPK dėl leidimo laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus (medžioklinį šautuvą) išdavimo, tačiau buvo priimtas neigiamas sprendimas motyvuojant tuo, kad pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos. Iš įteikto pranešimo suprato, kad yra laikomas nesančiu nepriekaištingos reputacijos todėl, kad leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai. Pažymėjo, kad 2011-01-17 Kauno apskrities VPK sprendimu J. K. buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Leidimas laikyti ginklus buvo panaikintas dėl to, kad 2011-01-05 Kauno apskrities VPK Santakos PK nutarimu pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda (įspėjimas) pagal LR ATPK 195 str. Nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis turėdamas leidimą civilinių ginklų laikymui, laiku jo nepratęsė. Pabrėžė, kad iš tiesų užmiršo savalaikiai pratęsti leidimą ginklų laikymui, nei administracinės nuobaudos nei leidimo laikyti ginklą panaikinimo neskundė. Mano, kad nuo administracinės nuobaudos paskyrimo ir įvykdymo praėjus daugiau kaip metams laiko ir per šį laikotarpį daugiau nepadarius jokių teisės pažeidimų, vadovaujantis LR ATPK 36 str. laikoma, jog pareiškėjas administracine nuobauda baustas nebuvo, tokiu būdu išnyko ir vada dėl kurios buvo panaikintas leidimas laikyti šaunamuosius ginklus. Nurodė, kad yra medžiotojas, turi medžiotojo bilietą, dalyvauja medžiotojų būrelio veikloje. Medžioklė yra vienas iš ilgamečių užsiėmimų ir laisvalaikio leidimo būdų. Tačiau neturėdamas leidimo laikyti ginklą negali pilnaverčiai užsiimti savo mėgstama veikla.

Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti. Jis paaiškino, kad 2012-01-25 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyboje gautas J. K. prašymas išduoti leidimą įsigyti ginklą. Policijos informacinės sistemos licencijuojamos veiklos posistemio duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-01-17 sprendimu Nr. 20-11-IL-77 J. K. buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Pažymėjo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai. Vadovaujantis paminėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 12 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo" (2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 5-V-172 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių IV skyriaus 16 punktu buvo atsisakyta J. K. išduoti leidimą įsigyti ginklą.

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nustatyta, kad 2012-01-25 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyboje gautas J. K. prašymas išduoti leidimą įsigyti ginklą (bl. 12). Ginčijamu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-02-09 sprendimu Nr. 20-11-1L-586 buvo nuspręsta neišduoti J. K. leidimo įsigyti ginklą, remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaip nesančiam nepriekaištingos reputacijos, nes jam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-01-17 sprendimu Nr. 20-11-IL-77 buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, o paminėto įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.

Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai J. K. buvo laikomas kaip nesantis nepriekaištingos reputacijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2011-01-05 Kauno apskrities VPK Santakos PK nutarimu pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda (įspėjimas) pagal LR ATPK 195 straipsnį už tai, kad jis turėdamas leidimą civilinių ginklų laikymui, laiku jo nepratęsė (bl. 9, 14), o Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-01-17 sprendimu Nr. 20-11-IL-77 J. K. buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus (bl. 10). 2011-01-05 nutarimas ir 2011-01-17 sprendimas nėra panaikinti, nuo to laiko nėra praėję 3 metai, todėl, teismo vertinimu, J. K. pagrįstai buvo laikomas kaip nesantis nepriekaištingos reputacijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo teisės normų matyti, kad reikalavimas neišduoti leidimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis, esant nagrinėjamai sąlygai, yra išreikštas imperatyvia forma, nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimo. Iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 ir 18 straipsnių dispozicijos matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti neišduotas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančiom aplinkybėm.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu ginčijamo atsakovo sprendimo panaikinimą iš esmės grindė protingumo ir teisingumo principais, savo teigiamai charakterizuojama asmenybe, kas jo nuomone, leidžia daryti išvadą, jog jis laikydamas šaunamuosius ginklus nekels grėsmės visuomenės saugumui.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas - reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 12 d. nutarime, aiškindamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad „Pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. <...> Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.“

Taip pat pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas).

Byloje duomenų, kad ginklų bei šaudmenų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo sveikatos ir/ar gyvybės saugumu, nėra, t. y., tokios teisės pareiškėjui nesuteikimas, nekels pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste, tai pat nenustatyta ir kokių tai išimtinai kitų svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo.

Pažymėtina ir tai, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Nustatyta, kad iki 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 priėmimo galiojo tokia pati 18 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostata, todėl šiuo konkrečiu atveju 2 straipsnio 4 dalyje numatytos išlygos netaikytinos, nes pareiškėjas neatitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių skundas atmestinas kaip nepagrįstas, nes nenuginčijus 2012-02-09 sprendimo Nr. 20-11-1L-586 nėra pagrindo įpareigoti atsakovą tokį leidimą pareiškėjui išduoti,

o skundo motyvas, kad pareigūnai bausdami pareiškėją už leidimo ginklams laikyti nepratęsimą ir panaikindami leidimą ginklui laikyti pažeidė Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisykles, nėra susijęs su ginčijamu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2012-02-09 sprendimu Nr. 20-11-1L-586.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.