Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-10-21 · Civilinė byla Nr. 2-6575-763/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-21
Bylos Nr.
2-6575-763/2019
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00412-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rimvydas Petrauskas
Atsakovas
A. S.
Civilinė byla Nr. 2-6575-763/2019Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00412-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 2.6.10.5.2.16; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 21 d.Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. M. ieškinį atsakovui ir atsakovo A. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas D. M., pateikęs ieškinį, prašo priteisti iš atsakovo A. S.

311,63 Eur turtinę žalą, 3000 Eur neturtinę žalą ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašė priimti sprendimą už akių, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui A. S. LR CPK 142 str. tvarka įteiktas pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymų nepareiškė, todėl esant ieškovo prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d., 285 str.).

Ieškinys tenkintinas visiškai. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo reikalaujamos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydžio neginčijo.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 17 d. Vilniaus apylinkės regioninio teismo Švenčionių rūmų baudžiamuoju įsakymu atsakovas A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose; per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o atlikus neatlygintinus darbus, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis. Atsakovas nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2018 m. lapkričio 16 d. apie 21.30 val., gyvenamajame name, esančiame adresu Kurpių k. 9, Švenčionių sen., Švenčionių r. sav., išgertuvių metu įvykus žodiniam konfliktui su D. M., gim. 1989 m., tyčia kumščiu sudavė mažiausiai vieną smūgį D. M. į veidą, ir suėmęs už drabužių ties sprandu išvedė jį į kiemą, ir kieme rasta lenta sudavė mažiausiai tris smūgius D. M. į rankas, nugarą, kojas, ir suėmęs kaire ranka D. M. už kaklo bei tokiu būdu jį laikydamas dešinės rankos kumščiu sudavė tris smūgius D. M. į veidą, tokiu būdu D. M. padarė viršutinio žandikaulio priekinio nosies dygio lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, nosies sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu ir poodinėmis kraujosruvomis akių apatiniuose vokuose, poodines kraujosruvas dešinio užausio srityje, kairėje blauzdoje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimus kakle, nugaroje, kairiame dilbyje, kairės plaštakos II-ame piršte, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ieškovas nurodo, kad patyrė 311,63 Eur turtinę žalą ir neturtinę žalą kuria įvertino 3000 Eur ir prašo šias sumas priteisti iš atsakovo. Priimant baudžiamąjį įsakymą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimai nebuvo išspręsti. Atsakovo veiksmuose yra visos sąlygos, būtinos civilinės atsakomybės taikymui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.250, 6.263 straipsniai).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Sveikatos grąžinimo išlaidos nukentėjusiam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginės, t. y. turėtos papildomai, išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems turtiniams praradimams kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis Nr. 3K-3-38/2007).

Žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis, t. y. siekiama asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Taigi teismas, spręsdamas dėl nuostolių priteisimo, turi nustatyti tikslų jų dydį.

Ieškovas pateikė teismui rašytinius įrodymus, kad dėl atsakovo jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo patyrė turtinę žalą, kadangi dėl sumušimo kreipėsi į medikus, dalį pinigų išleido vaistams, tačiau nurodo, kad šių išlaidų neturi galimybės pagrįsti objektyviais įrodymais. Laikotarpiu nuo 2018-11-18 iki 2018-11-29 patyrė 311,63 Eur kuro išlaidų, kadangi reikėjo vykti į gydymo įstaigas, t.y. iš Švenčionių ne kartą vykti į Vilnių. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė čekius apie patirtas kuro išlaidas. Teismas vertindamas ieškovo patirtos turtinės žalos dydį, remiasi ieškovo pateiktais čekiais, bei kitais mokėjimo dokumentais, kurie nėra nuginčyti, teismas neturi pagrindo abejoti pateiktų išlaidų būtinumu ir realumu (CK 6.249 straipsnio 5 dalis). Atsakovui ieškovo ieškinys su priedais buvo įteiktas tinkamai, tačiau jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo nuomonės dėl turtinės žalos dydžio bei jokių priešpriešinių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl teismas įvertinęs byloje pateiktų rašytinių dokumentų ir juose nurodytų aplinkybių visumą, pripažįsta, jog egzistuoja įstatyme nustatytų sąlygų visuma civilinei atsakovo atsakomybei kilti, o ieškovas pagrįstai reikalauja 311,63 Eur turtinės žalos atlyginimo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 311,63 Eur turtinės žalos atlyginimą tenkinamas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-410/2013).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, sukeliant jam kūno sužalojimą, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį.

Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo atlyginti turėtą neturtinę žalą dėl jam sukelto fizinio skausmo, sveikatos pablogėjimo, patirtų dvasinių išgyvenimų ir darbinės veiklos galimybių sumažėjimo. Įsiteisėjusiu Vilniaus apylinkės regioninio teismo Švenčionių rūmų 2019 m. balandžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį. Pripažinta, jog atsakovas įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą Ieškovo atžvilgiu, todėl šiuo atveju turi būti atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnis, 6.283 straipsnis, 6.285 straipsnis), kaip asmens patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, emocinė depresija ir kt. Ieškovui turėtą neturtinę žalą dėl sutrikdytos sveikatos, patirtų dvasinių išgyvenimų ir bendravimo galimybių sumažėjimo turi atlyginti kaltas asmuo. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Teismo teisė yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, patirta žala turi būti atlyginama vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Ieškovas ieškinyje nedetalizavo, kodėl reikalauja tokios sumos, iš pridėtų įrodymų (teismo baudžiamasis įsakymas) nustatyta, jog ieškovui buvo padarytas viršutinio žandikaulio priekinio nosies dygio lūžis, nosies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir poodinėmis kraujosruvomis akių apatiniuose vokuose, poodinės kraujosruvos dešinio užausio srityje, kairėje blauzdoje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimai kakle, nugaroje, kairiame dilbyje, kairės plaštakos II-ame piršte, kas įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dėl sveikatos sutrikdymo jis lankėsi pas medikus konsultacijoms, ieškinio prieduose pateiktas Švenčionių rajono ligoninės 2018-11-16 Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad ieškovui buvo diagnozuota: galvos veidinės dalies sumušimas, k. dilbio ir plaštakos sumušimas, įtariamas nosies pertvaros sužalojimas. Numatytas tolimesnis gydymas ambulatoriškai. Taip pat iš pateikto pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą matyti, kad nuo 2018-11-18 ieškovui buvo išduotas nedarbingumas. Pateiktame VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2018-11-19 Medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad ieškovas skundėsi: nosies nežymiu skausmingumu, apsunkintu kvėpavimu per nosį, labiau dešine puse. Ieškovui atlikta nosikaulių rentgenograma 11.16 Švenčionių ligoninėje, įtartas nosikaulių lūžimas. VšĮ Švenčionių rajono ligoninės 2018-11-22 epikrizė patvirtina, kad ieškovui 2018-11-19 buvo atlikta šoninė nosies kaulų R-grama- įtariamas nosikaulio lūžimas. Pažyma dėl nustatytos diagnozės patvirtina, kad D. M. diagnozuotas nosies kaulų lūžis. Iš pateikto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nedarbingumo pažymėjimo išrašo matyti, kad D. M. nuo 2018-11-18 iki 2018-11-27 nustatytas nedarbingumas dėl ligos. Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos jis patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus, jam buvo sutrikdyta sveikata (sulaužyta nosis), jis kurį laiką negalėjo dirbti, iki šiol jaučia pakitimus nosies ertmėje, jam sunkiau prakvėpuoti, dažnai juntami nosies skausmai. Taip pat dėl įvykio, prarado pasitikėjimą artimais žmonėmis, kadangi nusikalstamą veiką jo atžvilgiu padarė jo vaikystės draugas. Iš teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad atsakovas ir ieškovas pažįstami nuo vaikystės, kartu augo, tai yra jų santykiai nėra atsitiktiniai, jie gerai pažįstami. Taip pat nustatyta, jog prieš konfliktą, kurio metu buvo sužalotas, ieškovas su atsakovu negirtavo, atvažiavo pas atsakovą į jo namus jau būdamas neblaivus. Paprašytas atsakovo atvežti alkoholio, sudarė sąlygas pasinaudoti jo automobiliu, o atvežus alkoholį į atsakovo namus, ten pasiliko kartu su alkoholį vartojančia kompanija, tačiau nesitikėjo, kad bus sumuštas. Atsižvelgus į tai, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgus į teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydžius už nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2014; 2014 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–453/2014; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-341-300/2018 ir kitos), ieškovo prašymą dėl neturtinės žalos tenkina, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo baudžiamuoju įsakymu konstatuoti atsakovo A. S. neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo D. M. patirta neturtine žala. Neturtinė žala yra atsakovo A. S. elgesio rezultatas, todėl jis turi ją atlyginti (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, 6.251 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Ieškovas pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl patenkinus ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinį šioje byloje mokėtinas 99 Eur (3511,63 Eur : 100 proc. x 3 proc. (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1, 8, 10 p.) dydžio žyminis mokestis, kuris valstybės naudai priteistinas iš atsakovo A. S..

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas pateikė įrodymus, jog už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 200 Eur. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovui priteisiama 200 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (bylos nagrinėjimo metu galioja nauja redakcija nuo 2015-01-01 Nr. 2014-12793) 2014-12793) nustatytos minimalios 3 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (LR CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str., 286 str., LR CK 6.246-6.249 str., 6.250 str., 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 311,63 Eur (tris šimtus vienuolika Eur 63 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 3000 Eur (tris tūkstančius Eur) neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas – 200 Eur (du šimtus Eur) už advokato padėjėjo teisines paslaugas, iš viso – 3511,63 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus vienuolika Eur 63 ct) D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) bylinėjimosi išlaidas – 99 Eur (devyniasdešimt devynis Eur) žyminio mokesčio.

Atsakovas A. S. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams pareiškimą, atitinkantį LR CPK 287 straipsnio 2-4 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas D. M. per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėjas Rimvydas Petrauskas