- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-10
- Bylos Nr.
- 2-837-947/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10128-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Ieškovas
- AB „LESTO“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- R. U., UAB „Nemuno Būstas“, L. J., H. A., A. J.
Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Simonai Jarušaitei, dalyvaujant ieškovės AB „LESTO“ atstovei M. N., atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei E. E. – B., trečiajam asmeniui R. U., nedalyvaujant trečiojo asmens UAB „Nemuno Būstas“ atstovui, tretiesiems asmenims L. J., H. A., A. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „LESTO“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims UAB „Nemuno Būstas“, L. J., R. U., H. A., A. J. dėl skolos už elektros energiją priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „LESTO“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 1356,47 Lt skolos už suvartotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio 19 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5).
Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškinį palaiko ir paaiškino, kad ieškovė AB „LESTO“ tiekė elektros energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei. Ieškovės atstovės teigimu, atsakovė pagal kiekvieną mėnesį pateiktus duomenis apie suvartotos elektros energijos kiekį privalėjo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsakovė šios savo prievolės tinkamai nevykdė, todėl laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 19 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. susidarė 1356,47 Lt dydžio įsiskolinimas. Ieškovės atstovė nurodė, kad rašytinė elektros energijos tiekimo sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, tačiau atsakovė, kaip buto savininkė, privalo atsiskaityti už tiektą elektros energiją. Ieškovės atstovė nesutiko su atsakovės argumentu, kad už elektros energiją šiuo atveju privalo mokėti buto nuomininkai tretieji asmenys L. J., R. U., H. A., A. J., nes ir su šiais asmenimis ieškovė AB „LESTO“ nebuvo sudariusi rašytinės elektros energijos tiekimo sutarties.
Atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nes už suvartotą elektros energiją privalo sumokėti ne buto savininkė Kauno miesto savivaldybė, bet realiai elektros energiją naudoję vartotojai – tretieji asmenys L. J., R. U., H. A., A. J., kurie bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno nuomos sutarčių pagrindu. Aiškindama pastarąsias aplinkybes, atsakovės atstovė nurodė, kad 2003 m. birželio 4 d. atsakovė Kauno miesto savivaldybė ir trečiasis asmuo R. U. sudarė nuomos sutartį (t. 1, b. l. 68-70), 2003 m. birželio 4 d. nuomos sutartis buvo sudaryta su trečiuoju asmeniu H. A. (t. 1, b. l. 65-67), 2008 m. lapkričio 19 d. – su trečiaisiais asmenimis A. J. ir L. J. (t. 1, b. l. 57-59, 50-52), todėl būtent šiems asmenims kyla pareiga mokėti komunalinius mokesčius, tame tarpe ir už faktiškai suvartotą elektros energiją. Atsakovės atstovė pažymėjo, jog konkliudentiniais veiksmais elektros energijos tiekimo ir naudojimo sutartis buvo sudaryta tarp elektros energijos tiekėjo ir realių vartotojų, t. y. nuomininkų L. J., R. U., H. A., A. J., bet ne patalpų savininkės Kauno miesto savivaldybės. Remdamasi nurodytais argumentais, atsakovės atstovė prašė teismo ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant bendrovės atstovams. Trečiasis asmuo nurodė, kad UAB „Nemuno būstas“ nuo 2006 m. yra paskirtas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. UAB „Nemuno būstas“ 2004 m. kovo 3 d. sutarties pagrindu vykdė prievolę fiksuoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), įvadinio elektros skaitiklio duomenis ir juos pateikti ieškovei, paskirstyti mokesčius už suvartotą elektros energiją vartotojams ir pateikti jiems sąskaitas (t. 1, b. l. 34, 35).
Trečiasis asmuo R. U. teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka, paaiškino, kad nuomos sutartis su juo buvo pasirašyta, tačiau paslaugos suteiktos netinkamai (be vandentiekio, sulūžusiu tualetu ir pan.).
Tretieji asmenys H. A., A. J., L. J. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nenurodė neatvykimo priežasčių, todėl byla nagrinėta nedalyvaujant šiems tretiesiems asmenims. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką tretiesiems asmenims buvo pranešta viešo paskelbimo būdu (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis; t. 1, b. l. 175, 195). Trečiajam asmeniui L. J. skirtas teismo šaukimas įteiktas per įkalinimo įstaigos administraciją.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 19 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo tiekiama elektros energija. Atsakovė taip pat neginčija ir turtinio reikalavimo dydžio – 1356,47 Lt. Tačiau atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, nurodė, kad ji nėra tinkamas atsakovas byloje, nes minėta skola už elektros energiją turėtų būti priteista iš trečiųjų asmenų L. J., R. U., H. A., A. J..
Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka, jog atsakovais byloje būtų pakeisti buto nuomininkai L. J., R. U., H. A. ir A. J. (Civilinio proceso kodekso 45 straipsnis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė AB „LESTO“ laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 19 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. tiekė elektros energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad butas nuosavybės teise nurodytu laikotarpiu priklausė atsakovei Kauno miesto savivaldybei (t. 1, b. l. 74). Nustatyta, kad 2003 m. birželio 4 d. Kauno miesto savivaldybė su R. U. (trečiasis asmuo byloje) sudarė savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (t. 1, b. l. 68-70). Minėtos sutarties pagrindu (2.3 sutarties punktas) R. U. įsipareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka mokėti ne tik gyvenamosios patalpos nuomos mokestį, bet ir komunalinių paslaugų mokesčius (t. 1, b. l. 68). 2003 m. birželio 4 d. Kauno miesto savivaldybė su H. A. (trečiasis asmuo byloje) sudarė savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (b. l. 65-67). Minėtos sutarties pagrindu (2.3 sutarties punktas) H. A. įsipareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka mokėti ne tik gyvenamosios patalpos nuomos mokestį, bet ir komunalinių paslaugų mokesčius (t. 1, b. l. 65). 2008 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto savivaldybė su A. J. bei L. J. (tretieji asmenys byloje) sudarė savivaldybės bendrabučio gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (t. 1, b. l. 57-59, 50-52). Šių sutarčių pagrindu (2.3 sutarties punktas) A. J. bei L. J. įsipareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka mokėti ne tik gyvenamosios patalpos nuomos mokestį, bet ir komunalinių paslaugų mokesčius (t. 1, b. l. 57, 50). Remdamasi minėtomis sutartimis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010, 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013), atsakovė prašė teismo atmesti ieškinį, kaip teisiškai nepagrįstą.
Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, konstatuoja, kad šioje byloje negalima remtis atsakovės nurodytomis kasacinio teismo nutartimis, nes cituotų bylų ir šios nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi nesutampa. Atsakovės atstovės cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo analizuotas reikalavimų priteisti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir eksploatavimo išlaidas, o tai nėra tapatu reikalavimams vykdyti prievolę atsiskaityti už butui teikiamas kitokias paslaugas, šiuo atveju - elektros energijos paslaugas AB „LESTO“.
Pažymėtina, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra reglamentuota Civilinio kodekso šeštosios knygos septintojo skirsnio normose, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nėra detalizuota. Sąvokos išaiškinimas nepateiktas ir Elektros energetikos įstatyme. Todėl, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimą dėl to, kuriam subjektui – buto savininkui ar nuomininkams – tenka pareiga atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją, taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos. Šiuo atveju pabrėžtina, kad laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 19 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., kuomet susidarė įsiskolinimas, galiojo tiek Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintos Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklės, tiek šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Teismas nagrinėjamoje byloje remiasi nuo 2010 m. vasario 19 d. galiojančiomis taisyklėmis (patvirtintos 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38), tačiau taip pat pabrėžia, kad analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir Ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintose taisyklėse.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – taisyklės) 96 punkte numatyta, jog tuo atveju, kai su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Taigi, savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla, jeigu egzistuoja bent viena iš šių sąlygų:
sutartis su visuomeniniu tiekėju nėra sudaryta;faktinio vartotojo neįmanoma nustatyti.
Minėtų taisyklių 97 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei sutartis dėl elektros energijos vartojimo yra sudaręs patalpų nuomininkas, objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė AB „LESTO“ su buto nuomininkais rašytinių sutarčių dėl elektros energijos vartojimo nebuvo sudariusi, todėl nekyla klausimas dėl Kauno miesto savivaldybės, kaip buto savininkės, subsidiarios atsakomybės. Atsakovės atstovės argumentas, kad tarp ieškovės ir buto nuomininko buvo sudaryta sutartis konkliudentiniais veiksmais yra atmestinas, nes byloje nėra raštiško buto savininkės sutikimo dėl tokios sutarties sudarymo, kaip yra numatyta taisyklių 18 punkte. Dar daugiau, pirkimo – pardavimo santykiai, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013), tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo.
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju, savivaldybei priklausančio buto nuomininkams L. J., R. U., H. A. bei A. J. nesudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui (ieškovei AB „LESTO“) skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkei – Kauno miesto savivaldybei (atsakovei). Konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės, kaip buto savininkės, skolą už elektros energiją yra teisėtas ir pagrįstas, todėl yra visiškai tenkintinas.
Atsakovė, praleidusi terminą įvykdyti piniginę prievolę, privalo mokėti ieškovei 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl tenkintinas ir šis ieškinio reikalavimas.
Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 72,00 Lt žyminio mokesčio, priteistinos iš atsakovės ieškovei (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei AB „LESTO“, kodas 302577612, buveinė - Žvejų g. 14, Vilnius, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, kodas 111106319, Laisvės al. 96, Kaunas,
1356,47 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt šešių litų 47 ct) skolą už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 19 d. iki 2013 m. gegužės 1 d.,
5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą (1356,47 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
72,00 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.