- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- 1S-54-468/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- J. J.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, išnagrinėjusi nuteistojo J. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-22 nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020-12-28 nutarimo jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019-02-21 nuosprendžiu J. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (3 veikos), BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Nuteistajam J. J. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2019-10-07, bausmės pabaiga – 2023-09-21, 1/3 bausmės jis atliko 2021-01-21, neatliktos bausmės dalis 2020-12-22 – 2 metai 8 mėnesiai 30 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2020-12-28 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti J. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavusi, kad nėra esminių elgesio pokyčių, nuteistasis turi 2 galiojančias nuobaudas, kas rodo, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistajam kyla sunkumų laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos, taip pat pažymėjo, jog nustatytos aplinkybės neleidžia daryti objektyvios išvados, kad nuteistasis atlikdamas likusią bausmės dalį mažiau struktūruotoje aplinkoje visą laiką laikysis įstatymų keliamų reikalavimų, nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis pateikė skundą apylinkės teismui.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-01-22 nutartimi nuteistojo skundą atmetė konstatavęs, jog asmens elgesio korekcija vis dar galima, asmuo bausmę per bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka buvo baustas 2 kartus, tai, teismo manymu, rodo, kad nuteistasis J. J. net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje negeba tinkamai laikytis nustatytų elgesio taisyklių, jų nepažeidinėti ir leidžia pagrįstai manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis taip pat gali nesilaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarkos ir bendražmogiškų elgesio taisyklių, kas skatins asmenį vėl nusikalsti, o dėl J. J. finansinio nestabilumo, turimo išsilavinimo bei darbinės patirties stokos, kyla abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tinkamos resocializacijos ir įsitraukimo į darbo rinką. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nors J. J. palaiko artimus ryšius su savo šeima, ši aplinkybė (šeimos buvimas) egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, be to, J. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę už nežymų sveikos sutrikdymą šeimos nariui – seseriai, nusikalstama veika buvo padaryta tame pačiame bute, kur nuteistasis ruošiasi gyventi išėjęs į laisvę, spręstina, jog J. J. būnant laisvėje šeimos turėjimas nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio. Nesutikdamas su priimta nutartimi nuteistasis pateikė skundą apygardos teismui.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis J. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-22 nutartį ir iš naujo svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą.
5.1. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neobjektyvi, priimta prieštaraujančiais motyvais, neatitinka bendrųjų teisės principų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Nuteistojo vertinimu, teismas, skundžiamoje nutartyje tik išdėstė Komisijos paminėtus faktus, neatliko jokios jų analizės, todėl yra visiškai neaišku, kokius dar kriterijus jis turėtų atitikti, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas. Nurodo, kad lygtiniu paleidimu suteikiama galimybė nuteistajam grįžti į bendruomenę ir įrodyti savo naudingumą, taip formuojamas nuteistojo socialinės atsakomybės jausmas bei taupomos valstybės lėšos, gerėja nuteistojo socialinė aplinka, stiprėja socialiniai ryšiai, mažėja recidyvo rizika. Pažymi, kad nustatyti, ar bausmė jau pasiekė tikslus, paveikė asmenį, yra neįmanoma, tai yra subjektyvus vertinimas, o prognozuojamas asmens elgesys laisvėje negali būti vertinamas pagal elgesį įkalinimo įstaigoje. Nurodo, kad yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nėra nustatyta nė vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios teismo daromą išvadą, kad nėra galimybių jį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės.
5.2. Nuteistasis remiasi teismų praktika, pagal kurią asmens padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra laikytinas lemiamu veiksniu sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, o turi būti vertinamos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Nurodo, kad tam tikrais atvejais nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas net ir nustačius galiojančią nuobaudą, gautą bausmės atlikimo metu (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-610-870/2016). Pažymi, kad teismams yra privaloma laikytis precedento analogiškose bylose.
5.3. Nurodo, kad, remiantis Europos tarybos Ministrų komiteto Rekomendacija Rcc(2003)22 valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo, lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelių pakartotinam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamų, remiamų ir prižiūrimų įsiliejimų į visuomenę. Nuteistojo vertinimu, lygtinis paleidimas yra laikomas norma, o ne išimtimi, t. y. atsisakymas taikyti lygtinį paleidimų, kaip išimtis, turi būti aiškiai argumentuotas. Nurodo, kad įsipareigoja vykdyti visus nustatytus teismo įpareigojimus, doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų, vykdyti Probacijos įstatymo lygtinio paleidimo sąlygas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. J. skundas atmetamas.
7. Skundu nuteistasis J. J. nesutinka su Komisijos ir apylinkės teismo sprendimais nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Iš skundžiamos teismo nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, jog tiek Komisija, tiek teismas pakankamai išsamiai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Tai, kad nuteistasis nesutinka su Komisijos ir apylinkės teismo išvadomis dėl galimybės jam taikyti lygtinį paleidimą bei pateikia subjektyvų aplinkybių vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis ar Komisijos nutarimas yra neteisėti ir nepagrįsti.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokytis ir kitos aplinkybės. Vertinant, ar nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei įtikinanti, rodanti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Nors nuteistasis skunde teigia, kad tiek Komisija, tiek teismas, priimdami sprendimus nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino surinktus duomenis, apie asmens elgesį bausmės atlikimo metu ir galimybę jį paleisti iš įkalinimo įstaigos, iš skundžiamos nutarties ir Komisijos nutarimo turinio matyti, kad tiek teismas, tiek Komisija, aiškiai nurodė, kokie duomenys leidžia spręsti, jog šiuo metu asmuo negali būti paleidžiamas į laisvę. Spręsdami lygtinio paleidimo taikymo J. J. atžvilgiu klausimą, Komisija ir teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu pažeidė nustatytas vidaus taisykles ir režimo reikalavimus, laikė neleistinus daiktus, nors kartą buvo skatintas, tai buvo pakankamai seniai (2020-01-15). Nuteistasis nepagrįstai teigia, kad šie duomenys nėra reikšmingi sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi, nustatytas netinkamas asmens elgesys bausmės atlikimo metu, teismo vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, jog asmuo taip pat gali nesilaikyti ir lygtinio paleidimo metu jam keliamų sąlygų ir taikomų apribojimų.
10. Nuteistasis nurodo, kad yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įsipareigoja vykdyti visus nustatytus teismo įpareigojimus bei lygtinio paleidimo sąlygas, vis dėlto, šiuo metu nurodytų aplinkybių lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Pažymėtina, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik įvertinus nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, bet analizuojant jo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, taip pat ir veiksmus, kuriuos nuteistasis atliko, jei anksčiau jo atžvilgiu buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog 2020-12-03 atlikto OASys vertinimo metu J. J. buvo nustatyta rizika 87 balai, iš jų 25 statiniai ir 62 dinaminiai. Iš asmens bylos matyti, kad jam būdingi nepakankamai susiformavę problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, impulsyvumas, savitvardos stoka, savo elgesio pasekmių neįvertinimas, asmens ankstesnė nusikalstama patirtis suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles ir moralines normas, jis nevengia priimti skubotų, neapgalvotų sprendimų, stokoja gebėjimo tinkamai prognozuoti savo elgesio tolimesnes pasekmes, nėra linkės sureikšminti savo įvykdytų nusikaltimų, stokoja motyvacijos įsijausti į nukentėjusiųjų poziciją, nemano, kad padarė jiems didelę žalą, nepasižymi kategorišku mąstymu. Atkreiptinas dėmesys, kad nors nuteistasis skunde nurodo, kad įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, iš Komisijos išvados matyti, kad vykdymas yra tik dalinis. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, sutiktina su žemesniojo teismo išvada, kad šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamumo riziką, kas būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
11. Nors nuteistojo teigimu, asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas negali būti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, su tokiomis asmens išvadomis nesutiktina. Aukštesniojo teismo vertinimu, svarstant lygtinio paleidimo galimybes, būtina atsižvelgti už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės, nes tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad J. J. atlieką bausmę už kelių nusikalstamų veikų padarymą, trys iš jų priskiriamos sunkiems nusikaltimams, dvi – nesunkiems, nusikalstamos veikos, kurias padarė nuteistasis, siejamos su motyvacija gauti finansinės naudos neteisėtais būdais – disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, daromi nusikaltimai sunkėja, jiems būdingas modelis, kas kelia abejonių nuteistojo pasiryžimu gyventi nenusikalstamai ir gebėjimu pelnytis pragyvenimui legaliais būdais išėjus į laisvę. Nuteistajam būdingos tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, nepakankamas gebėjimas priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones. Taigi negalima teigti, jog asmuo padarė aiškias išvadas dėl nusikalstamų veikų ir yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.
12. J. J. skunde nurodo teismo nutartis, kuriomis nuteistiesiems, kurie buvo bausti už drausminius pažeidimus bausmės atlikimo metu, vis tiek buvo taikytas lygtinis paleidimas, akcentuoja teismo precedento svarbą, vis tik atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, jog kiekvienu atveju dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą asmens atžvilgiu sprendžiama individualiai, įvertinus jo atitikimą įstatymo numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumai. Sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Šiuo konkrečiu atveju tokia išvada dar nėra galima.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog šiuo metu J. J. padaryta pažanga nėra pakankama pripažinti, kad nuteistasis, būdamas paleistas lygtinai, pateisins jo atžvilgiu parodytą pasitikėjimą. Laikyti, kad apylinkės teismas netenkindamas nuteistojo skundo, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-22 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalies, 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas,
nutaria:
atmesti nuteistojo J. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-22 nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.