Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja I.Randakevičienė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00014-2012-7

2013 m. gegužės 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-27 nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

A. V. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpas, o būtent:

jis, 2011-12-14, apie 13.00 val., Vilniuje, Basanavičiaus g. 22/2, atsuktuvu išlaužęs bendro naudojimo rūsio duris, taip neteisėtai įsibrovęs į patalpas, pagrobė svetimą, Lietuvos kariuomenės Judėjimo kontrolės centrui priklausantį turtą – nenustatytos vertės metalo konstrukcijas.

2013-02-05 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo A. V. apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo pakeiti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-10 nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Apelianto argumentai, jog teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, atmestini, kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. V. asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, jog A. V., niekur nedirba, baustas administracine tvarka, teistas 16 kartų, tame tarpe už nusikaltimus nuosavybei, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė naują nusikalstamą veiką, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų ir nenori paklūsti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 56 str., pagrįstai paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę, kuri, būdama ženkliai mažesnė už Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją dar labiau švelninti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutar ė:

Nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.