Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu įgaliotu darbdaviu, neužtikrino, kad darbuotojai įmonėje dirbtų legaliai, nes Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inspektoriams 2019 m. gruodžio 5 d. apie 10.40 val. patikrinus statybvietę (duomenys neskelbtini), kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė statybos darbus, buvo nustatyta, kad įmonės naudai dirba du nelegalūs darbuotojai, tai yra R. P. - elektriku, o A. S. - pagalbiniu darbininku, kurie dirbo nesudarius su jais rašytinės darbo sutarties, apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, byloje esančiame rašytiniame paaiškinime (b. l. 21-22) nurodė, kad protokole nurodyta data UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus funkcijų neatliko nei 2019 m. gruodžio 5 d., nei kurią nors kitą 2019 m. gruodžio dieną, kadangi turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Patyręs traumą, nuo 2019 m. lapkričio 30 d. jis buvo paguldytas į Viešosios įstaigos Kauno klinikinę ligoninę, kur lapkričio 30 d. jam buvo diagnozuotas stipinkaulio apatinės dalies lūžis ir jis buvo operuotas. Vėliau, gruodžio 13 d., buvo atlikta antra šio lūžio operacija. Minimu laikotarpiu neturėjo galimybės lankytis objektuose, atlikti direktoriaus funkcijų. Apie tai, kad A. S. ir R. P. lankėsi statybvietėje 2019 m. gruodžio 5 d. išgirdo tuomet, kai jam telefonu paskambino Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai. Kiek jam žinoma, minėti asmenys 2019 m. gruodžio 5 d. buvo atėję į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), pasiteirauti dėl galimybės gauti darbą, kadangi ėjo pro šalį ir pamatė vykstančias statybas. Jie apžiūrinėjo objekte atliekamus darbus ir teiravosi, galbūt reikėtų jų paslaugų. Šiems asmenims nebuvo suteikti darbo įrankiai, kuriais galėtų dirbti, jie neatliko jokių darbinių funkcijų ar veiksmų šiame objekte. Apie tai, ar jiems nereikia darbuotojų, jie kalbėjo su objekte dirbusiu R. Š., kuris atsakęs, kad apie tai paklaus direktoriaus, kuomet jis atvyks į darbą.

2020-02-04 teismo posėdžio metu M. P. kaltu dėl jam inkriminuojamo nusižengimo prisipažino iš dalies, pripažino, kad kaip įmonės vadovas neužtikrino įmonės veiklos. Direktoriumi jis registruotas nuo 2019 m. spalio mėn. Vienintelė įmonės akcininkė yra jo mama. Įmonę pirko 2015 m., joje pradžioje dirbo darbuotoju, tačiau ir tuo metu jau kontroliavo direktorių. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes įvykio laiku buvo traumuotas, traumą patyrė 2019 m. lapkričio 30 d., buvo operuojamas, statybos objekte nebuvo, apie objekte dirbusius nelegalius darbuotojus nežinojo. Pripažino, kad nė vieno iš įmonės darbuotojų jis nebuvo įgaliojęs jį atstovauti ligos metu. Su P. iki traumos vedė derybas dėl pastarojo įdarbinimo įmonėje. P. į objektą, apžiūrėti kokie bus atliekami darbai, įsileido jo įmonės darbuotojas Š. S., kaip jam yra žinoma, atsivedė P. S. turėjo dirbti pagalbiniu darbininku. Dirbant P., S. turėjo išiminėti vatą. Šiuo metu R. P. oficialiai įdarbintas jo vadovaujamoje įmonėje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė Ramunė Jatautienė teismo posėdžio metu nurodė, kad visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Patikrinimo metu S. ir P. jokių specialių aprangų ar įrankių neturėjo. Tikėtina, kad S. negalėjo žinoti netgi įmonės pavadinimo. Įvykio metu pareigūnai nesiaiškino visų aplinkybių, reikalingų norint nustatyti nelegalaus darbo faktą. M. P. bendrovėje informacija Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau - ir Sodra) apie įdarbinimą būtų buvusi pateikta tik su jo paties žinia. Šiuo atveju, tarp M. P. ir galimai nelegalių darbuotojų nebuvo tiesioginio susitarimo dėl tiesioginių darbo funkcijų. Prašė administracinio nusižengimo bylą nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių ir pakankamai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų.

Institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad gavę anoniminį pranešimą, kad pastate galimai dirba nelegalūs darbuotojai, automobiliu atvyko į įvykio vietą ir stebėjo, matė, kad objekte yra dirbama. Įvykio vietą stebėjo 5-7 min., po to nuvyko į policiją ir atgal grįžo po valandos. Kai grįžo, konkretūs darbai objekte vyko toliau. Viską nufotografavo. Kai pradėjo patikrinimą, nelegaliai dirbę asmenys patys rašė paaiškinimus, jis nesikišo. Nelegaliai dirbę asmenys nurodė, kad jie dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad darbą organizavo ir darbus skirstė asmuo vardu R. Nelegaliai dirbę asmenys dirbo atskirus darbus. S. dirbo apdailos darbus, o P. dirbo su laidais. S. sakė, kad dirba bandomuoju laikotarpiu. Pradėjus tikrinimą jam iš karto paskambino įmonės direktorius. Direktorius yra kaltas dėl neveikimo.

Liudytojas A. P. parodė, kad su kolega atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini). Jis matė asmenis, atliekančius darbus. Du asmenys nebuvo „Sodros“ sąraše. Šie asmenys raštu nurodė, kad darbo sutarčių nepasirašė, dirbo pagal įmonės darbuotojo nurodymus. Vienas jų nurodė, kad dirba pirmą, o antras, kad dirba antrą dieną. Jis abu asmenis matė dirbančius.

Liudytojas R. P. parodė, kad šiuo metu įmonėje jis jau dirba elektriku, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių – 800 Eur. Patvirtino, kad paaiškinime jo nurodyti duomenys teisingi. Jis, pamatęs, kad vyksta darbai, dieną prieš patikrinimą buvo užėjęs pasiteirauti ar reikalingas darbuotojas. Užėjęs rado R., kuris nurodė, kad elektrikas galimai yra reikalingas. Jis R. rodė elektriko kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. R. pasakė, kad direktorius serga, o be jo negali priimti į darbą. Susitarė, kad paskambins. Paskambino R. tą pačią dieną, pasakė ateiti gruodžio 5 d. Kai tą dieną atvyko darbo inspektoriai jis ir S. buvo užlipę ant pastolių, buvo su savo darbiniais rūbais, tačiau buvo atėję tik apsižiūrėti situaciją dėl laidų. Paaiškinime nurodė, kad dirba pirmą dieną. Duomenys paaiškinime teisingi, nes dirbo pirmą dieną. Nuiminėjo vatą, ieškojo kabelių. Iki atvyko darbo inspektoriai dirbo apie valandą laiko. R. nurodė apžiūrėti elektros vietas. Darbo sutartis nebuvo pasirašyta. S. jam padėjo, klijavo vatą. R. konkrečiai nenurodė, jog reikės dirbti, nebuvo jokios kalbos apie darbą.

Liudytojas A. S. parodė, kad dieną prieš patikrinimą su draugu P. nuėjo pasikalbėti dėl darbo. Jų paprašė pažiūrėti lempas, laidus. Tą dieną buvo užsilipęs ant pastolių, užsilipo savo valia, norėjo apžiūrėti. Gal todėl paaiškinime ir parašė, kad dirbo dvi dienas. Tą pačią dieną jam paskambino R. ir pasakė, kad reikės eiti į darbą. Gruodžio 5 d. atėjo į statybvietę, buvo užlipęs ant pastolių, atplėšė namo izoliaciją, ieškojo laidų, nerado. Pradėjus klijuoti izoliaciją atvažiavo pareigūnai. Darbo inspektoriai jam nurodė ką reikia rašyti, tai yra pasakė įmonės pavadinimą ir R. anketinius duomenis, gąsdino, kad už melagingus parodymus pasodins. Rašytiniai parodymai yra parašyti prieš jo valią. Gruodžio 5 d. jis dirbo, darbo sutarties nebuvo pasirašęs, dėl darbo užmokesčio sutarta nebuvo. Paaiškinime esantis sakinys, kad darbus liepė atlikti R. – neteisingas. Šio sakinio niekas jam nesakė rašyti. Jis kontaktavo tik su R. Su kitais asmenimis nekontaktavo, nes neužteko laiko, kadangi atvažiavo darbo inspektoriai. Jei nebūtų atvažiavę inspektoriai, būtų dirbęs iki vakaro. R. jam buvo sakęs, kad jiems kažkiek sumokės, tik reikia sulaukti direktoriaus. Nemokamai dirbęs nebūtų. Dirbo pagalbiniu darbininku.

Liudytojas M. D. - policijos pareigūnas, parodė, kad gruodžio 5 d. gavo tarnybinę užduotį kartu su inspektoriais dėl nelegalių darbuotojų patikrinti keletą įmonių. Atvykus į statybos objektą adresu Kėdainiai, Dariaus ir Girėno g. 7, buvo nustatyta, kad darbus atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“, objekte dirbo darbuotojai. Automobilyje prisijungus prie „Sodra“ duomenų bazės ir patikrinus buvo nustatyta, kad du darbuotojai „Sodra“ neregistruoti. Iš jų buvo paimti paaiškinimai. Asmenis policijos automobilyje apklausinėjo darbo inspektoriai. Darbo inspektoriai asmenims uždavinėjo standartinius klausimus ir prašė į juos raštu atsakyti. Grasinimų negirdėjo. Abu apklausinėjami asmenys žinojo R., jį abu nurodė per automobilio langą. Iš asmenų paaiškinimų suprato, kad jie abu dirba, vienas elektriku, o kitas atlieka fasado apdailos darbus. Darbus jiems nurodė R. Apie sutartą darbo užmokestį asmenys nekalbėjo. Inspektoriai nenurodinėjo ką asmenys turi rašyti, tik pateikė jiems klausimus.

Liudytojas R. Š. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku. Gruodžio 4 d. buvo užėjęs R., klausė dėl darbo. Susitarė, kad ateis kitą dieną ir apžiūrės. Reikėjo daryti elektros darbus. Gruodžio 5 d. R. atėjo su draugu, abu buvo apsirengę savo darbiniais rūbais. Tą pačią dieną atvyko ir darbo inspektoriai. Tuo laiku R. su draugu buvo ant pastolių, plėšė plėvelę ieškodami elektros laidų. Jis leido jiems užlipti ant pastolių. Apie tuos asmenis direktoriui nepranešė, pats nusprendė, norėjo kilti karjeros laiptais. Patikrinimo dieną tie žmonės nedirbo, buvo atėję tik apsižiūrėti. Jis jiems nepateikė informacijos dėl darbo užmokesčio, kadangi neturi įgaliojimo. Paaiškinimą parašė pats, inspektoriai jam nieko nenurodė. Inspektoriai tik paėmę paaiškinimą paprašė pasirašyti dėl melagingų parodymų davimo. Kiti darbuotojai buvo su įmonėmis uniformomis. Jis pats nurodydavo, kokius darbus reikia atlikti.

Nors M. P. pirmojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies, antrojo posėdžio metu nurodė, kad jo kaltės nėra ir prašė bylą nutraukti, tai yra iš esmės kaltės nebepripažino, teisės pažeidimo faktą ir jo kaltę padarius jam inkriminuojamą pažeidimą, įrodo tiek paties pažeidėjo parodymų turinys, tiek liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai, iš kurių: 2019 m. gruodžio 12 d. nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuotos aplinkybės (b. l. 3-5), kurios patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 5 d. apie 10 val. 40 min., Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyr. inspektoriai A. S. ir A. P. atliko patikrinimą statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur buvo atliekami pastato apšiltinimo darbai, kuriuos vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir rado 6 darbuotojus, kurie vilkėjo darbo rūbus, o patikrinus darbuotojų duomenis „Sodros“ duomenų bazėje, buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam darbo skyriui nėra pateikusi duomenų apie A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. P., (duomenys neskelbtini), valstybinio socialinio draudimo pradžią. A. S. ir R. P. nepateikė verslo liudijimų ar kitos registruotos veiklos pažymų. Patikrinimo metu abu darbuotojai dirbo ant pastolių. A. S. atliko pastato šiltinimo darbus, o R. P. atliko elektros instaliavimo darbus. Kokius darbus atlikti nurodė R. Š.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas R. S. nurodė, kad įmonė pasamdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti pastato apšiltinimo darbus. Susipažinus su patikrinimo metu gautais duomenimis buvo nustatyta, kad tarp M. P. (darbdaviui atstovaujančio asmens) ir A. S. bei R. P. buvo visi darbo sutarties požymiai. Tyrimas buvo vykdomas 2019 m. gruodžio 4-12 dienomis. Iš 2019 m. gruodžio 5 d. užklausos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos (b. l. 6, 9, 11), matyti, kad A. S. ir R. P. nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki užklausų suformavimo dienos nebuvo oficialiai įregistruoti dirbantys UAB „(duomenys neskelbtini)“, o R. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudiminio laikotarpio pradžia – 2018 m. birželio 21 d. Tai, kad asmenys buvo rasti dirbantys statybos objekte patvirtina ir fotonuotraukos (b. l. 7), kuriose 2019 m. gruodžio 5 d. apie 10 val. 40-41 min., asmenys užfiksuoti dirbantys ant pastolių. A. S. paaiškinime (b. l. 8) nurodė, kad Dariaus ir Girėno gatvėje 7 esančiame statybos objekte dirba antrą dieną, atlieka pagalbinius statybos darbus. Darbus atlikti jam nurodė UAB „Nasta“ darbuotojas R. Š.. Darbo sutarties ar kitų dokumentų nėra pasirašęs. Iš 2019 m. gruodžio 5 d. R. P. paaiškinimo (b. l. 10) matyti, kad jis nurodė, kad statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dirba pirmą dieną, atlieka elektros darbus, kuriuos jam nurodė R. Darbo sutarties ar kitų dokumentų nėra pasirašęs. R. Š. 2019 m. gruodžio 5 d. paaiškinime (b. l. 12) nurodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ skardininku. Nurodė, kad pas juos atėjo „R.“ ir atsivedė draugą. Jie turėjo apžiūrėti darbus, kur pastatyti lempas ant fasado. Jeigu darbas būtų tikęs, būtų įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutapimas, kad tuo metu atvažiavo darbo inspekcija. Kokius darbus turėjo dirbti, jiems niekas nenurodinėjo. R. S. paaiškinime (b. l. 13) nurodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas. Jie pasamdė rangovą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri turėjo atlikti pastato šiltinimo darbus. Už jų pažeidimus jie neatsako. Pastato renovavimo darbams buvo pasamdyta tik ši viena įmonė. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išraše (b. l. 14-15) nurodyta, kad UAB „Nasta“ direktorius M. P. paskirtas (išrinktas) į šias pareigas 2019 m. spalio 4 d. Iš byloje esančių duomenų (b. l. 38, 39, 40, 41, 42, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53, 54) matyti, kad Valstybinės darbo inspekcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gruodžio 5 d. atlikto patikrinimo metu, M. P. buvo laikinai nedarbingas dėl nelaimingo atsitikimo buityje, nedarbingumo pažymėjimą išdavusi institucija – Kauno klinikinė ligoninė.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42, 43 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad įmonėje, be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nebuvo kitų įgaliotų asmenų, kurie būtų galėję organizuoti įmonės darbą, tame tarpe ir sudarinėti darbo sutartis. Todėl visa atsakomybė už įmonės veiklos organizavimą tenka administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, tai yra įmonės direktoriui M. P. ir tai, kad patikrinimo metu jis buvo laikinai nedarbingas, jo atsakomybės nešalina. Tą patvirtina ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalys, kuriose nurodyta, kad būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis ir kt. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai.

Įrodymų visuma byloje buvo nustatyta, kad R. P. ir A. S., dėl kurių nelegalaus darbo M. P. vadovaujamoje įmonėje šioje byloje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas - priešingai nei tvirtino administracinėn atsakomybėn patrauktas M. P. ir jam pavaldus, todėl nebešališkas liudytojas - įmonėje tik paprastu darbininku dirbantis R. Š. - patvirtinęs, kad statybvietėje elektros darbus atlikti vis dėlto reikėjo, abu realiai dirbo įmonės naudai, nors darbo sutartys su jais sudarytos ir nebuvo. Šią aplinkybę patvirtino R. P. ir A. S. parodymų pirminiuose paaiškinimuose ir teismo posėdyje turinys, kad jie, nesudarius su jais darbo sutarčių, jau realiai darė darbus, už kuriuos turėjo/tikėjosi gauti darbo užmokestį. Iš paminėtų asmenų parodymų ir jų veiksmų akivaizdu, kad statybvietėje įmonės naudai jų daromi veiksmai nebuvo tik apsižiūrėjimas, ką jie turės daryti ateityje. Nelogiška, kad, kaip nurodė R. P., apsižiūrėję dėl būsimų darbų išvakarėse prieš darbo inspektorių patikrinimą, jie ir kitą dieną nuo pat ryto vis dar tęsė apsižiūrinėjimą dėl darbų, kuriuos turės atlikti ateityje. Pats A. S., nors teisme ir bandė keisti savo parodymus, visgi patvirtino, kad jei ne darbo inspektoriai, jie būtų dirbę iki vakaro, kad savo veiksmus, atliekamus statybvietėje, jis jau traktavo kaip darbą, už kurį tikėjosi užmokesčio, nes neatlygintinai dirbęs, kaip pats nurodė, nebūtų. Be to, darbo inspektoriai stebėjo ir matė, kad statybvietėje buvę asmenys, tame tarpe R. P. ir A. S., realiai dirbo, darbą tęsė ir po valandos, kuomet inspektoriai į statybvietę grįžo jau kartu su policijos pareigūnu. Darbo inspektoriai, juos lydėjęs policijos pareigūnas, užfiksavo, kad R. P. ir A. S. statybvietėje dirbo užsilipę ant pastolių, dirbo konkrečius atskirus darbus, vilkėjo darbiniais rūbais. Ar rūbai buvo įmonės ar pačių asmenų, įtakos veikos kvalifikacijai neturi, nes tuo taip pat gali būti siekiama nuslėpti nelegalaus darbo atvejį, apsunkinti pažeidimo tyrimą, ką iliustruoja ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija.

Aplinkybė, kad A. S. ir R. P. dėl darbo ir jo sąlygų darbo inspektorių patikrinimo dieną tiesiogiai bendravo su M. P. vadovaujamos įmonės darbuotoju R. Š., kaip tvirtino pastarasis, nešalina nei susitarimo dėl darbo fakto, nei realaus darbo fakto, nei įdarbinimo taisyklių nesilaikymo fakto, nes susitarimas dėl nelegalaus darbo gali būti sudaromas įvairiomis formomis, tai yra jis gali būti sudaromas ir darbo sąlygas aptariant per kitus vadovui pavaldžius įmonėje dirbančius asmenis. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patikrinimo laiku buvo nedarbingas, neįrodo, kad jis dėl sveikatos būklės objektyviai negalėjo priiminėti sprendimų ir dalyvauti įmonės veikloje, ką įrodo ir jo telefoninis skambutis įvykio vietoje buvusiam darbo inspektoriui.

Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojais apklaustų darbo inspektorių bei policijos pareigūno logiškais, nuosekliais ir vienas kitam neprieštaraujančiais parodymais, kuriuos patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys. Nėra jokio pagrindo paminėtų asmenų apkaltinti šališkumu, siekimu be pagrindo inicijuoti procesą, siekimu be pagrindo apkaltinti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, skatinti ar įtakoti asmenis duoti tokius parodymus, kurie neatitiktų tikrovės. Tokių pagrindų nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Todėl esant tokiai situacijai, asmenų parodymai neigiant, kad įmonėje nebuvo dirbama nelegaliai, vertinti kritiškai.

Kadangi pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma, kuomet neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kai šis nepadaro to, ką privalo padaryti, byloje nesant pakankami duomenų, kad pažeidimą M. P. padarė veikdamas tyčia, darytina išvada, kad neužtikrinęs, jog darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, neįgaliojęs kito asmens veikti jo nedarbingumo laiku, M. P. jam inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė neveikimu, tai yra veikdamas neatsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad M. P., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir vieninteliu įgaliotu darbdaviu, neužtikrino, kad darbuotojai jo vadovaujamoje įmonėje dirbtų legaliai, sudarius su jais rašytinę darbo sutartį ir apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento informavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių, tai yra pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir turi būti nubaustas.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į asmenį charakterizuojančius duomenis: neteistas, baustas administracine tvarka tik už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 17-19).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepriklausomai nuo to, kad asmuo savo kaltės dėl šioje byloje nagrinėto nusižengimo nejautė, tačiau atsižvelgiant į jo neatsargią kaltės formą, į nustatytą neilgą nusižengimo darymo laiką, į tai, kad asmuo už analogiškus nusižengimus baustas nebuvo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, asmeniui skirtina mažesnė nei vidurkis bauda (vidurkis 3000 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

M. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti: ROIK 20109929206.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 375 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.