Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.1; 1.1.8.11; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.1.11.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.1; 2.1.8; 2.1.14; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2022 m. kovo 14 d.

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. J., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, 2019 m. gruodžio 4 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu, patvirtintu 2019 m. gruodžio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio pagrindais dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje padarymo,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. 2020 m. kovo 5 d. nuo 12.10 val. iki 14.58 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, išlaužė namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio G. K., plastikinį langą ir sugadinus tinklelį nuo uodų, įsibrovė į namą, ir per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų pagrobė: stacionarų kompiuterį „Lenovo“ pilkos spalvos, kurio vertė 500 eurų, monitorių „Asus“ juodos spalvos, kurio vertė 200 eurų, maišelį su plastikine dėžute, kurių bendra vertė 20 eurų, su dėžutėje buvusiais 32 vnt. įvairių talpų, nuo 10 mg iki 100 ml, buteliukus su originaliais nišiniais kvepalais, kurių bendra vertė 3000 eurų, automobilinę navigaciją GPS, kurios vertė 120 eurų, 4 vnt. butelius konjako, kurių bendra vertė 120 eurų, 2 vnt. butelius putojančio vyno „Alita“, kurių bendra vertė 9 eurai, mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG be SIM kortelės, kurio vertė 170 eurų, telefono dėklą, kurio vertė 30 eurų, mobiliojo ryšio telefoną HTC be SIM kortelės, kurio vertė 80 eurų, šio telefono dėklą, kurio vertė 20 eurų, 3 vnt. elektronines cigaretes, kurių bendra vertė 200 eurų, 8 vnt. metalinius cigarečių „koilais“, kurie yra beverčiai, 2000 eurų grynųjų pinigų, vyrišką ADIDAS sportinį kostiumą, kurio vertė 200 eurų, vyrišką NIKE sportinį kostiumą, kurio vertė 200 eurų, rankinį laikrodį, kurio vertė 500 eurų, vyrišką rankinį laikrodį „Tison“, kurio 1000 eurų, vyrišką auksinę apyrankę, kurios vertė 1000 eurų, kelioninį lagaminą, kurio vertė 270 eurų, po ko tęsdamas nusikalstamus veiksmus iš kieme stovėjusio sunkvežimio „Citroen Jumper,“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagrobė multimediją SONY su galine vaizdo kamera, kurios vertė 350 eurų, ir registratorių „Neolin“, kurio vertė 400 eurų, tuo nukentėjusiajai G. K. padarė bendrą 10389 eurų turtinę žalą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, G. J. laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 5 d. nuo 12.10 val. iki 14.58 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia išlaužė namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio G. K., plastikinį langą, kurio vertė 200 eurų, sugadino tinklelį nuo uodų, vertė 25 eurai, įsibrovė į namo vidų bei namo viduje išplėšė rūbų spintos šoną bei išlaužė dvi spintos dureles, tokiu būdu sugadino spintą, kurios vertė 100 eurų, bei nudaužus seifo užrakinamo kodo mygtukus, sugadino seifą, kurio vertė 300 eurų, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą turtą ir nukentėjusiajai G. K. padarė 625 eurų turtinę žalą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikštų kaltinimų, dėl vagystės ir turto sugadinimo, prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad kaltę pripažįsta tik iš dalies, nes pusė daiktų nebuvo pavogta. Viską sumanė jis. Nuvažiavo pas R. S. ir jam pasiūlė. Tada nuvažiavo kartu apvogti namų. Į namus pateko pro langą. Langą išlaužė su laužtuvu, jį paėmė iš V. K. garažo. Garažas ten būna atrakintas. Ten langas yra drabužinės, iš kitos pusės. Pirma atjungė signalizaciją, nes šalia buvo elektros skydinė ir ji darinėjosi. Skydinė ten būna atrakinta, ji neužsidaro normaliai. Surado laužtuvą, nuėjo prie mažesnio lango, nes kiti buvo dideli, ir jį išlaužė, dar ten tinklelis buvo nuo uodų. Tą tinklelį kažkur nušveitė ant žolyno. R. jam padėjo langą išlaužti, nes jam vienam nepavyko. Pastūmė truputį langą. Pro langą pirmas įlipo jis, po to R. S.. Nuėjo į V. K. kambariuką, į vonią, ten rado tris elektronines cigaretes, nežino kiek „koilų“ buvo, trys telefonai, ir dar kažkas. Kitame kambaryje nieko nerado, ten G. miegamasis yra. G. K. miegamajame buvo plati lova, staliukas, kažkokia kosmetika sudėta. Ten nebuvo ką ir apžiūrėti, nes buvo vien kosmetika ir moteriški daiktai. Atidarė stalčius, bet ten nieko nebuvo ir vėl uždarė. Visus stalčius uždarė. R. S. matė atidarytą spintą, o joje sakė, kad yra seifas. Jis bandė tą seifą laužti su laužtuvu, bet nepavyko, kodų numeriukai tik buvo nudaužti. Bandė laužti tuo pačiu laužtuvu kaip ir langą. Kur dar ieškojo daiktų, neprisimena. Po to tą laužtuvą nunešė į garažą. Kas virtuvėje išvertė daiktus iš spintelių, nežino. Nei R., nei jis nevertė, nežino kas išvertė. Policija klausė jo kur alkoholis, bet nei alkoholio, nei kompiuterio jie neėmė, ir dar kažko neėmė, kas buvo prirašyta ant lapo. Ką paėmė R., neprisimena. Ar matė, ką R. paėmė, neatsimena. Jis buvo G. miegamajame, toje rūbinėje, kur seifas buvo (jie šalia yra, vienas prie kito). Žino, kad R. nebuvo virtuvėje ir salone. O tame kambaryje, kuris yra K. ir kuriame kompiuteris buvo, kiek pamena stacionarus, o buvo parašyta, kad nešiojamas dingo. Ten S. nebuvo, tik jis vienas buvo. Ten matė buvo kompiuteris stacionarus, nešiojamo ten nėra buvę, spausdintuvas, laidai buvo stalčiuose, kažkokia skrynelė, kas joje neatsimena. Nuo apačios antrame ar trečiame stalčiuje buvo 3 telefonai, kuriuos paėmė, o viršutiniame stalčiuje – trys elektroninės cigaretės. 2000 eurų iš namo nepaėmė. Nežino, kodėl liudytojai nurodo, kad paėmė. Su dauguma liudytojų nesueina, nebendrauja, išskyrus Ž. M.. Su Ž. M. bendravo per D. telefoną, susirašinėjo, tuo metu jo telefoną buvo atėmusi policija. Skolų niekam neatidavė, tik Ž. M. turėjo 20 eurų skolos, 10 atidavė. Buvo skoloje M. 40 eurų, bet jam neatidavė. Rašė M., kad atidavė, bet neatidavė. Rašė Ž., kad dviese lindo į namą su draugu. R. S. – buvęs draugas. Ž. nenurodė su kokiu draugu lindo, matyt nenorėjo. K. K. yra buvusi draugė, anksčiau sueidavo su ja ir jos broliu. Jai nurodė, kad į namą lindo su R. S.. Nepamena, ką rašė Ž. M. apie tai, ką paėmė iš namo. Neėmė pinigų, M. šiaip parašė, kad juos ėmė. Gal būtų kam nors pasakęs, kad turi daug pinigų. Tuos daiktus, kuriuos paėmė, susidėjo į kišenes. Jei būtų paėmę visus daiktus, kurie surašyti, tai reikėjo būti ne su dviračiu, o su mašina privažiavus. Buvo anksčiau ten dirbęs. Į K. sodybą atvažiavo savo dviračiu. Tai tas dviratis, kurį perdavė policijai. E. G. dalyvauti vagystėje nesiūlė, kaip jis pasakoja, neatsimena to. Nežino kodėl E. G. sako, kad siūlė, su juo nuo senų laikų yra priešai, beveik nebendrauja. Davė pareigūnams kažkokius parodymus. Tą dieną iš viso į K. namą lindo vieną sykį. Kodėl sakė pareigūnams, kad lindo du kartus į namą ir išnešė gėrimus, kompiuterį ir pinigus, melavo jiems viską. Apie kvepalus irgi buvo parašyta. Kvepalų neėmė. Jokio skirtumo, kad nurodė pareigūnams, jog ėmė kvepalus. Pareigūnams melavo, kai sakė, kad norėjo kvepalus padovanoti K. Šiaip melavo, nebuvo ką daugiau sakyti. Bendrininkų jam nėra ko slėpti. Žinau su kuo buvo, tą ir sako. Kad atidavė 970 eurų Ž. M. policijos pareigūnams šiaip sau nurodė. Ar teisingai nurodė vagystės aplinkybes antros apklausos metu, nežino. Kad kartu su R. vykdė vagystę nenurodė pirmos apklausos metu, nes jo to neklausė. V. K. kambaryje matė stacionarų kompiuterį, kodėl apklausoje nurodė nešiojamą kompiuterį, nežino, neatsimena. Seifą laužė R. S. su laužtuvu. Kodėl pareigūnams nurodė, kad laužė su peiliu, nežino. Kaip R. bandė išplėšti seifą, nematė, bet kai atėjo, buvo išplėšta. Nežino ar jis tai padarė, bet buvo seifo durys sulaužytos. Šampano buteliai nebuvo paimti, daug prirašyta nesąmonių. Dėl ko nurodė M., kad ėmė šampaną, nežino. Čia iš karto po vagystės nurodė. E. G. gal irgi tą patį nurodė, nežino. Jis pasakyti gali bet ką, daug ką meluoja. Sakė G., kad paėmė 3 elektronines cigaretes, 3 telefonus ir viskas. Apie alkoholį ir pinigus nesakė. G. buvo užklausęs, kodėl ten ėjo. Pasakė, kad dirbo ten ir jam nebuvo visų pinigų sumokėję. Vagystę planavo dvi dienas. Tą pačią dieną, kai planavo, G. siūlė eiti kartu, bet jis sakė, kad neužsiims tokiais reikalais. Ar R. pasiėmė iš to namo ką nors, nežino. S. jis tą pačią dieną vakare pasakė ką paėmė – telefonus, norėjo jam vieną parduoti. Norėjo R. parduoti vieną telefoną, nes jis tuo metu neturėjo telefono. Kodėl šiaip neatidavė, nežino. Nesitarė ką ims iš namo. Kodėl D. pasakoja, kad pavogė pinigus, alkoholį, kvepalus, nežino, su juo nebendrauja. Tą dieną paskutinį kartą su jais bendravo, nuo tada nei su vienu nebebendrauja, susipykęs. Melavo policijai ir draugams ką pavogė, melavo be priežasties. Ką sakė pareigūnams pirmos apklausos metu yra melas. Sakė, kad paėmė 2000 Eur, kompiuterį, dar kažką. Nežino, kodėl taip sakė, gal bijojo. Telefonus parsinešęs pasidėjo į kuprinę. Tėvas tuo metu miegojo, jis telefonus apžiūrėjo, du veikė, o trečiam buvo ekranas įdaužtas. Kada K. nuotraukas iš telefono ištrynė, nežino, gal naktį. Visą telefoną „restartavo“ naktį ir nuotraukos išsitrynė. Kai kuriems telefonams išsitrina, žino puikiai. HTC telefonams neišsitrina, reikia ištrinti paprastai. Pas A. pasidėjo kitus pinigus, ne iš K. Ten buvo jo pinigai, 100 ar 150 eurų, skirti kitam automobiliui. Po vagystės su K. nebendravo, jų neatsiprašė. R. M. nebuvo įsiskolinęs. R. nerodė navigacijos, nesiūlė pirkti. Nebendrauja su juo po vagystės, yra didžiausi priešai. Pripažįsta, kad pagrobė 3 elektronines cigaretes ir tris mobilius telefonus. Dėl sugadinto turto kaltę pripažįsta pilnai, kad sugadino kartu su bendrininku. Dėl vagystės nepripažįsta kitų nurodomų pavogtų daiktų. Prieš vagystę nėra buvęs toje drabužinėje. Laužėsi ten, nes mažiausias langas buvo. Įlipęs į drabužinę, pamatė, kad ten nieko daug nėra, nuėjo į saloną, ten normaliai viskas atrodė, pažiūrėjo pro langą į kiemą, ar niekas neatvažiavo ir paskui nuėjo į K. kambarį. Apie K. nurodytą dingusią grandinėlę, laikrodžius nieko negali pasakyti. Drabužinėje jokių daiktų nevertė, R. S. irgi nevertė, gali garantuoti. Spinta buvo atidaryta, R. ją atidarė. Žinojo, kad K. turi seifą, kur jį laikė, nežinojo. R. atrado seifą. Kai įlipo į vidų, laužtuvas liko lauke, atremtas į sieną. R. paėmė jį iš lauko, kai laužė seifą. Nematė to, nežino, gal paėmė. Kaip R. laužė seifą, nematė. Jis pats nelaužė, nežino kas laužė. Kad paėmė 2000 eurų, melavo. Ten prirašyta visokių nesąmonių. Pareigūnams melavo, kad nuėjęs į virtuvę išvertė spinteles, ieškodamas vertingų daiktų. Melavo tada, neatsimena ką sakė, dabar sako tiesą. Ikiteisminio tyrimo metu ką sakė, viskas melas, o dabar teisybė.

Nukentėjusioji G. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020 m. kovo 5 d. su vyru grįžo iš sanatorijos ir rado apvogtus namus. Dar važiuojant į namus į telefoną atėjo SMS, kad name nutrauktas elektros maitinimas – nėra elektros. Parvažiavus, keistai pasirodė kiemo viduryje stovintis jos guminis batas. Išlipę iš karto nuėjo prie skydinės, esančios už namo įjungti elektros energiją. Skydinės durelės buvo atidarytos, nors buvo uždarytos. Vyras įjungė elektros energiją, nes ji buvo išjungta ir įėjo į namo vidų kur buvo iš karto matyti, kad ne tokie namai buvo palikti. Virtuvėje iš karto krito į akis, kad apatinės spintelės buvo visos atidarytos, išmėtyti iš spintelių esantys daiktai. Kad būtų kas dingę iš virtuvės, nepastebėjo. Eidama toliau matė, kad komodos talčiai atitraukti, viskas išmėtyta. Kambaryje, kur yra spintos, ir rūbai ir patalynė buvo ant žemės. Spintos durys buvo atviros ten, kur buvo seifas. Durys laikėsi tik ant vyrio, ant žemės matėsi plastikinių detalių. Iš karto nesuprato kas tai, vyras pasakė, kad nuo seifo nudaužytos rankenėles, mygtukai. Langas atidarytas, pastebėjo, kad nėra tinklelio. Atidarytas langas buvo spintoje (drabužinėje). Ant visų langų yra uždėti tinkleliai, kurie prisitvirtina iš lauko pusės. Nuplėštas tinklelis buvo rastas kaimyno darže. Iškvietė policiją paskambindama 112. Atvykę policijos pareigūnai klausė kur jie vaikščiojo, ką lietė. Įėjus į miegamąjį baisiai skaudu buvo pamatyti, kad nebėra visos kvepalų dėžės. Turėjo labai daug kvepalų, jie buvo įsigyti seniai, rinkti 7-8 metus. Jų kaip kolekcijos nedraudė. Kvepalai buvo ir limituoto leidimo, gana brangūs, pirko brangius kvepalus dėl savęs. Kvepalai buvo sudėti didelėje plastikinėje dėžutėje, į kurią buvo įdėjusi lininį, siuvinėtą maišelį nuleistais kraštais ir ten buvo sudėti visi kvepalai. Juos kaip mažus vaikus prižiūrėdavo, nušluostydavo dulkes, jie jai buvo brangūs, jie buvo prie veidrodžio spintelės, padėti ant nedidelės miegamojo kambario komodėlės. Ta plastikinė dėžutė neuždaroma. Buvo 33 kvepalai. Vieną buteliuką buvo išsivežusi į sanatoriją, liko 32. Buvo ir 100 ml tūrio, tokio tūrio buvo daugiausia, 50 ml ir kelioniniai iki 10 ml, bet jų buvo tik keli. Kvepalų dėžutės išmatavimai galėjo būti 50*50, tik tiek kad ji buvo aukštesnė, kad buteliukų šviesa, saulė nepasiektų. Tada išgirdo kaip vyras sako „čia dar gražiau“. Sako nėra nei kompiuterio, nei monitoriaus. Jie buvo jo darbo kambaryje, prieš kelis mėnesius jis buvo parsivežęs iš (duomenys neskelbtini). Kompiuteris buvo naujas, net nebuvo pajungtas, tiesiog buvo padėtas. Dingo stacionarus kompiuteris ir monitorius. Jie buvo išimti iš dėžės. Nebuvo nei dėžių, nei kompiuterio. Iki atvažiuojant policijai vyras dar pasigedo grandinėlės. Nežino kur ji buvo padėta, ar peleninėje, ar kažkokioje dėžutėje. Vyras dar pasigedo laikrodžio. Laikrodis buvo pilkos spalvos su metaline apyranke „Tyson“ pavadinimu, ne mažiau 1000 Eur vertės, buvo pirktas (duomenys neskelbtini). Daiktų vertės pagal pirkimo kainas, neturi laikrodžio įsigijimo dokumentų, neišsaugojo. Taip pat iki šiol neranda savo laikrodžio, japoniškas, ne mažiau 500 Eur vertės, vyras buvo pirkęs kelte. Laikrodis buvo padėtas jos miegamajame kambaryje kampe stovinčioje siauros komodėlės stalčiuje, to konkretaus laikrodžio dėžutėje. Laikrodis buvo masyvus, nesilakstantis. Kai buvo iškviesta į policiją, jai parodė telefonus, atpažino savo telefoną Samsung. Telefonas buvo rūbų komodoje, anūkės žaisdavo su tuo telefonu, jame viskas buvo visiškai ištrinta, atstačius gamyklinius parametrus nebebuvo jokių nuotraukų. Ji tuo telefonu tuo metu nesinaudojau, tik anūkė žaisdavo, todėl pradžioje jo ir nepasigedo. Kad dingę ir telefonai pamatė policijoje, juos atpažino. Iš tos komodos buvo pavogti du telefonai, vieną atgavo, o baltos spalvos Samsung, kuris buvo senas, bevertis, tik pilnas anūkių nuotraukų, to telefono policija nerado. Tas telefonas buvo irgi ten pat iš kur buvo paimtas Samsung telefonas juodu dėklu. Neradus kvepalų nuėjo į spintą-drabužinę, ji buvo išversta. Spintoje, po patalyne, žinodama, kad vyras niekada nekilnoja, buvau pasidėjusi 2000 Eur kupiūromis po 100 Eur. Pinigai buvo paprastame baltame voke ir padėti po patalyne. Buvo išversta patalynė kur buvo padėti pinigai. Krito į akis kad trūksta alkoholinių gėrimų. Alkoholis buvo sudėtas ant žemės, ar ant lentynos, kur konkrečiai buvo negali pasakyti, lentynoje buvo konjako. Konjakas buvo pirktas kelte, kad būtų tikras, buvo 4 buteliai konjako, jie buvo vieno pavadinimo. Šalia jų buvo 2 buteliai „Alitos“ šampano, kaip šalia stovėjo taip ir buvo paimta. Alkoholio buvo ir daugiau, bet paimti tie 4 buteliai konjako ir 2 buteliai šampano. Drabužinėje man buvo svarbiausia pinigai, nes atkreipėu dėmesį, kad buvo visa spinta išversta. Iš spintos buvo pavogtas lagaminas, sportiniai kostiumai . Su didesniu lagaminu buvo išvažiavę į sanatoriją, o po sanatorijos vyras važiavo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), jis serga išsėtine skleroze. Būtų važiavęs su mažuoju lagaminu, todėl tik tada, jau po kelių dienų pasigedo to lagamino ir, kad nėra sportinių kostiumų. Lagaminas buvo tamsios vyšninės palvos. Lagamino pavadinimo neprisimena. Negali apibūdinti sportinių kostiumų. Juos pirkosi vyras, du sportinius kostiumus po 200 Eur. Vienas buvo „Nike“, kitas „Adidas“. Vienas buvo su kapišonu, kitas be. Buvo padėti spintoje, vyro lentynose. Jie buvo nenešioti, 46 dydžio, nors tiksliai negali pasakyti. Iš svetainės nieko nepasigedo, tik viskas buvo išversta. Nieko nebuvo pagrobta iš vyro miegamojo, vyras nesakė, kad jam būtų kažkas dingę. Viskas buvo darbo kambaryje. Viena navigacija buvo jo darbo kambaryje. Vienas registratorius buvo mašinoje, ant automobilio priekinio stiklo. Negali pasakyti kur buvo elektroninės cigaretės, ji nerūko, tai vyro daiktai. Vieną rudą didelę elektroninę cigaretę buvo parvežusi ir (duomenys neskelbtini), 100 svarų mokėjo. Vyras buvo pirkęs tų cigarečių, nežinojo, kiek jis jų turi, kiek jų naudojo. Visi tie daiktai buvo sudėti vyro darbo kambaryje. Seifas buvo sugadintas, o ne apgadintas, bet nebuvo atidarytas. Seifas atidaromas suspaudus kodą ir pasukant rankenėlę. Buvo nudaužti skaičiukai, rankenėlė ir buvo pabraižymai ant paties seifo, nes kažkokiu tai būdu buvo bandyta jį ištraukti. Po to vyras sakė, kad seifo išlupti neįmanoma, nes buvo pritvirtintas 4 ilgais varžtais per spintą į sieną. Spinta, kur seifas stovėjo, buvo sulaužyta. Viena plokštė nuo lango pusės buvo sulaužyta ir lyg vienos durelės buvo padėtos ant žemės. Seifas nebuvo išluptas iš sienos. Viskas buvo nudaužyta, buvo išlupta spintos plokštė, ne peiliu tai padaryta. Plastikinius mygtukus, rankenėlę peiliu, jos nuomone, nenudaužytų. Mygtukai buvo plastikiniai. Rankenėlė buvo tvirto plastiko, ne metalinė. Seifą rado toje pačioje vietoje, buvo bandyta jį ištraukti. Visi daiktai pagal apimtį, negalėjo būti išnešti vieno asmens. Drabužinėje nerado jokių svetimų daiktų. Name nebuvo įrengta signalizacija, kitų apsaugos sistemų neturėjo. Tas elektros išjungimas neturėjo įtakos namo apsaugai. Sūnus tą dieną nebuvo atvažiavęs šerti šuns. Su kaltinamuoju pažįstama per vyrą. Vyras sakydavo, kad buvo atvažiavęs toks vaikinukas, prašydavo darbo, skųsdavosi, kad jo tėvas pijokas, mama neprižiūri, tai matė, kad jis, o taip nepažįsta. Konkrečios datos nuo kada vaikinas lankydavosi, negali pasakyti, bet ir valgyti padarydavo, nes jis dažnai skųsdavosi, kad yra alkanas, kad trūksta pinigų maistui. Nurodė, kad AB (duomenys neskelbtini) atlygino jai padarytą žalą, kaltinamasis jos neatsiprašė. Buvo grąžintas jos asmeninis juodas telefonas su dėklu, vyro telefonas ir bevertės elektroninės cigaretes ir jų dalys.

Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad prieš (duomenys neskelbtini) tėvams vestuvių metinių proga padovanojo kelialapį į sanatoriją. Tėvai pasirinko datą, kada jiems patogu išvykti, kad tomis dienomis jis būtų (duomenys neskelbtini) ir galėtų mamą pavaduoti jos darbe. Kovo 4 d. į darbą atvyko jo žmona, kuri jį išleido ir jis nuvažiavo pašerti tėvų šunį. Tai buvo apie pietus. Atrakinęs namų duris, įėjo į virtuvę ir iš virtuvės šaldiklio paėmė šuniui kaulą ir išėjau lauk, pašėrė šunį ir išvyko atgal į darbą. Kitą dieną grįžo tėvai, jie užsuko į darbą, pakalbėjo ir jie išvyko namo. Po 20-30 min. paskambino susinervavusi mama ir pranešė, kad apvogti namai. Tik vieną dieną buvo nuvažiavęs pašerti šunį. Kai įėjo į tėvų namus, nieko nepastebėjo, įėjus į virtuvę nereikia pereiti visų kambarių, nuėjo iki šaldiklio ir išėjo lauk. Nieko nepastebėjo, kad virtuvė būtų netvarkinga, ar suversta, nebuvo jokių įtarimų. Kai tėvai jau buvo grįžę ir buvo atvykę pareigūnai, jis buvo atvažiavęs, koridoriuje matė, kad virtuvėje viskas buvo išversta, o dieną prieš, kai buvo atvykęs apie 12-13 val. šuns pašerti, virtuvė buvo tvarkinga, nieko panašaus nebuvo, kaip buvo kai buvo atvykęs kai buvo pareigūnai. Jis vieną dieną pašėrė šunį, o kitą dieną grįžo tėvai. Jo mama turi ir turėjo daug kvepalų, žino, kad mėgsta kvepintis, kad perka gana brangius kvepalus. Turėjo daug kvepalų buteliukų, pats yra jai parvežęs kvepalus kainuojančius apie 200 Eur, pavadinimo nežino, buvo kažkas iš (duomenys neskelbtini), konkrečiai kvepalų pavadinimo nepasakys. Tuo metu, kai tėvai išvažiavo signalizacija name neveikė.

Liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad su žmona buvo sanatorijoje, grįžę rado apiplėštus namus. Iškvietė policiją. Turi neįgalumą, serga išsėtine skleroze, jam sunku atsiminti tikslias datas, skaičius. Iš namo buvo pavogtas jo vyriškas laikrodis pavadinimu „Tysot“, auksinė grandinėlė, treningai „Nike“ ir „Adidas“, kuriuos pirko (duomenys neskelbtini). Abeji buvo tamsios spalvos – baltos su juodu, juoda spalva buvo dominuojanti. Buvo jo dydžio, kokio dydžio nepasakys, parduotuvėje pasimatavo, tiko ir nusipirko. Nebuvo nešiojęs, laukė savo eilės, su jais būtų važiavęs į ligoninę. Treningų kaina buvo po 200 EUR. Laikrodžio dokumentų neturiu. Sūnus iš (duomenys neskelbtini) parvežė jam su žmona po laikrodį dovanų. Pirkimo čekių nekaupia, už laikrodį sūnus mokėjo apie 1000 Eur. Laikrodis buvo padėtas jo darbo kambaryje ant stalo indelyje, ar vazelėje. Visada prieš maudantis ten pasideda laikrodį, auksinę grandinėlę – apyrankę. Dar darbo kambaryje ant sienos kabančioje lentynoje, dėžutėje buvo padėta nauja navigacija, tikslaus pavadinimo nepamena, 120 Eur vertės, buvo pirkęs parduotuvėje (duomenys neskelbtini), visi dokumentai buvo dėžutėje. Iš automobilio buvo pavogta magnetola „Sony“ ir vaizdo registratorius. Registratorius buvo nupirktas, padėtas mašinos lentynoje, laukė savo eilės. Neturėjo laiko pasikeisti, nes mašinoje turi seną, kuris jau beveik nebeveikė, nusipirko naują, pasidėjo ir kai važiuos į (duomenys neskelbtini), užsidės naują. Magnetola buvo įrengta automobilio priekyje, savo vietoje kaip ir visos magnetolos. Tai buvo auto magnetola su mažu televizoriumi. Ja galima klausyti diskus, naudotis USB jungtimi, galinė kamera buvo prijungta prie jos. Iš namo dar buvo pavogtas stacionarus kompiuteris, kurį pirko (duomenys neskelbtini) gal prieš 3 mėn. Kompiuteris buvo pajungtas. Kompiuteris buvo „Lenovo“, o monitorius „Asus“. Kompiuteris stovėjo ant jo darbo stalo, jis buvo ne visiškai pajungtas, lyg trūko kažkokio laido, kad pilnai pajungti. Juo dar nesinaudojo. Monitorius stovėjo ant stalo, o kompiuteris po stalu. Pinigai dingo vagystės metu, žmona sakė, kad 2000 Eur. Dabar žino apie tuos pinigus, prieš tai nežinojo. Žmona jam nežinant sukaupė 2000 Eur, norėjo jų vestuvių metinių proga padaryti staigmeną. Apie žmonos kvepalus nieko daugiau negali pasakyti, ji pirkdavo, jis pirkdavo (duomenys neskelbtini), sūnus pirkdavo. Pirkimo čekių nėra išlikę, kvepalų kainos būdavo nuo 200-300 Eur. Iš automobilio buvo pagrobtas Sony grotuvas ir registratorius. Automobilis kieme buvo paliktas užrakintas, raktas padėtas į pintą krepšelį, kurį laikydavo virtuvėje ant spintelės. Tame krepšelyje laiko visus raktus. Galėjo iš ten pasiimti raktą ir taip atsirakinti automobilį. Automobilį rado atrakintą. Raktai buvo numesti ant automobilio sėdynės. Buvo sugadinta spinta, kurioje stovėjo seifas, sugadintas ir seifas. Bandant išplėšti seifą buvo sulaužytos spintos durys. Kaip susipažino su G. J., nežino. Jis atvažiavo klausdamas, gal kokio darbo yra, nes jam reikia pinigų. Sutarė, kad gal reikės pagalbos aplinkos tvarkyme, kadangi jam sunku vaikščioti, tai jis padėdavo darbuose. Iki įvykio gal kokius 3 mėnesius lankėsi pas jį. Per mėnesį gal kelis kartus atvažiuodavo, nebūdavo kiekvieną dieną. J. yra buvęs jų namuose, padėjo surinkti spintą. Jam galėjo būti žinoma, kur jie laiko raktus.

Liudytojas R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su nukentėjusiąja G. K. nepažįstami. Su kaltinamuoju buvę draugai. Iš žmonių kalbų žino, kad G. apvogė namą. Negali nurodyti kas kalbėjo, ką kalbėjo. Nepamena kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnams, jie teisingi. Nepamena tokio atvejo, kad G. J. prašė jo telefono, kad kažkam paskambinti. Prisimena, kad jis tik rašinėjosi iš jo telefono. Su kuo susirašinėjo, nežino. Ką susirašinėjo, irgi nežino.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisiamajame posėdyje pagarsinti liudytojo R. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur liudytojas parodė, kad 2020 m. kovo 9 d. (pirmadienį) apie 18 val. jis buvo atėjęs pas klasioką M. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini), daugiabutyje, buto nežino, paklausti kokios bus pamokos antradienį. Jis su M. K. kalbėjosi jo daugiabučio koridoriuje. Su M. K. buvo jo pažįstamas G. J.. Jis pakalbėjęs su G. ir M., nusprendė eiti namo. Jam G. J. pasakė, kad jį palydės namo. Einant V. K. gatve kartu su G., jis paprašė jo mobiliojo telefono, nes norėjo paskambinti Ž. M.. Jis Ž. M. taip pat pažįsta, nes irgi yra jo draugas. G. pasakė, jog savo telefono neturi, nes yra paimtas policijoje. G. jam eidamas pasakojo, kad jis apvogė dviese (duomenys neskelbtini) namą. Kada apvogė ir kaip pateko į namą jam nesakė. G. pasakė, kad iš namo pavogė 2000 eurų (kurios vietos nesakė), kvepalų, kiek nesakė, 3 elektronines cigaretes, 2 konjako butelius, pavadinimo nesakė, 3 butelius šampano. Daugiau ką pavogė, jam G. neminėjo. Taip pat jam nesakė, su kuo namą apvogė. G. sakė, kad pinigus atidavė už skolas, o kam nesakė. Jis sakė, kad likusius vogtus daiktus atrado policija namuose. Jis G. savo mobilaus telefono „Iphone“ į rankas nedavė, o jis pats per „mesenger“ programą paskambino Ž., nes turi drauguose. Jis buvo įjungęs garsiakalbį atsiliepus Ž., tačiau Ž. negirdėjus, ką per garsiakalbį kalba G., tuomet rašė jis per „mesenger“ programą žinutes, kurių tekstą jam diktavo G. Jis žinučių tekstą gali pateikti prie bylos. G. per žinutes pasakojo Ž. M., ką pavogė iš namo. Kodėl G. pasakojo Ž. M. apie vagystę, jam nesakė. Jau buvo gal apie 18.30 val. kai prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos su G. J. išsiskyrė. Jis nuėjo link savo namų, ir G. nuėjo link savo namų. Po to karto su G. J. susitikęs nebuvo, ir telefonais nebendravo. Iki tol su G. buvo susitikęs prieš kokį mėnesį (duomenys neskelbtini) pas tą patį draugą M. K., nes G. draugauja su M. sese K.. G. jam sakė, kad visą tą laiką būna pas savo tėvą (duomenys neskelbtini), arba pas buvusį klasioką E. G.. Apie tai, kai G. pasakojo apie tą vagystę iš namo, jis nenustebo, nes ne kartą yra girdėjęs, kad jis prisidirba ir turi reikalų su policija. Jis (duomenys neskelbtini) yra kokius du metus nebuvęs, nes tada buvo su dviračiais su G. nuvažiavę pas E. G.. Daugiau apie G. padarytą vagystę iš namo aplinkybių nežino, viską susakė. Jam jokių daiktų G. nesiūlė (t. 1, b. l. 137-138). Pagarsinus parodymus liudytojas nurodė, kad G. J. tik tiek ir pasakojo, kad apvogė, su kuo apvogė, neprisimena, nesakė. Dviese apvogė. Neprisimena ką sakė, ką pavogė. Kalbėjo apie kažkokius daiktus. Galėjo duoti tokius parodymus policijos pareigūnams. Teisingi šitie parodymai, kuriuos davė policijos pareigūnams. Jo telefonu J. susirašinėjo su Ž. Šiek tiek matė tą susirašinėjimą, ką matė, nepamena. Susirašinėjimą teikė policijos pareigūnams. Jam J. nesiūlė daiktų, nebuvo jam skolingas. Visą susirašinėjimą pateikė policijos pareigūnams. Per G. susipažino su Ž. M., G. M.. Apie Ž. M. įsigytą automobilį nieko nežino. Nepamena, kodėl nedavė G. rašyti žinučių iš savo telefono, o pats jas rašė. Niekam neduoda savo telefono į rankas.

Liudytoja K. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su G. J. buvo draugai. Su G. J. pažįstama buvo apie metus, o po to įvykio nebesueina. Apie 2020 m. kovo mėnesio pradžioje galimą vagystę nieko neprisimena. Neprisimena kokius parodymus davė policijoje, tai buvo labai senai. Klausė jos apie daiktus, kokius, neprisimena. Apie tą įvykį prisimena, sakė, kad per langą pasiėmė telefoną, dar kažką, nepamena ką. Kai atvažiavo policijos pareigūnas jos apklausinėti, tada jai pasakė apie vagystę, iki tol nieko nežinojo. Policijos pareigūnas klausinėjo, ar jai nesiūlė kokių daiktų. Dabar nepamena iš ko sužinojo apie pačią vagystę.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisiamajame posėdyje pagarsinti liudytojos K. K. parodymai, duoti 2020 m. birželio 11 d. ikiteisminio tyrimo metu, kur liudytoja parodė, kad ji su G. J. yra pažįstama apie vienerius metus. Yra tik draugai. Dažniausiai G. J. ateidavo iki dviejų kartų per savaitę pas ją ir su juo bendraudavo savo namo laiptinėje. 2020 m. balandžio mėnesį, tikslios dienos ir laiko neprisimena, G. J. atėjęs pas ją ir atsisėdęs jos namų laiptinėje ant suoliuko jai gyrėsi, kad jis iš (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo yra pavogęs 3-4 elektronines cigaretes, du mobiliuosius telefonus, kompiuterio monitorių (daiktų pavadinimo nenurodė), alkoholio butelių, kiekio ir rūšies nenurodė. Jai tik tuos daiktus G. J. išvardino, daugiau ką pavogė neminėjo. Jai tų daiktų nerodė, tik sakė, kad elektroninės cigaretės yra pas tėvą (duomenys neskelbtini). G. J. jai sakė, kad tą namą apvogė su kažkokiais draugais, vardų, pavardžių nesakė. Taip pat neminėjo, jog būtų vogęs su R. S.. Jai G. J. nesakė, kur vogtus daiktus padėjo. Jai jokių daiktų nei davė, nei dovanojo. Ji su G. J. į parduotuves nėjo, ir jis jai nieko nepirko. Dar G. J. tą pačią dieną jai gyrėsi, kad apie tą jo vagystę yra parašyta internete, ir tada ji savo telefone per Google paiešką rado straipsnį, (tinklapio pavadinimo neprisimena) parašyta apie vagystę ir buvo paminėta G. J. pavardė, bei buvo paminėta dar kažkokio draugo vardo ir pavardė. Ji iš G. kalbos suprato, kad jis su tuo draugu ir apvogė. Dabar prieš kelias dienas internete ieškojo to minėto straipsnio internete apie vagystę ir neberado. Kai G. J. jai pasakojo, jos buvo dviese ir šio pokalbio niekas daugiau negirdėjo (t. 1, b. l. 162-163). Pagarsinus parodymus, liudytoja patvirtino, kad tokius parodymus davė policijos pareigūnas, teisingi tokie jos parodymai. Kokius daiktus nurodė pavogęs, dabar nepasakys. Nedovanojo jai jokių daiktų, nei kvepalų, nieko nedovanojo. Nėra vartojusi alkoholio kartu su J., nesivažinėjo su juo automobiliu. Kai buvo pas tyrėją gerai viską prisiminė, tik kelis dalykus nelabai gerai buvau prisiminusi. Tyrėja rašė tą ką ji sakė. Kartu apklausoje buvo jos mama. Elektroninių cigarečių, kompiuterio pas G. nematė.

Liudytojas R. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam paskambino iš matymo žinomas žmogus, kad yra automobilis. Nuvažiavo į kaimą, automobilis prastos būklės, derėjosi dėl kainos ir besiderint pasirodė G. J.. Tą automobilį nupirko. Automobilį pardavinėjo jo tėvas. Kieme pasirodė ir G. J.. Automobilis buvo „VW Passat“. Perdavė jam automobilio dokumentus ir pirkimo sutartį. Nepasirašinėjo pirkimo – pardavimo sutarties, nes jam nereikėjo. Šiuo metu automobilį jau yra pardavęs. Pardavė be sutarties. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartį atidavė kartu su mašina. Pagal sutartį to automobilio pirkėjas buvo G. J., o pardavėjas lyg buvo moteris. Neprisimena tos moters vardo, pavardės, žino, kad gyveno (duomenys neskelbtini), lyg (duomenys neskelbtini) Buvo įrašyti tos moters gimimo metai, dabar neatsimena. Galėjo būti toks laikas kaip nurodė pareigūnams, kad dėl to automobilio paskambino kovo mėnesio pabaigoje, balandžio mėnesio pradžioje. Tas automobilis G. J. buvo nupirktas prieš savaitę, dvi. Automobilį iš J. nupirko už 80 Eur, o kokia suma buvo nurodyta sutartyje, už kiek buvo pirkęs G. J., neatsimena. Derėjosi dėl kainos, nes už automobilį prašė 100 Eur. Jam siūlė tą automobilį, nes jis užsiima automobilių pirkimu.

Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dalyvavo šioje byloje apklausiant neįgalų sūnų R., kurio kalba yra nerišli. Apie tuos įvykius žino iš sūnaus. Tas aplinkybes, ką žino sūnus, sužinojo, kai ryte atvyko policija ir kreipėsi į sūnų, prašydami parodyti vogtus daiktus. Kadangi pas juos jų nebuvo, vyko į policiją rašyti pasiaiškinimo, buvo kartu, nes sūnus yra dalinai neveiksnus. Nėra sprendimo dėl riboto veiksnumo, sūnus turi protinę negalią, sunkiai kalba, jo atmintis labai trumpa, nei skaito, nei rašo. Pareigūnai atvyko labai anksti ryte. Jeigu neklysta buvo penktadienis, kovo mėnuo, datos neatsimena. Policijos pareigūnai tik apklausė, ieškojo kompiuterio, televizoriaus, mobiliųjų telefonų. Sūnų apklausė namuose, dar kažkur važiavo žiūrėti ir važiavo apklausai į policiją. Dalyvavo sūnų apklausiant namuose, sūnus sakė, kad ten nebuvo, kad G. buvo atėjęs pas jį į namus, siūlė pirkti telefoną ir po to ėjo pas jį į namus apžiūrėti tų telefonų. Paskui pareigūnai apžiūrėjo jų namus, tuo metu jos nebuvo. Jokių pašalinių daiktų namuose nematė. Sūnus rūko paprastas cigaretes. Sūnus labai retai nešiojasi pinigų. Kažkiek pinigus supranta, jeigu būtų pirkęs tuos telefonus iš J., būtų turėjęs prašyti jų pinigų, nes jis pinigų neturi. Sūnus naudojasi mobiliuoju telefonu. Dalyvavo sūnaus apklausoje, nes sūnus sunkiai kalba. Nežino, kodėl buvo nurodyta, kad sūnus dalyvavo vagystėje, gal kad kaltė būtų mažesnė. Vagystės metu sūnus buvo namuose, niekur nebuvo išėjęs.

Liudytojas R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad G. J. atėjo pas jo tėvą cigarečių. Jis jį pamatė, sakė, kad turi telefoną, bet jam reikėjo užkurti ugnį, G. išėjo ir laukė jo pas savo tėvą. Po to jis nuėjo pas G., jam rodė telefoną, dar kažką. Kokie telefonai buvo, neprisimena. Dar rodė elektronines cigaretes. Jis rūko cigaretes. Elektroninių cigarečių nerūko. G. jam siūlė pirkti telefoną, matė du telefonus. Kiek norėjo už telefoną, nepasakys, dar siūlė pirkti elektronines cigaretes ir dar kažką, dabar neprisimena. G. nieko nesakė iš kur gavo tuos daiktus, jis jo neklausė. Nepažįsta K., nėra buvęs pas juos. Negirdėta jam K. pavardė. G. nesakydavo iš kur gauna pinigų, sakė, kad kažkur dirba, neaišku kur dirba. Nesinešioja dabar pinigų, tik kai mama duoda. Kai draugavo su G., jeigu ką dirbdavo turėdavo pinigų. Kai G. siūlė pirkti telefoną, dar nedirbo ir pinigų neturėjo. Tuo metu iš viso neturėjo telefono. Jam siūlė pirkti tik telefonus ir elektronines cigaretes, ir dar kažkokį daiktą, bet ką dabar neprimena, ir kiek norėjo už tą daiktą, nepasakys.

Liudytojas M. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam žinoma, kad buvo vagystė, kad kaltino brolį prisidėjus. Apie tai sužinojo tą vakarą, kai pas tėvus vyko krata. Po to pas jį buvo padaryta krata, kad galimai daiktus yra paslėpęs. Jam nežinoma dėl kokių priežasčių brolis buvo kaltinamas šita vagyste. Pas jį policijos pareigūnai nerado jokių daiktų, pas jo tėvus, kiek žino, taip pat nerado. Po to apie tą įvykį kalbėjo su R. Brolis nelabai linkęs meluoti. Brolis negalėjo įvykdyti vagystės, jis per daug bijo tokių dalykų, nežin kaip turėtų jį prikalbinti tokiems dalykams.

Liudytoja D. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie vagystę žino tiek, kad ryte atvyko policija, leido apžiūrėti namą, nieko nerado. Vėliau atnešė į apklausą vieną buteliuką kvepalų. Tuo metu G. negyveno pas ją. G. prašymu, jam buvo leista gyventi pas tėvą (duomenys neskelbtini) ir jis ten gyveno. Būdavo kartais ir pas ją, dviračiu atvažiuodavo. Ji mažai būdavo namuose, dirbdavo ir vėlai grįždavo. G. jai sakė, kad nenešė visų daiktų. Kiek kalbėjo ir su jo tėvu, nebuvo tokių daiktų kaip kad buvo surašyta – treningų, kompiuterio. Važiavo su dviračiu vienas, nežino, ar galėjo išnešti tiek daiktų. Tų daiktų nematė, buteliuką kvepalų rado sūnaus kambaryje savo namuose. Klausė G. iš kur tie kvepalai, jis ir sakė, kad tie kvepalai iš namo ir tas buteliukas buvo nepilnas, ir eidamas į apklausą atnešė. Kvepalus rado trijų dienų laikotarpyje po įvykio. Tų 3 dienų laikotarpyje po įvykio, G. lankėsi jos namuose. Žinojo, kad 2020 m. sausio 19 d. G. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, ji baudą sumokėjo.

Liudytojas Ž. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vagystėje nedalyvavo, žino iš pasakojimų, kad kažką pavogė. G. yra pasakojęs, kad pavogė kažkokią pinigų sumą, sumos neatsimena, kažkokius telefonus, dar kažką, kažkokią įrangą, tiek ir žinau iš G. G. tai pasakojo, kai buvo susitikę. Nepamena kada buvo susitikę, tai buvo seniai. Pasakojo kad paėmė pinigų sumą iš tų namų, telefonus, elektronines cigaretes, ką daugiau, neatsimena. Įranga, tai telefonai, elektorinės cigaretės. Įrangą įvardino bendrai. Pasakojo po vagystės. Tik žinau, kad pas kažkokį A. laikė pinigus, sakė, kad apgavo, neatidavė jam tų pinigų. Neminėjo, kiek neatidavė pinigų. Buvo sakęs kokią pinigų sumą pavogė iš namo, bet dabar neatsimena. Gali būti, kad du kartus buvo apklaustas policijos pareigūnų. Nežino, ar susirašinėjo su G. J. dėl tos vagystės, greičiausiai, kad nesurašinėjo. Neatsimena kokius parodymus davė policijos pareigūnams. Neatsimena, kad būtų susirašinėję apie vagystę.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisiamajame posėdyje pagarsinti liudytojo Ž. M. parodymai, duoti 2020 m. birželio 2 d. ikiteisminio tyrimo metu, kur liudytojas parodė, kad 2020 m. kovo mėn. pradžioje, tikslios datos ir laiko dabar neprisimena, jam G. J. iš pažįstamo R. D. facebook profilio per mesenger programėlę rašė, jog apvogė namą, ir pavogė pinigus, elektronines cigaretes, telefonus. Jis dar klausė su kuo vagystėje buvo, tačiau G. J. parašė, jog vogė dviese, o vardo ir pavardės to asmens nenurodė. Daugiau jokių vagystės aplinkybių iš G. J. nesužinojo. Jis nuo 2020 m. balandžio mėnesio, tikslios datos neprisimena, apsigyveno pas savo tėvą G. M. (duomenys neskelbtini). Jis nuo tada gyvendamas (duomenys neskelbtini) dažnai susitinka su G. J.. Jam G. J. balandžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, apie 15-16 val., (duomenys neskelbtini) prie krepšinio aikštelės, esančios priešais seniūniją, pasakė, jog eina apsipirkt į kaimo parduotuvę. Jis paklausė, iš kur pinigų turi, niekur nedirbdamas, o G. J. pasakė, jog kažkur (duomenys neskelbtini) pas draugą yra pasidėjęs dar pinigų, bei tada savo piniginėje parodė 300 eurų (2 kupiūros po vieną šimtą eurų ir 2 kupiūros po 50 eurų), ir nieko daugiau nepaaiškinęs išėjo į kaimo parduotuvę. Ką G. J. pirko jis nežino, nes jis su broliu G. M. išėjo namo. Jam G. J. nesakė, jog tai pavogti iš namo pinigai, bet jis suprato, kad būtent tie pinigai yra pavogti, nes daugiau iš niekur negalėjo gauti, nes jis niekur nedirbo (t. 1, b. l. 147-148). Pagarsinus parodymus, liudytojas nurodė, kad gali būti, kad toks susirašinėjimas buvo, buvo policijai pateikęs tą susirašinėjimą per mesendžerį. Per R. susirašinėjo. Dabar tiksliai neatsimena ką rašinėjosi, su juo rašinėjosi policijos komisariate prie pareigūnės. Ką sakė pareigūnė rašyti, tą rašė. Kai buvo apklausiamas pirmą kartą nenurodė, kad vakarykščiai buvo bendravęs su G. J. apie vagystę iš mano, nes nebuvo bendravęs. Tiksliai neatsimena kokius daiktus sakė pavogė, minėjo pinigų sumą, kažkokius telefonus, elektronines cigaretes. Gali būti, kad minėjo ir kitokius daiktus, dabar neatsimena. Gali būti, kad minėjo alkoholinius gėrimus. Įrangą jis laiko bendrai elektroninius daiktus – telefonus, elektronines cigaretes. Nežino kokią įrangą dar pavogė. Tuo laiku G. J. jam buvo skolingas gal 10 Eur, 1900 Eur tikrai nebuvo skolingas.

Liudytoja Ž. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad sekančią dieną, po vagystės, iš savo vyro sužinojau, kad G. apsivogė pas K. Po įvykio teko bendrauti su G. J.. Jis prisipažino, kad apvogė, nes jis ir jos vaikui siūlė kartu įlįsti į tuos namus, kiek jai žinoma, bet sūnus atsisakė. G. J. nieko nepasakojo apie tą vagystę, tik tiek, kad išnešė daiktus, bet tiek kiek buvo V. su G. pareiškime parašę, jis tiek daiktų neišnešė. Tiksliai jai nepasakojo, ką būtent išnešė, tik sakė, kad tiek daiktų nebuvo, kiek jam „pripaišė“. Nežino kokių daiktų nebuvo, kuriuos „pripaišė“, jai nesakė. Kai kalbėjo su G. J. apie vagystę, buvo praėję apie savaitę po vagystės. Niekam nepranešė, ką sužinojo apie vagystę, nes kaime kaimynai tiek pat žinojo. Sakė, kad buvo skolingas ar pinigų, ar daug baudų turėjo, negali tiksliai pasakyti ir dėl to ryžosi vagystei. Kalbėjo su G. jos kieme, ir ji paklausė, kodėl apsivogė, atsakė, kad yra skolingas. Neminėjo kam skolingas. Su kuo įvykdė vagystę nesakė, nors klausė jo, kas tas trečias asmuo, sakė, nesvarbu, nesakys. Antras asmuo dalyvavęs vagystėje, taip kaime kalbama, kad K. kaimynas S. J. nenurodė asmens, sakė, nesvarbu su kuo vogiau, tik aš žinau. Apklausiama pareigūnams nurodė, lyg R. buvo skolingas, nors J. tiksliai neįvardijo kam buvo skolingas, tik minėjo, kad R., o kokiam ji nežino. Pareigūnams nurodė vardą ir pavardę kam J. buvo skolingas iš kalbų kaime, tas kalbas ir nurodė pareigūnei. Kiek skolingas tam asmeniui, J. nenurodė. Kad G. siūlė jos vaikui kartu dalyvauti vagystėje, jai vaikas pasisakė jau po vagystės.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti liudytojos Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jos sūnus E. G. 2020 m. kovo 5 d. vagystėje iš K. namo su G. J. nedalyvavo, nes tą dieną jis buvo su ja namuose. Ji nedirba, augina mažametį 3 metų sūnų. Ji apie vagystę sužinojo iš kaimo žmonių sekančią dieną, todėl ji žino, jog vagystės dieną jos sūnus E. buvo namuose ir su G. J. niekur nebuvo išėjęs. Papildė, kad po minėtos vagystės iš K. namo, 2020 m. kovo mėn. viduryje atėjus G. J. į jos namus, kol laukė E. grįžtančio, jai G. J. pats prisipažino, kad apvogė K., ką pavogė neminėjo, tik sakė, kad vogė dėl to, kad atiduotų skolas R. M., kuris sėdi kalėjime. G. J. dar sakė, kad vogė su R. S. ir dar vienu asmeniu, sakydamas, kad jis to trečio asmens niekam neišduos. G. J. minėjo, kad jis vienas buvo įlindęs į namą, išlaužęs langą, o visi kiti lauke, tame tarpe ir R. S. stovėjo ant kelio ir žiūrėjo, kad niekas neateitų (t. 1, b. l. 171-172). Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teigė, jog J. minėjo R. M., kurį ji nurodė apklausos protokole. Nenurodė kiek skolingas. Nenurodė už ką skolingas. G. nurodė, kad pro langą įlipo į namą. Tą informaciją žino iš G. ir iš K.

Liudytojas E. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad nieko nežino apie vagystę, buvo namuose. Buvo apklaustas policijos pareigūnų. Nieko nepasakojo policijos pareigūnams. Jo vagystės vietoje nebuvo, nežino ką vogė. Po vagystės bendravo su G. J.. Kai sutiko paklausė jo kaip viskas buvo, Gordijus nieko nepasakojo kaip vogė, ką pavogė. Jo paklausė kitą dieną, kai susitiko, nes buvo įdomu. Nepamena ką pasakojo, nieko nepasakojo, keliais žodžiais – kaip sugalvojo, kaip šovė tokia mintis apvogti bendradarbio namą. Nežino kaip sugalvojo, gal pinigų labai reikėjo. G. J. nesiūlė jam dalyvauti vagytėje, jei ir būtų siūlęs, nebūtų ėjęs. Nepamenu ką pasakojo policijos pareigūnams apie įvykį. Ką pasakojo pareigūnams žinojo iš pašalinių, kiek pamena, buvo parašyta laikraštyje, daug kas šnekėjo, taip ir sužinojo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti liudytojo E. G. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 22 d. duoti parodymai, peržiūrėtas nepilnamečio liudytojo apklausos vaizdo įrašas, kur E. G. parodė, kad 2020 m. kovo 15 d. apie 16.30 val. per G. J. gimtadienį, susitiko su juo Pošupių kaime prie prūdo. Buvome tik dviese. Pradėjo G. J. jam pasakoti apie vagystę iš V. K., gyvenančio Pošupių kaime, Ramybės gatvėje. G. J. sakė, kad išjungęs namo signalizaciją, išlaužus plastikinį šoninį kairį langą, įsibrovė į namą. Minėjo, kad vogė trise, t. y. G. J., R. S. ir dar vienas vaikinas, tačiau kiek klausė kas tas trečias, G. J. neišdavė. G. J. pasakė, kad iš namo pavogė 2 mobiliuosius telefonus, pavadinimų nežino, 1 butelį konjako, 1 butelį brendžio, du šampano butelius, kompiuterį, (ar stacionarų ar nešiojamą, neminėjo), elektroninę cigaretę, 2000 eurų pavogė iš po lovos, multimediją, kvepalus, tačiau kokius ir kiek neminėjo. G. J. minėjo, kad į vagystę važiavo su dviračiais. G. J. buvo jau kovo mėnesio pradžioje paskolinęs iš jo pilkos spalvos dviratį, ir iki šiol to dviračio nėra jam grąžinęs. Jis visų smulkmenų apie vagystę nebeklausinėjo, nes G. J. įvykdyti vagystę iš K. namo iš anksto planavo. Siūlė ir jam eiti kartu su juo vogti, bet jis atsisakė. G. J. yra daug vagysčių padaręs (duomenys neskelbtini) iš senyvų žmonių, tik niekas nerašė pareiškimų. 2020 m. balandžio mėn. tikslios datos neprisimena, galėjo būti 15 dieną, G. J. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) su automobiliu VW Passat , juodos spalvos, 1991 metų gamybos, seno modelio, valstybinio numerio nežino, kur gyrėsi jam , kad nusipirko už vogtus pinigus 250 eurų iš senyvo amžiaus žmogaus. Dar G. J. vairuojant jį vežiojo po (duomenys neskelbtini) ir už kaimo ribų. Bevažiuojant automobiliu G. J. dar į griovį įvažiavo, jie išstūmė automobilį iš griovio. Dėl to įvykio sprogo automobilio dešinė galinė padanga, ir nusimušo po priekiniu bamperiu grotelės, vadinamos lūpomis. G. J. tuo automobiliu pasinaudojo apie 4 dienas ir pardavė už 80 eurų, į metalo laužą (duomenys neskelbtini) (kur turi metalo laužo supirktuvę, (duomenys neskelbtini)) broliui „P.“, vardo, pavardės nežino. Kur daugiau G. J. išleido vogtus pinigus, jis nežino, nes kiek pasakojo, kad (duomenys neskelbtini), kažkokiam suaugusiam vyrui davė pasaugoti vogtus pinigus ir jis jų nebegrąžino G. J. (t. 1, b. l. 177-178). Pagarsinus parodymus, liudytojas nurodė, kad pusės tokių parodymų nedavė, nesakė apie kvepalus, apie konjaką. Neprisimena ką pasakojo pareigūnei iš to ką surašė. Patvirtino, kad teisingi buvo parodymai kokius davė pareigūnui. Buvo susitikęs su G. J. per jo gimtadienį (duomenys neskelbtini). Kalbėjo tą dieną apie vagystę. Ką kalbėjo, neprisimena. Kai tą pačią dieną apklausė buvo lengva prisiminti, o ne prieš metus. Nesiūlė G. J. jam dalyvauti vagystėje. Nežino kodėl taip nurodė pareigūnei. Dabar duoda teisingus parodymus, nieko nežino apie tą vagystę. Melavo pareigūnei, šiaip, ant durniaus pareigūnei pasakė, kad siūlė dalyvauti vagystėje. Nurodė pareigūnei tokią informaciją, kad J. įsibrovė į namą, atjungė signalizaciją, išlaužė langą, nes tokias aplinkybes J. pats pasisakė. Nesakė su kuo dalyvavo vagystėje. Dėl trečio asmens nežino, dėl antro asmens sakė, kad pastovėjo šalia ir viskas. Sakė, kad kartu dalyvavo R. S., nežino ką R. darė vagystės metu, J. nesakė ką vagystės metu darė S. Neminėjo kokius daiktus pavogė. Minėjo G. kokius daiktus pavogė iš namo, kuriuos jis nurodė pareigūnei apklausos metu. Pareigūnė perskaitė ką užrašė. Teisingai pareigūnė buvo užrašiusi ką jis sakė tuo metu. Teisingi parodymai tie kuriuos dabar sako. Pareigūnei pusę parodymų neteisingai pasakė, nežino kodėl taip sakė pareigūnei. Nežino kam davė G. pasaugoti vogtus pinigus. Kad davė pasaugoti jis pats pasisakė. Pasisakė ne per gimtadienį, kitu momentu. Neminėjo kur padėjo iš namo pavogtus daiktus – alkoholį, kompiuterį, kvepalus.

Liudytojas A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad tuo metu sūnus atvažiuodavo pas jį, išbūdavo po savaitę, kitą savaitę būdavo pas mamą (duomenys neskelbtini). Tuo konkrečiu metu buvo pas jį apie savaitę. Nieko nebuvo rasta kratos metu, nieko nebuvo paimta, leido visur apžiūrėti – tvartus, daržines, virtuves, visada G. prieštaraudavo, sakydavo, kad namuose svetimų daiktų nebūtų. Žinojo, kad sūnus dirba pas K. Dirbo gal kokį mėnesį, gal daugiau, būdavo, kad išvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), sakydavo, kad kur metalą superka, priima jį padirbėti. Automobilį VW Passat G. buvo iš kažkur nusipirkęs, bet jis užpyko ir tuoj pat pardavė į metalo laužą. Automobilis buvo pirktas G. vardu. Datos nepasakysiu kada pirko, jeigu gerai pamena, tai buvo prieš vagystę. Niekas nevažinėjo tuo automobiliu, G. parsivarė ir jis tuoj pat iškvietė iš (duomenys neskelbtini), kad nupirktų. Pardavė už 80 EUR, o sakė pirko už 100. Nežino iš ko buvo pirkęs. Ant to automobilio buvo valstybiniai numeriai. Automobilį pardavė (duomenys neskelbtini) į metalo laužą, U. Buvo kai kratos metu buvo paimtos elektroninės cigaretės, jos neįeina. Jie mainydavosi, būdavo elektroninių cigarečių padėta. Kratos metu nebent tas elektroninės cigaretes paėmė. Telefonas buvo G. Kratos metu nepaėmė telefonų. Nežino kiek kainuoja elektroninės cigaretės. Buvo paimti G. batai ir dviratis, kuris iki šiol policijoje. Kompiuterio G. nebuvo parsinešęs, jis to nematė.

Liudytojas E. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo iškvietimas dėl įvykdytos vagystės iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Nuvykome ir pradėjo apžiūrinėti. Buvo matyti, kad patekta per langą, nes buvo išlaužtas apsauginis rėmas (tinklelis) nuo uodų ir langas išlaužtas. Buvo iškviesti ekspertai. Kol laukė atvykstančio eksperto, apžiūrėjo visą aplinką. Buvo matyti, kad atvykta su dviračiu, nes matėsi vėžės. Kol atvyko ekspertas tikrino vėžes – sekė dviračio pėdsakais. Pėdsakai vedė link (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) pusę. Ten pagrindinis kelias. Pėdsakai vedė iki pagrindinio kelio, paskui tos vėžės dingo. Atstumas nuo įvykio vietos pradžios iki tos vietos, kur dingo pėdsakai – iki pagrindinio kelio galėtų būti 3 km. Buvo važinėta, stumdyta pačiame namo kieme – įvažiuota, išvažiuota, dviratis numestas. Nedalyvavo apžiūrint namo vidų kol ekspertas nuiminėjo pėdsakus, fotografavo, paskui jie įėjo, kad viską aprašyti. Kieme nebuvo primėtytų daiktų, tik tinklelis buvo numestas nuo namo apie 15-10 m atstumu, buvo ne prie pat lango, turbūt buvo išplėštas ir numestas. Su kuo buvo išlaužtas langas, nebeatsimena, negali konkrečiai pasakyti. Kieme buvo ryškios dviračio vėžės, su pertrūkiais kur buvo žolė. Ryškios vėžės buvo ten kur plika žemė. Kiek atsimena matėsi vieno dviračio vėžės. Namo viduje, rodos, nerado įrankių, su kuriais galėjo įsilaužti. Namo viduje, virtuvėje buvo išmėtytas maistas, betvarkė, iš stalčių išmėtyti pakeliai su įvairias maisto produktais, o kambariuose nebuvo kad būtų kažkas konkrečiai išmėtyta. ten buvo daug daiktų. Kiek minėjo iš to namo buvo pavogti pinigai, kompiuteris, viena, ar kelios navigacijos, alkoholio keli buteliai. Atvykus, kieme stovėjo krovininis automobilis. Tuo momentu krovinio automobilio neapžiūrėjo. Buvo paklausta, ar buvo patekta į tą automobilį, savininkas atsakė, kad ne, tai ir neapžiūrėjo. Pokalbio pabaigoje buvo paminėtas galimas įtariamasis. Ieškojo įtariamojo tame pačiame (duomenys neskelbtini), bet nerado. Nebeatsimena ar buvo nuvykę pas įtariamąjį į namus.

Liudytoja S. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje, kurioje įtariamasis buvo G. J.. Buvo atliekami procesiniai veiksmai su liudytojais, su įtariamuoju, su nukentėjusiąja, atliktos apklausos ir kiti procesiniai veiksmai. Liudytojų parodymai buvo užrašyti tokie kokius davė. Pirmiausia papasakoja, surašomas protokolas, duodama susipažinti su protokolu, paskui proceso dalyvis patvirtina, ar teisingai, jeigu kažkas neteisingai paprašo pataisyti, pataisoma ir savo parašu patvirtina, kad protokolas surašytas teisingai. Dėl Ž. M. bendravimo su G. J. per „mesenger“ programą byloje kažkuris yra pateikęs tą susirašinėjimą, nes jie pažįstami, draugai. Byloje buvo pateikti jų susirašinėjimo išrašai. Negali pasakyti ar G. J. su M. susirašinėjo būdamas policijos įstaigoje. Apklausa atliekama be liudytojų, neleidžiama naudotis telefonais ir nesinaudoja. Pamena, kad byloje yra pateiktas susirašinėjimas. Gali būti, kad jį teikė D. Jeigu byloje nėra, tai turbūt M. neteikė susirašinėjimo. Buvo nustatinėjama kur gali būti pavogti daiktai. Buvo ieškomi visi daiktai. Jeigu J. apklausos protokole nurodyta, kad Ž. M. atidavė 1970 Eur skolą, dėl to ir buvo kviečiamas Ž. M. patikslinti tą aplinkybę, ar buvo jam gražinta ta G. įvardijama skola. Jei po to kaltinamasis nurodo, kad tų 2000 Eur neėmė, taip užfiksuota. J. parodymuose nebuvo nuoseklumo, jie keitėsi, bet tų visų aplinkybių, kas konkrečiai keitėsi, nurodyti negali. Jai, kaip tyrėjai, kilo abejonių J. parodymuose, bet jis laikėsi savo, ne viską pasako, gal ir ne taip pasako.

Kaltinamojo G. J. kaltė įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veiką įrodoma byloje esančia medžiaga:

2020 m. kovo 5 d. G. K. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 2 d. 5.00 val. iki 2020 m. kovo 5 d. 14.30 val. (duomenys neskelbtini), buvo išlaužtas namo plastikinis langas ir iš vidaus pavogtas stacionarus kompiuteris, procesorius „Lenovo“ pilkos spalvos, monitorius juodos spalvos, pavadinimo nežino, dėžutė su įvairių talpų buteliukuose kvepalas, 32 vnt., automobilinė navigacija GPS, 4 buteliai alkoholinio konjako, 2 buteliai šampano „Alita“, 2000 eurų. Viso padaryta žala 7679 eurų. Name signalizacija neįrengta, turtas draustas (t. 1, b. l. 35);

2020 m. kovo 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota gyvenamojo namo ir teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiūra. Įvykio apžiūros metu rasti ir paimti rankų pirštų, avalynės, ridos bei lango staktos laužimo pėdsakai (t. 1, b. l. 53-67);

2020 m. balandžio 15 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad vagystės iš G. K. gyvenamojo namo metu, dar buvo sugadinta kambaryje buvusi spinta, kurios vertė 100 eurų ir sugadintas seifas, kurio vertė 300 eurų. Bendrai dėl turto sugadinimo G. K. padaryta 625 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 27);

2020 m. kovo 6 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad G. J. pateikė juodos spalvos dviratį, su kuriuo važiavo kai vykdė nusikalstamą veiką (t. 2, b. l. 18);

2020 m. kovo 19 d. daiktų apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota G. J. pateikto dviračio apžiūra (t. 2, b. l. 21-28);

2020 m. kovo 6 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad G. J. pateikė baltos spalvos sportinius batus (t. 2, b. l. 30);

2020 m. kovo 6 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad G. J. pateikė mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI (t. 2, b. l. 36);

2020 m. kovo 10 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota mobiliojo ryšio telefono HUAWEI apžiūra (t. 2, b. l. 39);

2020 m. kovo 6 d. atliktos kratos metu pas G. J., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), protokolu, kuriame užfiksuota, kad ieškomų daiktų nerasta, nepaimta (t. 2, b. l. 110);

2020 m. kovo 6 d. atliktos kratos metu pas G. J., adresu (duomenys neskelbtini), protokolu, kuriame užfiksuota, kad rastas ir paimtas kambaryje nuo stalo mobilaus ryšio telefonas ,,HTC“, telefonas ,,Samsung“, trys elektroninės cigaretės, dėžutė su 8 vnt. metaliniais cigarečių ,,koilais“ (t. 2, b. l. 73-75);

2020 m. kovo 9 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi dėl kratos, atliktos pas G. J., teisėtumo patvirtinimo (t. 2, b. l. 82-83);

2020 m. kovo 12 d. daiktų apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame užfiksuota mobiliojo ryšio telefonų „HTC“, „Samsung“, trijų elektroninių cigarečių, dėžutės su antgaliais apžiūra (t. 2, b. l. 85-91);

2020 m. kovo 26 d. nutarimu grąžinti daiktus, kuriuo G. K. grąžinti – mobilaus ryšio telefonas su dėklu; mobilus telefonas HTC su dėklu; trys elektroninės cigaretės; dėžutė su metaliniais cigarečių „Koilais“ (t. 2, b. l. 94-95, 97, 99);

2020 m. kovo 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir fotonuotraukomis, kuriuose užfiksuota, kad R. D. pateikė mobiliojo ryšio telefone „iPhone“ messenger programoje 2020 m. kovo 9 d. nuo 18.24 val. su Ž. M. susirašinėjimo žinutes; fotonuotraukose užfiksuotas 18.26 val. audio skambutis, trukęs 2 minutes; atsakymas Ž. M. – puse žmonių skolas atidaviau, o tu ne prie ko o dėl ko tave tardė bbz ką tau sakė?; Ž. M. klausimas – tai keliese lindot į namą; atsakymas – dviese; Klausimas – Tu ir kas dar‘ atsakymas – Draugs; klausimas – kokiu; atsakymas – nesvarbu; klausimas – ką paėmėt; atsakymas – 2 stukas e sampana 2 bonkes alita 2 bonkes 2 tlf elektronkes 3; klausimas – ir kur viska pradėjai; atsakymas – koks skirtumas; Ž. M. komentaras – šiaip klausiu (t. 2, b. l. 42, 45-46);

2020 m. kovo 26 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad G. K. pateikė Lietuvos draudimo būsto draudimo liudijimo kopijas ir navigacijos GPS garantinį pasą su kvitu (t. 2, b. l. 47);

2020 m. gegužės 5 d. atliktos kratos pas R. S., adresu (duomenys neskelbtini), protokolu, kuriame nurodyta, kad ieškomų daiktų nerasta, nepaimta (t. 2, b. l. 146);

2020 m. gegužės 15 d. atliktos kratos pas M. S., adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilyje, protokolu, kuriame nurodyta, kad ieškomų daiktų nerasta, nepaimta (t. 2, b. l. 162-164, 175-177);

2020 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniu pranešimu dėl susipažinimo su informacija apie G. J. buvusius telekomunikacijos įvykius (t. 3, b. l. 23);

2020 m. kovo 19 d. specialisto išvada IBPS-V-700979-20, kurioje nurodyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas nukopijuotas daktiloskopinėje plokštelėje, paimtoje 2020 m. kovo 5 d. po vagystės iš namo adresu (duomenys neskelbtini), asmeniui identifikuoti tinka (t.3, b. l. 30-32);

2020 m. birželio 16 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad rankos piršto pėdsakas (žr. 2020 m. kovo 19 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V- 700979-20) paliktas nukentėjusiosios G. K. dešinės rankos smiliumi (t.3, b. l. 55-57);

2020 m. kovo 27 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad avalynės pėdsakas nukopijuotas plokštelėje Nr. 1, nuo šulinio dangčio buvo paliktas tirti pateikto įtariamojo G. J. kairės kojos bato padu. Plokštelėse Nr. 2, Nr. 3 ir gipsinėje išliejoje užfiksuoti avalynės pėdsakai buvo palikti tokios pat rūšies avalyne, kaip ir tirti pateikti įtariamojo G. J. batai (t. 3, b. l. 63-70);

2020 m. kovo 30 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad gipsinėje išliejoje užfiksuotas transporto priemonės ridos pėdsakas buvo paliktas tokios pat rūšies padanga, kaip ir tirti pateikta įtraiamojo G. J. dviračio galinio rato padanga (t. 3, b. l. 83-87);

2020 m. gruodžio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gavus paimto G. J. mobiliojo ryšio telefono „HUAWEI“ specialisto išvadą, reikšmingų duomenų nusikalstamos veikos tyrimui negauta (t. 3, b. l. 99).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Nustatant kvalifikuotos vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikaltimo vykdymo bendrininkas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų, nurodytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Taigi, bendrininkavimui būdinga tai, kad darant tą pačią nusikalstamą veiką dalyvauja, bendrai veikdami, du ar daugiau nusikalstamos veikos subjektų. Kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir taip toliau. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

Teismas išanalizavęs kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo G. J. kaltė dėl kaltinimų įvykdžius vagystę iš G. K. priklausančio gyvenamojo namo ir sugadinus ten buvusį turtą yra įrodyta.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis G. J. išlaužęs ir sugadindamas gyvenamojo namo langą įsibrovė į G. K. priklausantį gyvenamąjį namą, ir iš ten pagrobė nukentėjusiajai ir jos šeimai priklausančius daiktus. Kaltinamasis neneigia įsibrovęs į G. K. priklausantį gyvenamąjį namą, sugadinęs langą ir pagrobęs iš gyvenamojo namo keletą daiktų, kurie buvo rasti pas jį kratos metu, tačiau neigia, jog pagrobė visus nukentėjusiosios nurodytus daiktus, taip pat nurodė, jog spintos ir seifo jis neapgadino. Byloje neginčijamai nustatyta, jog įsibrovimo metu buvo sugadintas gyvenamajame name buvęs turtas – plastikinis langas, sugadintas (nuo lango nuplėštas) tinklelis nuo uodų, išplėšas rūbų spintos šonas, išlaužtos dvi spintos durelės, bei nudaužus seifo užrakinamo kodo mygtukus, sugadintas seifas. Tai patvirtina byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas su fotonuotraukomis, kuriuose matyti užfiksuoti turto sugadinimai.

Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamasis G. J. turto sugadinimą ir vagystę iš G. K. gyvenamojo namo įvykdė bendrininkų grupėje. Tai, kad kaltinamasis vagystę ir turto sugadinimą įvykdė bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, teismui patvirtina paties kaltinamojo susirašinėjimas su Ž. M., jog vagystę įvykdė dviese, liudytojų parodymai, taip pat ir paties kaltinamojo nenuoseklūs parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, negalėjimas paaiškinti dalies turto sugadinimo aplinkybių bei pagrobtų daiktų apimties. Nors kaltinamasis kaip bendrininką nurodė R. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, tačiau kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme negalėjo įvardinti kokius tiksliai veiksmus, įsibrovęs į gyvenamąjį namą, atliko R. S., kokius daiktus jis paėmė. Kaltinamasis nurodė nematęs kaip buvo sugadinta spinta ir seifas, nes buvo kitame kambaryje, teigė negalintis pasakyti kas juos sugadino.

Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems parodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai.

Pagal teismų praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai yra duomenys, kurie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus įrodymus, bendrame bylos duomenų kontekste. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2013, 2K-193/2014).

Nors kaltinamasis ginčija iš gyvenamojo namo pagrobtų daiktų apimtį, nurodė, kad jis pagrobė iš namo tik du mobiliuosius telefonus, tris elektronines cigaretes ir vadinamuosius „koilus“, kurie buvo rasti pas kaltinamąjį, o kitų daiktų neėmė, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis su nenustatytu bendrininku pagrobė ir kitą nukentėjusiosios nurodytą turtą. Dalį iš nukentėjusiosios pagrobtų daiktų po vagystės įvardijo ir pats kaltinamasis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nurodydamas kokius daiktus pagrobė ir kur juos padėjo. Kaltinamojo susirašinėjimas per mesenger programą su liudytoju Ž. M., bei kitų liudytojų parodymai, patvirtina, kad kaltinamasis su nenustatytu bendrininku iš G. K. gyvenamojo namo pagrobė alkoholinius gėrimus, grynuosius pinigus – 2000 Eur, kvepalus ir kitus daiktus. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais dėl pagrobtų daiktų apimties, taip pat ir liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jie įvardino kaltinamojo pagrobtus daiktus.

Nors kaltinamasis G. J. ir neigia sugadinęs dalį turto, pripažino nematęs kas ir kaip jį sugadino, bei pagrobęs iš gyvenamojo namo visus nukentėjusiosios nurodytus daiktus, byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina kaltinamojo G. J. dalyvavimą vykdant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Kaip minėta, pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. J. kartu su nenustatytu bendrininku bendrais veiksmais įsibrovė įgyvenamąjį namą, sugadino ten buvusį turtą ir pagrobė svetimus G. K. priklausančius daiktus, todėl laikytina, kad asmenys veikė kaip bendravykdytojai ir atsako už padarytas nusikalstamas veikas bendrai, nepriklausomai nuo kiekvieno atliktų konkrečių veiksmų.

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina nustatytas faktines aplinkybes, todėl įvertinus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl G. J. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, t. y. įsibrovus į patalpą – gyvenamąjį namą, sugadinus bei pagrobus svetimą, G. K. priklausantį turtą. Nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai kaip baigti nusikaltimai, nes kaltinamasis sugadino ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą ir siekė padaryti jam turtinės žalos.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtis yra užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Teismas skirdamas bausmę nepilnamečiui kaltinamajam, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Kadangi kaltinamasis G. J. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatos.

Kaltinamasis G. J. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą.

Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies, nurodė, kad gailisi dėl padarytų nusikaltimų, tačiau iš kaltinamojo elgesio viso bylos nagrinėjimo metu matyti, kad jo gailėjimasis nėra nuoširdus, kaltinamasis pripažino pavogęs tik dalį daiktų, kurie buvo rasti jo gyvenamojoje vietoje, neatsiprašė nukentėjusiosios, todėl, teismo vertinimu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, pripažintina tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, kaip nepilnametis pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką (t. 4, b. l. 20-24, 26-34), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, šiuo metu administracinės nuobaudos negaliojančios (t. 4, b. l. 40-44), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“) (t. 5, b. l. 131-135).

Teismas atsižvelgęs į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, visuma duomenų, t. y. padarytų nusikaltimų pavojingumą ir kaltininko asmenybę, leidžia daryti išvadą, jog BK 80 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus G. J. straipsnių sankcijose numatytas bausmes, nesusijusias su trumpalaikiu ar terminuotu laisvės atėmimu. Už nesunkios nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą, G. J. skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, bausmės dydis nustatytinas tarp įstatymo numatyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 46 straipsnio 2 dalis). Už apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą, G. J. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas tarp įstatymo numatyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 48 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, būtina kaltinamajam suteikti galimybę keisti gyvenimo būdą, taip pat su probacijos priežiūra keisti savo nusikalstamą elgesį ir resocializuotis, taip pat dirbti arba mokytis.

Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, G. J. skirtini įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu G. J. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir skirtina galutinė laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas tarp įstatymo numatyto bausmės minimumo ir vidurkio.

Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, G. J. skirtini įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

G. J. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, kurios paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas G. J. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 6 d. 13.01 val. iki 2020 m. kovo 7 d.13.15 val., t. y. dvi paros, ir laikytina, kad G. J. yra atlikęs keturias dienas laisvės apribojimo bausmės.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– gipsinė išlieja su avalynės ir ridos pėdsakais, 3 daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakais voke, 3 daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais voke, 3 mikrosil pastos išliejos vokuose Nr. 2, 3 ir 4, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate (t. 2, b. l. 34-35, 64-65), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

– dviratis, sportinių batų pora ir buteliukas tualetinio vandens su skysčiu plastikinėje pakuotėje Nr. HB 2866002, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate (t. 2, b. l. 34-35, 64-65), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini G. J..

G. J. per tris mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatsiėmus grąžintinų daiktų – dviračio, sportinių batų poros ir buteliuko tualetinio vandens su skysčiu plastikinėje pakuotėje Nr. HB 2866002, daiktai sunaikintini.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintini visi apribojimai, taikyti G. K. priklausantiems mobilaus ryšio telefonams „Samsung“ ir „HTC, trims elektroninėms cigaretėms ir dėžutei su metaliniais cigarečių „koilais“, grąžintiems savininkei G. K., ir apie tai praneština G. K..

Prokurorė prašė pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš G. J. 940,75 Eur už teiktas specialistų išvadas. Pagal BPK 103 straipsnio 3 punktą, proceso išlaidomis laikomos ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šiuo atveju šios išlaidos, susijusios su specialistų atliktais objektų tyrimais, negali būti laikomos proceso išlaidomis, kadangi šie tyrimai specialistams buvo paskirti atlikti kaip tarnybinės užduotys, o pačius šiuos tyrimus atliko Lietuvos Respublikos biudžetinės įstaigos, savo veiklai gaunančios valstybės biudžetinius asignavimus, todėl nurodytos išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo.

Nukentėjusiosios atstovė prašė priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiosios turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Byloje pateikti kvitai, pagrindžiantys, jog atstovavimo išlaidas sudaro 847 Eur (t. 5, b. l. 7-8). Atsižvelgiant į nukentėjusios atstovės atliktus procesinius veiksmus, dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose, teismas sprendžia, kad jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo G. J. nukentėjusiajai G. K. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam G. J. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant:

dalyvauti elgesio pataisos programoje;

per 6 (šešis) mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti viešųjų darbų bausmę 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, G. J. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti G. J. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant:

dalyvauti elgesio pataisos programoje;

per 6 (šešis) mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme, t. y. dvi paras, ir laikyti, kad G. J. yra atlikęs keturias laisvės apribojimo bausmės dienas.

Bausmės terminą skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.

G. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – gipsinę išlieją su avalynės ir ridos pėdsakais, 3 daktiloskopines plokšteles su avalynės pėdsakais voke, 3 daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais voke, 3 mikrosil pastos išliejas vokuose Nr. 2, 3 ir 4, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

– dviratį, sportinių batų porą ir buteliuką tualetinio vandens su skysčiu plastikinėje pakuotėje Nr. HB 2866002, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti G. J..

G. J. per tris mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatsiėmus grąžintinų daiktų – dviračio, sportinių batų poros ir buteliuko tualetinio vandens su skysčiu plastikinėje pakuotėje Nr. HB 2866002, daiktus sunaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus G. K. priklausantiems mobilaus ryšio telefonams „Samsung“ ir „HTC, trims elektroninėms cigaretėms ir dėžutei su metaliniais cigarečių „koilais“ , grąžintiems savininkei G. K., ir apie tai pranešti G. K..

Priteisti iš G. J. 847 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) advokato išlaidų G. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.