Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimo D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

D. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog ji, laikinai eidama UAB „Dema“ (toliau – ir Bendrovė) direktorės pareigas, 2010 m. rugsėjo 25 d. leido dirbti virėja darbuotojai G. M., nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais D. V. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius (toliau – ir apeliantas, VDI) prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, skiriant baudą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribose (b. l. 62). Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino nelegalaus darbo reikšmės ir pavojingumo, todėl netinkamai pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė administracinės nuobaudos.

Teisėjų kolegija nurodo, kad neteisėta veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Dėl to dažnai teismo skiriamu įspėjimu ar simboline pinigine bauda už vieną dirbantį asmenį ne tik nepasiekiamas pirmiau minėtas nuobaudos tikslas, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu gauta nauda.

Teisėjų kolegija nustatė, jog D. V. pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinė nuobauda neskirta. Administracinės nuobaudos švelninimas siejamas su ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje duomenų, kurie rodytų, kad pažeidėjai skiriama nuobauda negali būti tinkamai individualizuota įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribose (ATPK 30² str.), ar kad tokia nuobauda bus aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam pažeidimui, nėra. Pirmosios instancijos teismas, neskirdamas nuobaudos D. V., ATPK 30¹ straipsnio taikymą pagrindė iš esmės tik tuo, jog pažeidėja pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, kas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė, kaip ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Tai gali būti įvertinta, parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administracinis teisės pažeidimas truko neilgai, buvo nustatytas tik vienas nelegaliai dirbantis asmuo, tačiau šios aplinkybės taip pat nelaikytinos ypatingai švelninančiomis D. V. atsakomybę ir leidžiančiomis taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nurodytos pažeidėjo administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos, kadangi, vertinant pažeidimo pobūdį, pažymėtina, kad šis pažeidimas priskirtinas prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ATPK 30¹ pažeidėjai neskirdamas administracinės nuobaudos. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, negali pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties ir ištaisyti teisės taikymo klaidos šioje byloje, todėl skundžiamas teismo nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.