Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-11-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-982-1132/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-09
Bylos Nr.
II-982-1132/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00823-2023-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Pažeidėjas
R. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-982-1132/2023
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00823-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. lapkričio 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo G. T. 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) R. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalį 60 eurų bauda dėl to, kad 2023 m. liepos 14 d. 7.14 val. (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą prie pėsčiųjų perėjos stovinčio ir laukiančio galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją pėsčiojo.

Motyvuojamoji dalis

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 30 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su nutarimu, nes pirmo elektroninio laiško negavo arba jo nepastebėjo ir dėl to jam buvo padidinta bauda (b. l. 8).

Institucija atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad automobilio „Toyota Previa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – naudotojas, valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis yra R. K.. Paminėtas automobilis nebuvo sustabdytas, nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, dėl šios priežasties, vadovaujantis ANK 611 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas ir išsiųstas transporto priemonės savininkui – naudotojui, kas iš byloje esančių duomenų ir buvo padaryta.

Procesiniai dokumentai pareiškėjui buvo siųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) dėl to, kad toks elektroninio pašto adresas buvo automatiškai gautas iš vienos valstybės informacinės sistemos ar registro, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Šis procesinių dokumentų įteikimo būdas laikomas tinkamu ir jokių ANK normų nepažeidžia. Administracinio nusižengimo protokolas su jame įrašytu administraciniu nurodymu bei pranešimas apie užfiksuotą KET pažeidimą pareiškėjui buvo išsiųstas 2023 m. liepos 14 d. 14.42 val. Išsiųstame administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu buvo siūloma iki 2023 m. rugpjūčio 13 d. sumokėti 30 eurų baudą, t. y. pusę minimalios ANK 417 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos baudos. Negavus duomenų apie įvykdytą administracinį nurodymą, vadovaujantis ANK 613 straipsnio 1 dalies nuostatomis buvo laikomas negaliojančiu ir 2023 m. rugsėjo 5 d. priimtas skundžiamas nutarimas. Pareiškėjo skunde nurodytas toks pats elektroninio pašto adresas, tik patvirtina, kad pranešimą dėl administracinės nuobaudos, jis gavo. Institucijos nuomone, pareiškėjo skunde nurodytas prašymas leisti sumokėti baudą, kuri buvo nurodyta pirminiame dokumente yra nepagrįstas ir turėtų būtų netenkintas. Procesiniai dokumentai įteikti nepažeidžiant ANK nuostatų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, Institucija priėmusi nutarimą teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, pareigūnas bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė vadovaudamasis ANK 34 straipsnio nuostatomis, todėl naikinti nutarimą pagrindo nėra (b. l. 15–16).

Pareiškėjas R. K. teismo posėdžiu metu paaiškino, kad pirmojo laiško iš Institucijos negavo ir jo neperskaitė, o gavo tik 2023 m. rugsėjo 5 d. su padidinta bauda. Jis elektroninį paštą tikrino, tačiau pirmojo dokumento niekur nerado. Apie baudos dydį sužinojo tik paskambinęs į policiją. Jam buvo paaiškinta, kad tai yra jau antras nutarimas, todėl bauda yra padidinta. Dėl ko vienus procesinius dokumentus gavo, o kitus ne, pasakyti negali. Jo nuomone, galbūt Institucija to laiško neišsiuntė, galbūt pats nepastebėjo arba laiškas tiesiog išsitrynė, nes priešingu atveju baudą būtų sumokėjęs. Su padarytu administraciniu nusižengimu sutinka iš dalies, nes paprastai pėsčiuosius visada praleidžia, o šiuo atveju gali būti, kad tuo metu pėsčiasis dar nestovėjo prie pėsčiųjų perėjos ar dar tik ėjo link pėsčiųjų perėjos, todėl jis galėjo nuspręsti, kad jam dar nebuvo būtina pėsčiąjį praleisti. Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, pareiškėjas patvirtino, kad vaizdo įraše užfiksuotas automobilis priklauso jam, pėsčiąjį matė, tačiau viskas įvyko labai staigiai. Pėsčiasis tik atėjo prie pėsčiųjų perėjos, dar nelaukė, kol galės įžengti, o jis (R. K.) tuo momentu link minėtos pėsčiųjų perėjos važiavo apie 40 km/val. greičiu ir jeigu būtų staigiai stabdęs, tai dar būtų čiuožęs metrą į priekį. Jeigu pareigūnai nusprendė, kad jis (R. K.) yra kaltas, tuomet su padarytu administraciniu nusižengimu sutinka ir prašo paskirti švelnesnę nuobaudą – 30 eurų baudą.

Institucijai apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, atsiliepime į skundą pateikė prašymą bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 16).

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir jo paaiškinimų teismo posėdžio metu, pareiškėjas savo kaltę pripažino iš dalies, viena vertus, teigė, kad jei pareigūnai nustatė, jog jis padarė administracinį nusižengimą, tai su juo sutinka, kita vertus, teigė, kad matė pėsčiąjį, tačiau jis buvo ką tik atėjęs, dar nelaukė kol įžengs į pėsčiųjų perėją, be to jis nebūtų galėjęs greitai sustabdyti automobilio, ir tvirtino, kad negavo administracinio nusižengimo protokolo, todėl laiku neįvykdė administracinio nurodymo. Su didesne nutarimu paskirta bauda nesutinka.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad R. K. 2023 m. liepos 14 d. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2023 m. liepos 14 d. 7.14 val. (duomenys neskelbtini), X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą prie pėsčiųjų perėjos stovinčio ir laukiančio galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją pėsčiojo. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 30 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje (administracinio nusižengimo bylos aprašo, b. l. 8–10).

Skundžiamu nutarimu R. K. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį 60 eurų bauda dėl to, kad 2023 m. liepos 14 d. 07.14 val. (duomenys neskelbtini), vairuojant transporto priemonę nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą prie pėsčiųjų perėjos stovinčio ir laukiančio galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją pėsčiojo. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 30 punktą (administracinio nusižengimo bylos aprašo, b. l. 1–3).

ANK 417 straipsnio, numatančio administracinę atsakomybę už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą KET pažeidimą, 4 dalyje numatyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 eurų. Ši norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, turi būti nurodomas konkretus KET punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas.

Iš skundžiamo nutarimo nustatyta, kad R. K. inkriminuotas KET 30 punkto reikalavimų pažeidimas, kuris pasireiškė tuo, jog R. K. nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido prie pėsčiųjų perėjos laukiančio įžengti pėsčiojo.

KET 30 punktas numato, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Iš šios normos konstrukcijos matyti, kad vairuotojas visų pirma artėdamas prie pėsčiųjų perėjos privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų perėjoje įžengusį, žengiantį pėsčiąjį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Tai suponuoja pareigą vairuotojui artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį ir įsitikinti, kad nėra žengiančių, įžengusių ar stovinčių ir ketinančių eiti per pėsčiųjų perėją žmonių. Šiuo atveju pareiškėjas neginčijo, kad vaizdo įraše užfiksuotas ne jam priklausanti transporto priemonė, jis taip pat patvirtino, kad matė pėsčiąjį ir teigė, kad pėsčiasis tik atėjo ir dar nelaukė galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją.

Iš byloje esančio vaizdo įrašo nustatyta, kad pareiškėjas važiavo kelyje su dviem eismo juostomis kiekviena kryptimi ir artėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Pareiškėjo vairuojamam automobiliui artėjant prie skundžiamame nutarime nurodytos pėsčiųjų perėjos, prieš pat jo važiavimo krypties eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) atėjo ir sustojo vyras, kuris dairėsi į abi kelio puses ir laukė, kol galės įžengti į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, tačiau pareiškėjas greičio nesulėtino, važiavo toliau ir laukiančio įžengti pėsčiojo nepraleido. R. K. pažeidė KET 30 punkto reikalavimus, nes nesustojo prieš pat jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovinčio ir ketinančio eiti per gatvę pėsčiojo ir tai padarė tyčia, nes žinojo KET 30 punkto reikalavimus, matė stovintį ir ketinantį per gatvę eiti žmogų, todėl suprato savo pareigą sustoti ir pėsčiąjį praleisti, tačiau šios KET 30 punkte numatytos pareigos nevykdė.

Nors peržiūrėjus vaizdo įrašą R. K. teigė, jog šiuo atveju būtų tekę staiga stabdyti, o stabdydamas būtų dar kurį atstumą važiavęs į priekį, automobilis būtų čiuožęs, tačiau pažymėtina, jog KET 30 punktas taip pat įpareigoja visais atvejais artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį ir įsitikinti, ar nėra ketinančių eiti per perėją pėsčiųjų, tuo tarpu iš vaizdo įrašo nesimato, kad paskui pareiškėjo automobilį būtų važiavusi kita transporto priemonė. Taigi, susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, teismui nekyla abejonių dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto ir nusižengimo kvalifikavimo pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam nebuvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, o apie jam paskirtą baudą sužinojo tik gavęs skundžiamą nutarimą. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad galbūt Institucija to laiško neišsiuntė, galbūt pats nepastebėjo laiško ar laiškas tiesiog išsitrynė.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Institucijai nustačius, jog transporto priemonė „Toyota Previa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui R. K., pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo ir administracinio nusižengimo protokolas buvo išsiųstas pareiškėjui ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.

Pažymėtina, kad Administracinių nusižengimų registras yra valstybės registras, kurio paskirtis – registruoti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registro įstatymo nustatytus Registro objektus administracinių nusižengimų teisenai užtikrinti, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims Registro duomenis, atlikti kitus Registro duomenų tvarkymo veiksmus. Duomenys ir informacija iš susijusių registrų ir valstybės informacinių sistemų į Administracinių nusižengimų registrą gaunami automatiniu būdu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1278 „Dėl administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“ 3, 38 punktai). Administracinių nusižengimų registre, kuriuo naudojasi policijos pareigūnai registruodami administracinius nusižengimus ir nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas, yra įdiegtas funkcionalumas, kuriuo automatiniu būdu iš Mokesčių mokėtojo registro gaunamas asmens elektroninio pašto adresas. Tokia nustatyta tvarka leidžia daryti išvadą, kad elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) valstybės informacinėje sistemoje ar registruose nurodė pats R. K., tokiu būdu valstybės institucijoms (pareigūnams) deklaruodamas, kad su juo galima susisiekti minėtu elektroniniu paštu ir kad jis turi galimybę jį tikrinti bei susipažinti su jam siunčiama informacija.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo ir administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu R. K. buvo išsiųsti ir pristatyti 2023 m. liepos 14 d. 14.42 val. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), dokumento būsena „Išsiųsta“ (administracinio nusižengimo byla, b. l. 6). Šis elektroninio pašto adresas buvo gautas naudojantis Administracinių nusižengimų registru iš valstybės informacinių sistemų. Tuo pačiu elektroninio pašto adresu pareiškėjui buvo išsiųstas ir skundžiamas nutarimas, šį elektroninio pašto adresą pareiškėjas nurodė ir teismui pateiktame skunde.

Taigi laikytina, jog administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui išsiųstas ir įteiktas tinkamai, o jokių objektyvių duomenų, kad paminėtas laiškas nebuvo gautas, pareiškėjas nepateikė. Šiame kontekste teismas pažymi, kad jei elektroninio pašto adresas būtų klaidingas ar nenaudojamas, laiškas automatiškai būtų grąžintas siuntėjui, tačiau šiuo atveju procesiniai dokumentai buvo išsiųsti. Taigi, daryti išvadą, jog Institucijos siųstų procesinių dokumentų R. K. negavo, todėl apie administracinio nusižengimo protokolą nieko nežinojo, objektyvaus pagrindo nėra. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai, kad Institucija administracinio nusižengimo protokolo jam apskritai neišsiuntė, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad siunčiamo laiško jis galimai nepastebėjo arba laiškas išsitrynė, tačiau šiame kontekste teismas pažymi, kad už oficialiai pateikto elektroninio pašto adreso naudojimą bei reguliarų tikrinimą yra atsakingas tik pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Nagrinėjamu atveju, pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo ir administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui elektroniniu paštu buvo išsiųsti 2023 m. liepos 14 d. ir, vadovaujantis ANK 573 straipsnio 4 dalimi, laikomi įteiktais po jų išsiuntimo dienos einančią darbo dieną, tai yra 2023 m. liepos 17 d., todėl R. K. turėjo galimybę iki administraciniame nurodyme nurodyto termino, tai yra iki 2023 m. rugpjūčio 13 d., sumokėti administraciniu nurodymu siūlomą sumokėti per pusę mažesnę baudą. Tame pačiame administracinio nusižengimo protokole išaiškinta, kad iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Taigi, R. K. iki administracinio nurodyme nurodytos 2023 m. rugpjūčio 13 d. nesumokėjus siūlomos 30 eurų baudos, Institucija priėmė skundžiamą nutarimą ir paskyrė didesnę, t. y. straipsnio sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Teismas daro išvadą, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. R. K. veiksmai atitinka ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl R. K. pagrįstai pripažintas kaltu dėl šio nusižengimo padarymo. Administracinė nuobauda tinkamai individualizuota, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, pareiškėjas anksčiau už analogiško nusižengimo padarymą nebaustas, jam buvo skirta minimalaus dydžio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda, kuri nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas atmestinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylos (ROIK (duomenys neskelbtini)) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vilma Tamošaitienė