Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. e2A-1024-459/2015

2015 m. rugsėjo 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. G., S. G., G. G. ieškinį atsakovei D. V., tretiesiems asmenims I. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Šilutės rajono 3-iajam notaro biurui dėl paveldėjimo teisės liudijimo, teisinės registracijos panaikinimo ir palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-07-10 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. B. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir valdė I. B., o po jo mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir pradėjo valdyti D. V. (b. l. 73), kuriai sprendimo pagrindu išduotas paveldėjimo teisės liudijimas bei įregistruota nuosavybės teisė į šį turtą: pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1,16 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,75 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,35 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2,26 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovai L. G. (A. G. vyras) bei G. G. ir S. G. (A. G. vaikai) kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančiu paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. 3819 (2013-11-06), išduotą Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro notarės A. A., panaikinti žemės sklypų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją bei nustatyti, kad po B. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jos sutuoktinis I. B., gimęs (duomenys neskelbtini), o po jo mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir pradėjo faktiškai valdyti A. G., mirusi (duomenys neskelbtini). Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-03-09 sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovas S. G. skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Civilinio kodekso 5.8 straipsnyje numatyta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis).

Teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus jį valdyti, išaiškinimai bei jų taikymo taisyklės pateiktos kasacinio teismo nutartyse. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Išvadą, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, galima padaryti tik išanalizavus ir įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – atsakovo aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus. Aplinkybė, kad vienas įpėdinis pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepašalina kito įpėdinio teisės tokiu pat ar kitu būdu priimti palikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio mėn. 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2007). Įpėdinio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra sandoris – palikimo priėmimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad B. B. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties palikimo niekas nepriėmė. (duomenys neskelbtini) mirė B. B. sutuoktinis I. B., po jo mirties palikimo taip pat niekas nepriėmė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog po tėvų mirties jų name liko gyventi dukra A. G. su šeima, kuri taip pat po tėvų mirties palikimo nepriėmė, į notarą nesikreipė. A. G. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties palikimą priėmė sutuoktinis L. G., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas (b. l. 57). Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-07-10 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. B. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir valdė I. B., o po jo mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir pradėjo valdyti D. V. (b. l. 73). Sprendimo pagrindu D. V. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir ji įregistravo nuosavybės teises į paveldėtą turtą. Ieškovai L. G. ir jo bei A. G. vaikai S. G. bei G. G. šioje byloje reiškia reikalavimą pripažinti, jog po B. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jos sutuoktinis I. B., gimęs (duomenys neskelbtini), o po jo mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir pradėjo faktiškai valdyti A. G., mirusi (duomenys neskelbtini). Ieškinyje jie teigia, jog po tėvų mirties palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti priėmė A. G., o ne D. V.. Ieškovai, teigdami, jog A. G. priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti, tuo pačiu ginčija tą faktą, jog palikimą priėmė D. V., taigi iš esmės kvestionuoja jau įsiteisėjusio Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-07-10 sprendimo teisėtumą. Kaip minėta, tai, kad vienas asmuo priėmė palikimą, netrukdo kitam įpėdiniui jį priimti tokiu pačiu arba kitu būdu, tačiau, susiklosčius tokiai situacijai, kai palikimo priėmimo faktas jau nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks sprendimas įgyja šalims res judicata galią ir šalys netenka teisės ginčyti kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių. Ieškovai nurodo, jog nebuvo įtraukti į bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimą. Kadangi ieškovai turėjo priešingą suinteresuotumą Šilutės rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje byloje, darytina išvada, kad jie turėjo būti įtraukti į bylos nagrinėjimą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog ieškovai, esant tokiai situacijai, savo pažeistas teises galėtų ginti pasinaudodami proceso atnaujinimo institutu. Taigi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes ieškovai pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl 2015-03-09 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-03-09 sprendimą palikti nepakeistą.