Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-04-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-74-300/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-25
Bylos Nr.
AN2-74-300/2019
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00322-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vidmantas Mylė
Pažeidėjas
J. J.
Advokatai
Ramūnas Dobrovolskis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-74-300/2019Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00322-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8.2; 21.11.10; 21.11.11. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 5 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-3-971/2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Administracinės veikos ir eismo įvykių tyrimo grupės (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės A. K. 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 86-ANR_N-2481-2018 J. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį 680 Eur bauda už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 8 d. 17.08 val. (duomenys neskelbtini) Telšiuose, vairavo transporto priemonę „Mercedes–Benz C 220 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta.

2. J. J. padavė skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nes jis nepadarė jokio administracinio nusižengimo už kurį jam būtų paskirtas specialiosios teisės atėmimas, t. y. teisė vairuoti jam nėra atimta. Be to, jam paskirta griežtesnė nuobauda nei numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkis, nors nėra nustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. kovo 5 d. nutartimi J. J. skundą tenkino iš dalies, sumažino Institucijos 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu taikytos administracinės nuobaudos – baudos – dydį nuo 680 Eur iki 575 Eur.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašo panaikinti apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį ir nutraukti administracinės teiseną J. J. atžvilgiu.

4.1. Skunde nurodoma, kad asmuo traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai nustatomi visi objektyvieji ir subjektyvieji administracinio nusižengimo požymiai. Nagrinėjamu atveju J. J. nieko nežinojo apie priimtą sprendimą jam išduotą vairuotojo pažymėjimą pripažinti negaliojančiu. Teisme apklausta valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ darbuotoja patvirtino, jog J. J. siųstas pranešimas dėl jo vairuotojo pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu sugrįžo neįteiktas, todėl įpareigojimas pateikti pažymėjimą VĮ „Regitrai“ nebuvo įvykdytas. Teismas nepagrįstai plečiamai aiškino teisės nuostatas, jog J. J. galėjo žinoti apie negaliojantį pažymėjimą, nes jis gavo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 86-S-5746. Šiame rašte nėra nurodoma, jog nepateikus galiojančios sveikatos patikrinimo pažymos vairuotojo pažymėjimas bus pripažintas negaliojančiu, be to, nėra nurodyta, data, nuo kada J. J. turimas vairuotojo pažymėjimas bus pripažintinas negaliojančiu. Priešingai nei 2015 m., šįkart J. J. nebuvo įteiktas pranešimas dėl vairuotojo pripažinimo negaliojančiu. Byloje nėra duomenų, kad J. J. būtų pranešta apie tai, jog jo vairuotojo pažymėjimas pripažintas negaliojančiu, todėl jis nežinojo, kad vairuodamas automobilį daro administracinį nusižengimą, todėl jam negali taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog nesant duomenų, kad asmuo dėl sveikatos būklės gali vairuoti transporto priemonę, laikytina, kad asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones. Teisę vairuoti transporto priemones suteikia VĮ „Regitra“. Būtent ši įstaiga ir praneša apie pažymėjimo negaliojimą, tačiau, kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų ir bylos faktinių aplinkybių, asmeniui nebuvo pranešta apie vairuotojo pažymėjimo negaliojimą, taigi priimta nutartis yra neteisėta.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, prašo netenkinti apeliacinio skundo. Nurodė, kad teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu atsakomybėn patraukto asmens atstovas ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytą išvadą, kad J. J. padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes jis vairavo automobilį, kai teisė vairuoti jam yra atimta.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi bylą nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju – teismas) turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasi daryti išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi, todėl proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo procesinis sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad J. J. 2018 m. rugpjūčio 8 d. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

9. Pažymėtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių 14 punktą draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Kelių eismo taisyklių 14 punkte vartojama sąvoka „neturintiems teisės vairuoti“ apima tiek tuos atvejus, kai asmuo niekada nebuvo įgiję teisės vairuoti, tiek ir tuos atvejus, kai teisė vairuoti yra atimta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir VĮ „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas. Viena iš Įstatyme numatytų vairuotojo pažymėjimo išdavimo sąlygų yra asmens sveikatos būklė, ji turi būti tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę. O įgijęs teisę vairuoti, motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų vairuotojai privalo periodiškai tikrintis sveikatą. (Įstatymo 13 straipsnio 18 dalis) Sutrikus elgesiui, asmenybei ir (ar) susirgus ligomis, įtrauktomis į patvirtintą sąrašą, kai dėl asmens sveikatos ar elgesio būklės asmuo negali tinkamai vairuoti transporto priemonių, teisė vairuoti transporto priemones atimama. (Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas) Teisė vairuoti taip pat atimama paaiškėjus, kad teisė vairuoti transporto priemones buvo suteikta pateikus neteisingus asmens, sveikatos būklės duomenis ar kitą neteisingą informaciją, lėmusią teisės vairuoti transporto priemones suteikimą. (Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 punktas) Tai reiškia, kad teisė vairuoti gali būti atimama ne tik padarius administracinį nusižengimą, bet ir pripažinus, jog asmens sveikatos būklė nėra tinkama vairuoti arba pateiktus neteisingus duomenis apie asmens sveiktos būklę.

10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 patvirtinto Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo 26 punkte numatyta, kad bet kurios profesinės kvalifikacijos gydytojas, nustatęs, kad asmuo dėl sveikatos būklės vairuoti negali, raštu (arba elektroniniu būdu) informuoja savo sveikatos priežiūros įstaigos administraciją, o jos įgaliotas asmuo nedelsdamas elektroniniu būdu ir per 5 darbo dienas raštu informuoja policijos komisariatą pagal tikrinamojo gyvenamąją vietą arba Lietuvos kelių policijos tarnybą, kad asmuo dėl sveikatos būklės vairuoti negali, nurodydamas tikrinamojo asmens kodą, vardą, pavardę, adresą ir kito sveikatos patikrinimo laiką. VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas, gavęs informaciją, kad asmuo, kuriam yra išduotas vairuotojo pažymėjimas, dėl sveikatos būklės ar elgesio negali tinkamai vairuoti transporto priemonių, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre įrašo duomenis apie teisės vairuoti atėmimą ir pažymi, kad vairuotojo pažymėjimas negalioja, ir apie priimtą sprendimą per 3 darbo dienas raštu informuoja asmenį, dėl kurio priimtas sprendimas. (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 9 punktas)

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2013 m. rugsėjo 10 d. J. J. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, tačiau diagnozavus (duomenys neskelbtini), jam buvo paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės ? ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. VĮ „Regitra“ 2015 m. birželio 29 d. gavusi duomenų, kad J. J. dėl sveikatos būklės negali vairuoti, vadovaudamasi Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punktu pripažino, kad J. J. išduotas vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis. 2017 m. spalio 19 d. J. J. kreipėsi į VĮ „Regitra“ prašydamas išduoti vairuotojo pažymėjimą bei pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 5 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nurodyta, jog J. J. sveikatos būklė yra tinkama vairuoti motorines transporto priemones. Įvertinus duomenis apie J. J. sveikatą, jam buvo suteikta teisė vairuoti. Valstybės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2018 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 5 d. išduota išvada Nr. (duomenys neskelbtini), apie priimtą sprendimą buvo informuota VĮ „Regitra“, J. J. bei policijos įstaiga. Pastebėtina, kad J. J. pripažįsta, kad gavo policijos 2018 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 86-S-5746, kuriame buvo nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 5 d. išvada išduota nesilaikant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-973 patvirtinto Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo II skyriaus 10.2 punkto reikalavimų, todėl jis buvo įpareigotas per mėnesį pateikti duomenis apie tai, kad jo sveikatos būklė yra tinkama vairuoti. Per nustatytą terminą J. J. jokių veiksmų neatliko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad žinodamas, kad teisė vairuoti nebus atimta tik J. J. atlikus papildomus veiksmus ir pateikus duomenis, kad jo sveiktos būklė tinkama vairuoti, tačiau sąmoningai neatlikdamas jokių veiksmų J. J. turėjo suprasti, kad pasibaigus šiam terminui jis praras teisę vairuoti.

12. 2018 m. birželio 22 d. gavusi duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. spalio 5 d. išvada pripažinta negaliojančia, VĮ „Regitra“ pripažino J. J. išduotą vairuotojo pažymėjimą negaliojančiu. Pagal Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 11 punktą paaiškėjus, kad teisė vairuoti buvo suteikta pateikus neteisingus asmens, sveikatos būklės duomenis ar kitą neteisingą informaciją, lėmusią teisės vairuoti suteikimą, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre įrašo duomenis apie teisės vairuoti atėmimą ir pažymi, kad vairuotojo pažymėjimas negalioja, ir apie priimtą sprendimą per 3 darbo dienas raštu informuoja asmenį, dėl kurio priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju VĮ „Regitra“ darbuotojai laikėsi nustatytos tvarkos ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre pažymėjo, kad J. J. išduotas vairuotojo pažymėjimas yra negaliojantis, bei 2018 m. birželio 29 d. registruotu laišku išsiuntė pranešimą J. J. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad J. J. nuo 2010 m. spalio 26 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), jos niekada nekeitė (iš procesinių dokumentų matyti, kad nurodytu adresu J. J. tebegyvena iki šiol). Nors apeliantas šio VĮ „Regitra“ pranešimo negavo (šią aplinkybę patvirtinta AB Lietuvos pašto duomenys bei pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta VĮ „Regitra“ darbuotoja), įstatymų leidėjas teisės vairuoti atėmimo nesieja su pareiga įteikti asmeniui šį sprendimą, todėl nepagrįsti skundo argumentai, kad teisės vairuoti atėmimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo VĮ „Regitra“ pranešimo įteikimo adresatui.

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmenų, kurie neįvykdė įstatymų reikalavimų vairuotojo pažymėjimui atgauti, teisinis statusas negali būti prilygintas asmenims, kurie turi įstatymo nustatyta tvarka jiems išduotą vairuotojo pažymėjimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-22/2014, Nr. 2AT-28/2014, Nr. 2AT-8-976/2015) Atsižvelgiant į tai, kad po to, kai J. J. vairuotojo pažymėjimas buvo pripažintas negaliojančiu ir Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka jam atimta teisė vairuoti, jis 2018 m. rugpjūčio 8 d. vairavo automobilį, pagrįstai jis buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Vien aplinkybė, kad 2019 m. sausio 16 d. J. J. ir vėl buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, savaime nereiškia, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. teisė vairuoti jam nebuvo atimta.

14. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinio skundo ir palikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 5 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

TeisėjasVidmantas Mylė