Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant ieškovui V. T., ieškovo atstovui advokato padėjėjui Irmantui Čičiurkai, atsakovo atstovei L. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įpareigojimo sudaryti buto pirkimo – pardavimo sutartį, tretieji asmenys M. T., K. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto Spalio rajono LDT vykdomojo komiteto 1987-08-26 sprendimu Nr. 282 ieškovo V. T. motina T. T. buvo pripažinta pagrindine buto (duomenys neskelbtini), nuomininke ir su ja buvo sudaryta minėto buto gyvenamosios nuomos sutartis po buvusio šio buvo pagrindinio nuomininko M. G. mirties (duomenys neskelbtini) (8, 9, 15, 16, 22, 23 b.l., I tomas). T. T. su N. G. gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį, o ieškovas V. T. ir trečiasis asmuo M. T. yra jų vaikai, kuriems buvo suteikta motinos T. T. pavardė (10-14 b.l., I tomas). 1998-05-19 T. T. sumokėjo Vilniaus miesto Karoliniškių seniūnijai 225,51 Lt už buto (duomenys neskelbtini), privatizavimą (21 b.l., I tomas). (duomenys neskelbtini) T. T. mirė (24 b.l., I tomas). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-06-05 sprendimu Nr. 1-1298 ieškovas V. T. buvo pripažintas trijų asmenų šeimos (jis, brolis M. T. ir sesuo K. T.) pagrindiniu socialinio būsto (duomenys neskelbtini), nuomininku. 2013-06-17 su ieškovu buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis bei pagal 2013-06-18 perdavimo ir priėmimo aktą ieškovui perduotas butas (duomenys neskelbtini) (25-29 b.l., I tomas).

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2014-09-16 atsakymo ieškovo atstovui matyti, jog ieškovas prašė pateikti informaciją bei dokumentus, susijusius su buto (duomenys neskelbtini), privatizavimu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento 2014-10-31 atsakyme nurodyta, jog Departamentas ir Vilniaus miesto savivaldybės archyvas jokios informacijos ar dokumentų apie buto (duomenys neskelbtini), privatizavimą neturi (30-33 b.l., I tomas). Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi ieškovo 2015-01-14 prašymą sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, jo netenkino nurodžiusi, kad 2015-01-01 įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 5 skirsnyje „Savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimas“ neliko nuostatos, numatančios, jog savivaldybės vykdomosios institucijos pirkimo-pardavimo sutartis sudaro ir tais atvejais, jeigu gyventojai pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą nustatytu laiku buvo pateikę prašymus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas dėl privatizavimo ir jeigu jie yra sumokėję nustatyto dydžio įmokas, tačiau nesudarę pirkimo-pardavimo sutarties (34 b.l., I tomas).

Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto savivaldybė papildomai pateikė (duomenys neskelbtini) bei Personalo departamento archyvo atsakymus apie tai, kad Seniūnija bei Archyvas neturi jokių dokumentų, susijusių su buto (duomenys neskelbtini), privatizavimu (160, 161 b.l., I tomas). VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas 2015-12-10 rašte nurodė, jog neturi duomenų, kieno prašymu ir kokiu tikslu buvo parengta buto (duomenys neskelbtini), namų valdos techninės apskaitos byla. Nekilnojamojo turto registro įstaiga minėtame rašte pažymėjo, jog archyvinėje byloje yra Butų įkainojimo aktas, kuriame 1997-11-11 užfiksuota apie nekilnojamojo daikto – buto (duomenys neskelbtini), įkainojimą (164 b.l., I tomas). Teismui buvo pateikta minėto Butų įkainojimo akto kopija, kurio 3-me lape yra nurodytas 32,80 kv m ploto 56-tas butas, 3-me stulpelyje nurodyta buto vieno kv m kaina – 2,09 rub., 10-me stulpelyje nurodyta sumažinta vieno kv m kaina – 1,90 rub., o 15-me stulpelyje, kur turi būti nurodyta viso buvo kaina, yra įrašas „32.80“, iš kurio galima laikyti, kad toje vietoje per apsirikimą pakartotinai nurodytas buvo plotas 32,80 kv m. Pažymėtina, jog VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas 2015-12-10 rašte atkreipė dėmesį, jog teisės aktai, reglamentavę butų privatizacijos tvarką, numatė savivaldybėms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, parduodančioms gyvenamuosius namus ar butus, parengti jų techninės inventorizacijos bylas ir kitus dokumentus, reikalingus pardavimo sutarčiai sudaryti, taip pat atlikti privatizuojamų nekilnojamųjų daiktų įkainojimą. Pažymėtina, kad buvo parengta buto (duomenys neskelbtini), techninės inventorizacijos byla (17-20, 31, 32, 128, 129 b.l., I tomas).

Dėl teisės privatizuoti butą.

Kaip minėta, 1998-05-19 T. T. sumokėjo Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) 225,51 Lt už buto (duomenys neskelbtini), privatizavimą. Šio fakto atsakovas neneigė. Nenustatytos jokios kliūtys, dėl ko butas (duomenys neskelbtini), negalėjo būti privatizuotas tuo metu, kai T. T. atliko mokėjimą tikslu privatizuoti butą. Negauta jokių duomenų apie tai, kad T. T. neturėjo teisės privatizuoti minėtą butą, t.y. butas buvo tinkamas privatizavimo objektas, o T. T. – tinkamas subjektas. Sprendžiant dėl mirusios T. T. valios privatizuoti butą įgyvendinimo išraiškos teigtina, kad šiuo atveju turi būti vertinama abiejų pirkimo-pardavimo sutarties šalių padėtis ir galimybės daryti įtaką privatizavimo procesui. Pripažintina, kad gyvenamosios patalpos pirkėjas nėra lygioje padėtyje su už privatizavimo procesą atsakingu subjektu – savivaldybės institucija. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra tęstinis procesas, kuris užtrunka tam tikrą laiko tarpą, ką gali lemti įvairios priežastys. Atsakovas akcentavo mirusios T. T. nepateisinamą neveikimą, taip pat ieškovo V. T. nepakankamai aktyvius veiksmus, dėl ko ginčo butas negali būti privatizuotas. Tačiau atsakovas nevertino savivaldybės institucijų veiksmų, t.y. ar jos tinkamai atliko savo pareigas sprendžiant buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo klausimą. 1998-05-19 atliktas T. T. 225,51 Lt mokėjimas Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) už buto (duomenys neskelbtini), privatizavimą leidžia teigti, jog T. T. išreiškė valią šį butą privatizuoti. Manytina, kad T. T. sumokėjo už buto privatizavimą tokią sumą, kokią jai nurodė savivaldybės institucija. Butas (duomenys neskelbtini), yra Butų įkainojimo akto, kuriame 1997-11-11 užfiksuota apie jo įkainojimą, sąraše. Tos aplinkybės leidžia teigti, kad T. T. buvo nustatyta tvarka pateikusi prašymą privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), jis buvo įkainotas ir T. T. sumokėjo už ketinamą privatizuoti butą tokią sumą, kokią apskaičiavo ir nurodė sumokėti privatizavimo procedūrą įgaliotą vykdyti institucija, t.y. savivaldybės institucija priėmė iš T. T. 225,51 Lt mokėjimą (arba galėjo jį priimti) tik esant T. T. įregistruotam prašymui dėl privatizavimo ir atlikus buto įkainojimą. Pastebėtina, kad T. T. nereikėjo pateikti savivaldybės institucijai susitarimo apie tai, kieno vardu bus privatizuotas butas, nes T. T. sūnus ieškovas V. T. ir jo brolis M. T. tuo metu buvo nepilnamečiai, o kitų T. T. pilnamečių, kartu ginčo bute gyvenančių šeimos narių, nebuvo. Kad T. T. pagal Butų privatizavimo įstatymą būtų privatizavusi kitą gyvenamąją patalpą duomenų nėra ir atsakovas dėl to ginčo nekėlė. Todėl darytina išvada, kad T. T. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu įgijo teisę privatizuoti butą ir tarp jos bei atsakovo susiklostė santykiai dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo.

Ieškovas V. T. ir jo brolis M. T., priėmė motinos T. T. palikimą kaip įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai, ką patvirtina 2007-11-20 Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas (135-137 b.l., I tomas). Subjektinė teisė privatizuoti butą savo turiniu yra turtinė reikalavimo teisė ir gali būti paveldima. Todėl, priėmęs mirusios motinos T. T. palikimą ieškovas paveldėjo motinos teisę privatizuoti butą ir turi teisę ją realizuoti. Ieškovas kartu su motina T. T. gyveno bute (duomenys neskelbtini), liko gyventi ir po motinos mirties bei toliau rūpinosi jo išlaikymu, pateikė dalį mokėjimų už paslaugas (80-89 b.l., I tomas). Nėra duomenų apie tai, jog būtų susidaręs ieškovo įsiskolinimas už paslaugas, susijusias su ginčo butu.

Dėl ieškinio senaties.

Ieškovas nurodė, jog 1998-05-19 kasos pajamų orderį apie mamos T. T. mokėjimą už buto privatizavimą ginčo bute rado 2013 m., kai buvo pradėtas spręsti ieškovo pripažinimo pagrindiniu buto (duomenys neskelbtini), nuomininku klausimas. Ši aplinkybė nėra paneigta. Pažymėtina, kad kai T. T. rūpinosi ginčo buto privatizavimu, ieškovas buvo nepilnametis, o pilnametystės sulaukė 2006 m. ir teigtina, jog tuo metu, kai turėjo būti realizuota ieškovo motinos T. T. privatizavimo teisė ir kol galiojo Butų privatizavimo įstatymas, ieškovas negalėjo savarankiškai įgyvendinti savo teisės privatizuoti butą.

Ieškinio senaties termino pradžia yra siejama su objektyviuoju momentu, t.y. teisės pažeidimu ir subjektyviuoju momentu – sužinojimu apie teisės pažeidimą arba realiu galėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Butų privatizavimo galiojimo metu galiojo 1964 m. civilinis kodeksas, kurio 86 str. numatė, jog ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš esmės taip pat ieškinio senaties pradžią reglamentuoja galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 str. 1d. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 5 d.). Pagal nustatytas aplinkybes atsakovas neturi jokių dokumentų, susijusių su buto (duomenys neskelbtini), privatizavimu. Atsakovo nuomone, tokius dokumentus turėjo pateikti ieškovas. Tačiau ieškovas pateikė dokumentus, kokius galėjo pateikti - išrašytą Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) T. T. 1998‑05‑19 Pinigų priėmimo kvitą, susijusį su buto (duomenys neskelbtini), privatizavimu ir šio buto techninės inventorizacijos bylą. Nagrinėjant bylą iš VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo gautas namo (duomenys neskelbtini), Butų įkainojimo aktas, kuriame yra ir ginčo butas. Vertinant šalių interesų pusiausvyrą pripažintina, kad dokumentus, susijusius su ginčo buto privatizavimu turėjo išsaugoti subjektas, atsakingas už gyvenamųjų patalpų privatizavimą, t.y. atsakovas. Nesant kitų buto privatizavimo dokumentų už tai atsakingu laikytinas atsakovas, kuriam taikytini griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad kvietė atvykti T. T. dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo klausimų, arba, kad savivaldybės institucija priėmė neigiamą išvadą dėl ginčo buto privatizavimo ir su tuo supažindino T. T., bei nėra įrodymų, kad atsakovas būtų grąžinęs T. T. 225,51 Lt sumą. Nesant jokių kitų įrodymų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) teismas visas abejones vertina ieškovo naudai. Esant atsakovo tęstiniam pažeidimui jis tęsėsi iki Butų privatizavimo galiojimo pabaigos (2000-12-31), todėl 1964 m. Civilinio kodekso 84 str. 1 d. numatytas 3 metų bendras ieškininės senaties terminas nebuvo pasibaigęs 2001-07-01 įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, kai buvo nustatytas 10 metų ieškininės senaties terminas, kuris nebuvo pasibaigęs T. T. mirties metu ((duomenys neskelbtini)). Ieškovas, kaip minėta Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu buvo nepilnametis, o apie savo teisės pažeidimą galėjo sužinoti tik radęs 2013 m. motinos T. T. 225,51 Lt mokėjimą už buto privatizavimą, kai ieškovui galėjo paaiškėti nerealizuota motinos turtinė teisė. Ieškovui bendras 10 metų ieškininės senaties terminas skaičiuotinas ne anksčiau kaip nuo motinos T. T. palikimo priėmimo 2007-11-20, t.y. ir mirusiosios turtinės teisės paveldėjimo. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo ieškinį atmesti esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį.

Butų privatizavimo įstatymo 9 str. buvo numatyta atsiskaitymų už perkamus namus, butus tvarka. Pagal Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių (toliau-Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309, 11 p. savivaldybėms priklausančių gyvenamųjų namų, butų įkainojimo aktus tvirtina miesto, rajono valdyba arba jos įgalioti pareigūnai, įmonių, įstaigų, organizacijų balanse esančių gyvenamųjų namų, butų – jos vadovas ir vyriausiasis buhalteris (finansininkas). Remiantis Taisyklių 12.1 p. ir 12.2 p. už perkamą gyvenamąjį namą, butą pirkėjas gali atsiskaityti iš karto – apmokėdamas visą gyvenamojo namo, buto kainą, – ne mažiau kaip 20 procentų pinigais (netaikant šiai pinigais apmokamos vertės daliai indeksavimo) ir ne daugiau kaip 80 procentų valstybės vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais) bei tikslinėmis kompensacijomis arba visą sumą pinigais; arba išsimokėtinai - iš karto sumokėdamas pradinę įmoką, ne mažesnę kaip 10 procentų gyvenamojo namo, buto kainos, pinigais ir ne daugiau kaip 80 procentų kainos – valstybės vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais) bei tikslinėmis kompensacijomis. Nesant jokių kitų įrodymų apie tai, ar 1998-05-19 Pinigų priėmimo kvite nurodyta 225,51 Lt suma yra visa T. T. sumokėta už buto privatizavimą suma, negalima daryti kategoriškos išvados, jog tuo mokėjimu T. T. pilnai sumokėjo už ketinamą privatizuoti butą, arba, kaip teigė ieškovo atstovas, T. T. sumokėjo didesnę, nei priklausė, sumą. Atsižvelgtina, kad Butų įkainojimo akte, kuriame 1997-11-11 padaryti įrašai apie buto (duomenys neskelbtini), įkainojimą, toje vietoje, kur turėjo būti nurodyta viso buvo kaina, galimai per apsirikimą padarytas įrašas pakartotinai nurodant buto plotą „32.80“. Pažymėtina, kad Butų įkainojimo akto 3- lape pvz. tokio paties ploto 47-to buto kaina nurodyta 6 312 rub. (171 b.l., I tomas), todėl ir ginčo buto kaina gali būti artima panašaus ploto buto kainai. Nesutiktina su atsakovo argumentu, kad kaina ženkliai skiriasi nuo dabartinės rinkos kainos, nes Butų privatizavimo įstatymo metu kainos buvo skirtingos ir pripažinus, jog savivaldos institucijos santykiai su T. T. dėl buto (duomenys neskelbtini), susiklostė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, tai ir ginčo buto kainos dydis turi atitikti privatizavimo metu galiojusių kainų dydį. Teismo nuomone, pripažinus ieškovui teisę privatizuoti ginčo butą lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą, atsakovas gali perskaičiuoti butą kainą remiantis tuo metu galiojusiomis Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ ar kitais teisės aktais, priimtais tikslu įgyvendinti Butų privatizavimo įstatymą. Todėl ieškinys dalyje dėl reikalavimo įpareigoti parduoti butą už konkrečią 225,51 Lt (65,31 Eur) kainą (77 b.l., I tomas) netenkintinas.

Ieškinį tenkinant iš dalies, vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d. trečdaliu mažintinos iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurios sudaro 82 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1 013,67 Eur (3 500 Lt) atstovavimo išlaidų pagal pateiktus pinigų priėmimo kvitus (7,139-143 b.l., I tomas). Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 766,97 Eur (1095,67-30%) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo (pirkimo – pardavimo) lengvatine tvarka tikslu.

Pripažinti ieškovui V. T., a.k. (duomenys neskelbtini), teisę privatizuoti nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis ir įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu V. T., a.k. (duomenys neskelbtini), buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį pagal kainą, nustatytą Butų privatizavimo įstatyme bei šiam įstatymui įgyvendinti numatytų teisės aktų nustatyta tvarka.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k. 188710061, 766,97 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo V. T., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.