- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-29
- Bylos Nr.
- 2A-2155-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11258-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- V. T.
- Trečiasis asmuo
- M. T., K. T.
- Kategorijos
- 2.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andrutės Kalinauskienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. (V. T.) ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įpareigojimo sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, tretieji asmenys – M. T., K. T..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. T. 2015 m. kovo 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo lengvatine tvarka tikslu ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu šio buto pirkimo - pardavimo sutartį, parduodant butą už 225,51 Lt (65,31 Eur) kainą, kuri jau yra sumokėta pagal 1998-05-19 kasos pajamų orderio kvitą.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas neturi teisės privatizuoti buto pagal dabar jau negaliojantį Butų privatizavimo įstatymą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad po motinos mirties atliko aktyvius veiksmus tam, kad priimtų jos turtą. Butas galėjo būti privatizavimo objektu, o ieškovo motina 1987-08-26 buvo pripažinta pagrindine buto nuomininke. Nors ieškovas pateikė įrodymą, kad T. T. 1998-05-19 sumokėjo Karoliniškių seniūnijai 225,51 Lt už buto privatizavimą, tačiau nepateikė buto įkainojimo akto, kuriame būtų nurodyta buto įkainojimo suma. Kitų duomenų, kad T. T. kreipėsi į atitinkamas institucijas, domėjosi privatizavimo proceso eiga ir aiškiai išreiškė savo valią privatizuoti butą, nėra. Vilniaus miesto savivaldybės archyve nėra duomenų apie T. T. prašymą leisti privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis, galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Atsakovui nėra aišku, už kokią kainą ieškovas pageidauja pirkti butą. Prašė taikyti senatį ieškovo reikalavimams, nes ieškovo motina dar 1998 m. turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą po to, kai sumokėjo įmoką už buto privatizavimą, bet kitų būtinų veiksmų neatliko. Todėl, taikant 3 metų ieškinio senaties terminą, ieškovo ieškinys turi būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo (pirkimo-pardavimo) lengvatine tvarka tikslu, pripažino ieškovui V. T. teisę privatizuoti nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis ir įpareigojo atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu V. T. buto, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį pagal kainą, nustatytą Butų privatizavimo įstatyme, bei šiam įstatymui įgyvendinti numatytų teisės aktų nustatyta tvarka, likusioje dalyje ieškinio netenkino.
Teismas nustatė, kad ieškovo motina T. T. 1998-05-19 sumokėjo Vilniaus miesto Karoliniškių seniūnijai 225,51 Lt už buto privatizavimą. Šio fakto atsakovas neneigė. Teismas nenustatė jokių kliūčių, dėl ko butas negalėjo būti privatizuotas tuo metu, kai T. T. atliko mokėjimą tikslu privatizuoti butą. Nebuvo jokių duomenų, kad T. T. neturėjo teisės privatizuoti minėtą butą, t. y. butas buvo tinkamas privatizavimo objektas, o T. T. – tinkamas subjektas. 1998-05-19 atliktas T. T. 225,51 Lt mokėjimas Vilniaus miesto Karoliniškių seniūnijai už buto privatizavimą leido teismui daryti išvadą, kad T. T. išreiškė valią šį butą privatizuoti, tikėtina, jog ji sumokėjo už buto privatizavimą tokią sumą, kokią jai nurodė savivaldybės institucija, butas yra Butų įkainojimo akto, kuriame 1997-11-11 užfiksuota apie jo įkainojimą, sąraše. Šios aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad T. T. buvo nustatyta tvarka pateikusi prašymą privatizuoti butą, jis buvo įkainotas ir T. T. sumokėjo už ketinamą privatizuoti butą tokią sumą, kokią apskaičiavo ir nurodė sumokėti privatizavimo procedūrą įgaliotą vykdyti institucija ir ji Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu įgijo teisę privatizuoti butą ir tarp jos bei atsakovo susiklostė santykiai dėl buto privatizavimo. Ieškovas, priėmęs mirusios motinos T. T. palikimą, paveldėjo motinos teisę privatizuoti butą ir turi teisę ją realizuoti. Ieškovas kartu su motina T. T. gyveno bute, liko gyventi ir po motinos mirties bei toliau rūpinosi jo išlaikymu, pateikė dalį mokėjimų už paslaugas. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad kvietė atvykti T. T. dėl buto privatizavimo klausimų arba kad savivaldybės institucija priėmė neigiamą išvadą dėl ginčo buto privatizavimo ir su tuo supažindino T. T., bei nėra įrodymų, kad atsakovas būtų grąžinęs T. T. 225,51 Lt sumą. Nesant jokių kitų įrodymų, teismas visas abejones vertino ieškovo naudai. Esant atsakovo tęstiniam pažeidimui jis tęsėsi iki Butų privatizavimo galiojimo pabaigos (2000-12-31), todėl 1964 m. Civilinio kodekso 84 str. 1 d. numatytas 3 metų bendras ieškininės senaties terminas nebuvo pasibaigęs 2001-07-01 įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, kai buvo nustatytas 10 metų ieškininės senaties terminas, kuris nebuvo pasibaigęs T. T. mirties metu ((duomenys neskelbtini)). Ieškovas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu buvo nepilnametis, o apie savo teisės pažeidimą galėjo sužinoti tik radęs 2013 m. motinos T. T. 225,51 Lt mokėjimą už buto privatizavimą. Ieškovui bendras 10 metų ieškininės senaties terminas skaičiuotinas ne anksčiau kaip nuo motinos T. T. palikimo priėmimo 2007-11-20, t.y. ir mirusiosios turtinės teisės paveldėjimo. Dėl nurodytų aplinkybių nebuvo pagrindo ieškinį atmesti esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. papildomu sprendimu ieškovo V. T. bei trečiųjų asmenų M. T. ir K. T. prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo tretiesiems asmenims M. T. ir K. T. po 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, o prašymo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovo naudai netenkino. Teismas sprendė, kad ieškovo prašymas priteisti likusias bylinėjimosi išlaidas yra netinkintinas, nes jis nepateikė patvirtinančių pinigų priėmimo kvitų apie sumokėjimo faktą. Dėl trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų teismas tenkino prašymus, kadangi buvo pateikti jų pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, jog tretieji asmenys patyrė po 600 Eur išlaidų. Atsižvelgęs į tai, kad tretieji asmenys į bylą buvo įtraukti teismo iniciatyva, o ieškovo ieškinys atsakovo atžvilgiu buvo patenkintas 70 procentų, teismas iš atsakovo priteisė 70 procentų trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas privalėjo nustatyti, jog būtent tarp ieškovo motinos (tačiau ne paties ieškovo) ir valstybės institucijų susiklostė privatizavimo teisiniai santykiai, nes įpėdinis gali paveldėti tik tas teises, kurias turėjo palikėjas, todėl pripažinti, jog ieškovas paveldėjo subjektinę teisę privatizuoti ginčo butą lengvatinėmis sąlygomis, galima tik nustačius, kad tokią teisę turėjo palikėjas, šiuo atveju - ieškovo motina T. T..Teismas rėmėsi vieninteliu į bylą pateiktu dokumentu - mokėjimo kvitu, visas kitas aplinkybes preziumuodamas, ir priėmė sprendimą ieškovo naudai, neįvertinęs aplinkybių, kad jokie kiti dokumentai, patvirtinantys T. T. išreikštą valią privatizuoti ginčo butą, arba bent jau patvirtinantys, kad sumokėta suma, nurodyta mokėjimo kvite, atitiko nustatytą buto privatizavimo kainą, į bylą nebuvo pateikti. Teismas, preziumuodamas visų privatizavimo proceso veiksmų egzistavimą, iš esmės rėmėsi tik prielaidomis, o ieškovo paaiškinimams nepagrįstai suteikė pirmenybę, tuo tarpu į atsakovo teikiamus paaiškinimus bei prielaidas, paneigiančius argumentus neatsižvelgė.Teismas nurodė, kad dokumentus, susijusius su ginčo buto privatizavimu, turėjo išsaugoti subjektas, atsakingas už gyvenamųjų patalpų privatizavimą. Tačiau aplinkybė, jog Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ieškovo motinos prašymo ar kitų dokumentų, galinčių įrodyti ieškovo motinos ketinimą privatizuoti ginčo butą, negali būti vertinama ieškovo naudai. Minėtų dokumentų atsakovas nesunaikino, neprarado, todėl negalima teigti, kad dokumentai nebuvo išsaugoti dėl atsakovo kaltės, kai jokių bent tikėtinų įrodymų apie tai, kad tokie dokumentai apskritai egzistavo, ieškovas taip ir nepateikė. Pateiktame namo įkainojimo akte nėra nurodytos tikslios ginčo buto kainos, todėl teismas skundžiamame sprendime preziumavo, kad akte padaryta klaida. Pagal analogiją taikyti panašaus ploto butų kainas bei preziumuoti netikslumus ieškovo naudai teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Duomenų, kuriuos privalo pagrįsti ieškovas, netikslumai jokiu būdu negali būti vertinami ieškovo naudai, kadangi taip ne tik pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas, tačiau taip pat atsakovas yra pastatomas į tokią padėtį, kai jam yra nepagrįstai perkeliama pareiga įrodinėti aplinkybių nebuvimą.Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog tarp ieškovo motinos ir valstybės institucijų susiklostė teisiniai santykiai dėl buto privatizavimo. Jokių duomenų, kad iki pat mirties T. T. būtų kreipusis į atitinkamas institucijas dėl privatizavimo proceso pradžios, domėjusis privatizavimo proceso eiga ar kitais aktyviais veiksmais išreiškusi savo aiškią valią privatizuoti ginčo butą, nėra. Neįgytos subjektinės teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas ieškovas paveldėti negalėjo.Teismas, vertindamas ieškinio senaties termino taikymą šioje byloje, nukrypo nuo tokio pobūdžio bylose teismų formuojamos praktikos, netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžios momentą, dėl ko atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį atmetė nepagrįstai. Teismas terminą šioje byloje skaičiavo ne ieškovo motinos, o paties ieškovo veiksmų siekiant privatizuoti butą kontekste. Ieškovo motina, kaip rūpestingas ir atidus asmuo, turėjo suvokti, kad sumokėjus įmoką už buto privatizavimą, tačiau nesudarius buto pirkimo-pardavimo sutarties, buto privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta. T. T. neturėjo pagrindo manyti, kad sumokėjusi įmoką tapo buto savininke, ypač atsižvelgiant į tai, kad su ja vėliau buvo sudaryta ginčo buto nuomos sutartis, taigi akivaizdu, jog butas privatizuotas nebuvo, tačiau jokių aktyvių veiksmų galimai pažeistoms savo teisėms ginti T. T. iki pat mirties neatliko.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu dėl papildomo sprendimo atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo jį pakeisti ir trečiųjų asmenų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Nurodo, kad teismas, priimdamas papildomą sprendimą, neįvertino trečiųjų asmenų pateikto prašymo pagrįstumo bei nesiaiškino, ar trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo proporcingos nagrinėjamos bylos kontekste. Trečiųjų asmenų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos šioje byloje buvo neproporcingos bylos sudėtingumui ir advokato padėjėjo patirtoms darbo bei laiko sąnaudoms, ko teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino. Teismas privalėjo nustatyti realų bylinėjimosi išlaidų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais. Pastebėtiną jog M. T. atsiliepimą į ieškinį sudaro 4 puslapiai, tuo tarpu K. T. atsiliepimas į ieškinį yra 7 puslapių apimties, tuo tarpu abiejų šių procesinių dokumentų rengimo išlaidos pagal teismui pateiktus dokumentus yra vienodo dydžio. Taigi, akivaizdu, jog prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudą todėl teismas skundžiamu papildomu sprendimu nusprendė priteisti jas iš Vilniaus miesto savivaldybės nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. T. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad subjektinė teisė privatizuoti butą yra turtinė reikalavimo teisė ir gali būti paveldima. Ieškovo motina, galiojant Butų privatizavimo įstatymui, įgijo subjektinę teisę privatizuoti butą, tačiau šios teisės iki mirties neįgyvendino. Ginčo butas nebuvo privatizuotas, ieškovas jame gyvena iki šiol. Ieškovas nėra privatizavęs kitos gyvenamosios patalpos, todėl gali įgyvendinti iš motinos paveldėtą teisę įsigyti butą lengvatine tvarka. Teismas teisingai nustatė, kad 1998-05-19 ieškovo motina sumokėjo 225,51 Lt už buto privatizavimą. Šio fakto atsakovas neneigė. Nenustatytos jokios kliūtys, dėl ko ginčo butas negalėjo būti privatizuotas tuo metu, kai ieškovo motina atliko mokėjimą tikslu privatizuoti ginčo butą. Teismas sprendime teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties institutą, bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teismas, teisingai nustatė, kad 1998-05-19 kasos pajamų orderį apie ieškovo motinos mokėjimą už buto privatizavimą ginčo bute, ieškovas rado 2013 metais, kai buvo pradėtas spręsti ieškovo pripažinimo pagrindiniu ginčo buto nuomininku klausimas. Ši aplinkybė nebuvo paneigta.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo ieškovas V. T. ir tretieji asmenys M. T. ir K. T. su juo nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas papildomu sprendimu, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, bei remiantis įstatymų pagrindu ir sąlygomis, priėmė teisingą ir teisiškai pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas tenkintinas.
Ieškovas reiškė byloje reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau ieškinio rezoliucinėje dalyje nenurodė, kokį juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti. Iš ieškinio argumentų galima daryti išvadą, kad ieškovas siekia, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog jo motina T. T., mirusi (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo ir sumokėjo Vilniaus m. Karoliniškių seniūnijai 225,51 Lt už buto privatizavimą, todėl ji turėjo teisę įsigyti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą. Byloje pateiktas įrodymas, kad T. T. buvo pripažinta pagrindine buto nuomininke 1987-08-26 Vilniaus miesto Spalio rajono vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 282, nurodant, kad pagrindinis buto nuomininkas mirė, bei įrodymas apie tai, kad pagal kasos pajamų orderį 1998-05-19 iš T. T. buvo priimta 225,51 Lt už buto, esančio (duomenys neskelbtini) privatizavimą, įrodymas, kad buvo parengta namų valdos techninės apskaitos byla ( b. l. 10- 13, t. I). Byloje pateiktas įrodymas, jog buto nuomos sutartis su T. T. buvo sudaryta 2001 m. ir patvirtinta Vilniaus miesto valdybos 2001 m. sausio 18 d. sprendimu.
Byloje nagrinėtina aplinkybė, ar pagrindinė buto nuomininkė T. T. galiojant Butų privatizavimo įstatymui buvo išreiškusi valią įsigyti butą pagal šį įstatymą ir dėl kokios priežasties buto privatizavimo sutartis nebuvo sudaryta. Juridinę reikšmę byloje turėtų faktas, jog Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai i atsisakė sudaryti buto privatizavimo sutartį su buto nuomininke T. T., todėl atsirado pagrindas sudaryti tokią sutartį su jos turtinių teisių paveldėtojais. Ieškovas nenurodė, dėl kokios priežasties buto privatizavimo sutarties nebuvo sudaryta su T. T., nenurodė, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė sudaryti tokią sutartį su buto nuomininke. Tai, kad Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnyje buvo nurodyta įstatymo paskirtis, t.y. tai, kad įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Nurodyta, jog tuo atveju, jei asmenys, turintys teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas pagal šį įstatymą, ne dėl savo kaltės šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytu laiku nepadavė pareiškimų gyvenamosioms patalpoms privatizuoti, gali kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turi teisę leisti šiems asmenims paduoti pareiškimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti iki 1997 m. gruodžio 31 d., o nuomininkų, privatizuojančių gyvenamąsias patalpas bendrabučiuose, pareiškimų padavimo terminus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pareiškimai, paduoti po 1994 m. kovo 31 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo, laikomi paduotais nepažeidus nustatyto termino. Pareiškimai, paduoti po 1994 m. liepos 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo, laikomi paduotais nepažeidus nustatyto termino ( straipsnio paskutiniai pakeitimai padaryti 1997 04 29 įstatymu Nr. VIII-205, įsigaliojusiu nuo 1997 05 07). Nagrinėjamoje byloje ieškovas nenurodo, jog jo motina būtų padavusi pareiškimą patalpoms privatizuoti, tačiau teismas padarė išvadą, kad tokios aplinkybės kaip apmokėjimas už privatizuojamą butą, buto įtraukimas į namo butų įkainavimo aktą ( b.l.171, t. I), yra pagrindu daryti išvadai, jog T. T. nustatyta tvarka buvo padavusi pareiškimą privatizuoti butą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vien ta aplinkybė, jog T. T. buvo padavusi pareiškimą, neleidžia daryti išvados, kad atsakovas jai turėjo parduoti butą, tačiau neįvykdė šios pareigos, todėl teisę butą įsigyti įgijo ieškovas. Pateiktame namo butų įkainavimo akte ties butu Nr. 56 nėra nurodyta, kokia kaina nustatyta apmokėjimui už butą. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nebuvo nurodęs kainos, kurią turi sumokėti T. T. už butą, kokia turėjo būti apskaičiuota kaina. Tai, kad T. T., sumokėjusi už buto privatizavimą tam tikrą sumą, turėjo kreiptis į atsakovą ir siekti, kad su ja būtų sudaryta buto privatizavimo sutartis, tačiau šių veiksmų neatliko, tikėtina, ir buvo priežastimi, dėl ko jai nebuvo parduotas butas, galiojant iki 2001-01-01 Butų privatizavimo įstatymui. Teismas pripažinti nuomininkui teisę privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą turėtų pagrindo tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad butas nebuvo privatizuotas įstatymo galiojimo laikotarpiu dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo nuomininko valios. Ieškovui nenurodžius aplinkybių, dėl kurių jo motina galiojant Butų privatizavimo įstatymui ar po jo ne dėl savo kaltės nepasinaudojo teise privatizuoti butą, nėra pagrindo daryti išvados, kad pripažintina jo motinos buvusi teisė privatizuoti butą, kaip turintis juridinę reikšmę faktas. Tai, kad šiuo metu ieškovas turi teisę kreiptis į savivaldybę ir siekti buto privatizavimo pagal šiuo metu galiojančius savivaldybės turto pardavimą reglamentuojančius įstatymus, leidžia daryti išvadą, kad ieškovo teisęs įsigyti nuomojamą butą nėra pažeistos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismui padarius nepagrįstą išvadą, jog atsakovas pažeidė ieškovo motinos teises, nesudaręs su ja buto pirkimo-pardavimo sutarties, t.y. netinkamai vertinus įrodymus byloje ( CPK 185 straipsnio 1dalis).
Padarius išvadą, kad ieškinys atmestinas, naikinamas ir teismo papildomas sprendimas dalyje, kuria tretiesiems asmenims M. T. ir K. T., dalyvaujantiems byloje ieškovo pusėje, buvo priteistos atstovavimo išlaidos, atmetant jų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsakovas , patiekdamas apeliacinį skundą, nemokėjo žyminio mokesčio, nes yra atleistas nuo šio mokesčio mokėjimo, tačiau patenkinus jo skundą, šį mokestį valstybei turi sumokėti ieškovas, dėl to iš ieškovo priteistina valstybei 82 eurų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija
nusprendė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovo V. T. reikalavimai ir 2016 m. balandžio 28 d. papildomą sprendimą dalyje dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tretiesiems asmenims M. T. ir K. T. panaikinti ir ieškinį bei trečiųjų asmenų M. T. ir K. T. prašymus atmesti. Kitą teismo sprendimo ir papildomo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. T. (a/k(duomenys neskelbtini)) valstybei 82 Eur žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.