Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.3; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1

2024 m. vasario 15 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams B. V. ir B. N., trečiasis asmuo Šiaulių miesto šeimos centras, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią B. V. ir B. N. jų vaikų K. N., D. N. ir G. N. atžvilgiu, iki įsiteisės teismo sprendimas vaikų gyvenamąją vietą nustatyti Šiaulių miesto šeimos centre, priteisti išlaikymą iš atsakovų vaikams periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.

Ieškinyje nurodyta, kad nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. B. V. ir B. N. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. 2021 m. rugsėjo 5 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnai pranešė, kad namuose rasta neblaivi (nustatytas 3.26 promilių girtumas) B. V., kartu buvo du kūdikiai – D. N. ir K. N., dėl ko buvo priimtas sprendimas paimti mažamečius vaikus iš jiems nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinti vaikų tėvo sesers šeimoje.

2022 m. rugpjūčio 5 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. B. V. nustatytas 3,40 promilių, B. N. – 0,97 promilių girtumas, namuose kartu buvo mažamečiai vaikai K. ir D., kurie vaiko laikino apgyvendinimo aktais buvo perduoti tetos priežiūrai. 2022 m. rugpjūčio 11 d. atlikus vaikų situacijos vertinimą, atsakovų vaikams nustatytas vaiko apsaugos poreikis, laikinoji priežiūra kito asmens šeimoje. Laikinoji priežiūra buvo tęsiama iki 2022 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal B. V. pranešimą dėl galimo smurto prieš mažamečius atsakovų vaikus.

2022 m. spalio 30 d. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje gautas Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pranešimas, kad 2022 m. spalio 30 d. adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus B. N., kuriam nustatytas 1,57 promilių girtumas, žodinio konflikto metu sumušė neblaivią sugyventinę B. V., kuriai nustatytas 3,09 promilių girtumas, namuose buvo trys jų vaikai. K. N. ir D. N. buvo apžiūrėti atvykusių greitosios medicinos pagalbos medikų, sualojimų nenustatyta. Kadangi B. V., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas sunkus girtumo laipsnis), maitino Gr. N. krūtimi, vaikas nuvežtas apžiūrai ir stebėjimui į Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko kliniką, kur vaikas stebėtas penkias valandas.

Siekiant mažamečiams vaikams užtikrinti saugią aplinką 2022 m. spalio 30 d. vaikų laikino apgyvendinimo aktais K. N., D. N. ir Gr. N. laikinai apgyvendinti Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre, adresu (duomenys neskelbtini).

2022 m. spalio 31 d. B. V. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad ji pripažįsta turinti priklausomybę alkoholiui, sutinka priimti pagalbą bei gydymą. B. N. paaiškinime nurodė, kad buvo išgėręs ir susipyko su žmona, kuri taip pat buvo išgėrusi, žmoną mušė, nes ji buvo išgėrusi, sutinka priimti pagalbą.

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2022 m. lapkričio 8 d. atliktas atsakovų vaikų D. N., K. N. ir Gr. N. situacijos vertinimai, nustatytas vaiko apsaugos poreikis. 2022 m. lapkričio 10 d. gautas atvejo vadybininko motyvuotas siūlymas, kuriame nurodoma, kad vaikų tėvai B. V. ir B. N. pagalbos priemones išnaudojo iš dalies, šeimoje pokyčiai minimalūs. Per menkai buvo spręsta žalingo alkoholio vartojimo problema, abiem tėvams tarpasmeninių santykių normalizavimui ir darnos užtikrinimui reikalinga intensyvi psichologo pagalba. Tėvams per menkai suprantamos tėvų pareigos, trūksta žinių apie vaiko raidą, konfliktų sprendimą, šeimos pagausėjimo planavimą. B. V. ir B. N., vartodami alkoholį, per menkai įvertina riziką ir pavojų mažamečių vaikų saugumui ir gyvybei, reikalinga intensyvi, tęstinė socialinė pagalba, gydymas priklausomybių ligų stacionare.

Šiaulių miesto apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi leista paimti K. N., D. N. ir Gr. N. iš jų tėvų B. V. ir B. N.. 2022 m. lapkričio 22 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais atsakovų vaikams nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre pas budintį globotoją.

Nuo laikinosios globos vaikams nustatymo iki 2023 m. rugsėjo 12 d. vaiko globos peržiūros, vyko keturi šeimos atvejo vadybos posėdžiai. 2023 m. rugsėjo 12 d. vaiko globos peržiūroje nuspręsta, jog tikslinga kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, kadangi B. V. ir B. N. nuo vaikų laikinosios globos nustatymo priklausomybės problemos neįveikė, tėvų gyvenimo sąlygos kelia tiesioginį pavojų vaikų sveikatai, būstas ir aplinka neatitinka vaikų poreikių ir tėvai visiškai nėra motyvuoti spręsti problemų. Tiek B. V., tiek B. N. posėdžio metu teigė, kad šiuo metu jų vaikams nėra galimybės grįžti gyventi į šeimą. Pasak B. V., ji nesijaučia kol kas tvirtai ir užtikrintai, savimi nepasitiki ir bijo atkryčio, todėl moteris planuoja nuo 2023 m. spalio mėnesio vykti gydytis į reabilitacijos centrą, ilgalaikei reabilitacijai, kuri truks apie šešis mėnesius. B. N. posėdžio metu taip pat išsakė nuomonę, kad šiuo metu jis neturi galimybės susigrąžinti vaikų į šeimą, nes vagonėlis, kuriame jie gyvena, nėra pritaikytas gyventi šaltuoju sezono metu, be patogumų.

2023 m. rugsėjo 13 d. Šiaulių rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centras pateikė informaciją, kad jų centre nuo 2023 m. birželio 23 d. B. V. ir B. N. šeimai yra taikoma atvejo vadyba, teikiama socialinės priežiūros šeimoms paslauga. 2023 m. birželio 22 d. vykusiame atvejo vadybos posėdyje šeimai buvo sudarytas pagalbos planas. B. V. ir B. N. dalinai vykdo pagalbos plane iškeltus uždavinius, todėl teigiamų pokyčių šeimoje nepastebima arba jie yra minimalūs.

Prie ieškinio pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Ieškovės atstovė teisme ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad po vaikų paėmimo iš šeimos nuo 2022 m. spalio 30 d. atsakovai pastangų, kad situacija jų šeimoje keistųsi ir vaikai galėtų gyventi biologinėje šeimoje, nedėjo, iki šiol alkoholio vartojimo problemos neišsprendė, būsto, tinkamo vaikams gyventi, nesusirado. Dėl vaikų grąžinimo į šeimą nei vienas iš atsakovų nesikreipė. Atsakovai geranoriškai bendravo su socialiniais darbuotojais, lankė vaikus, tačiau teigiamų pokyčių šeimoje neįvyko. Tik po ieškinio pareiškimo teismui atsakovai ėmėsi aktyviau vykdyti pagalbos plane numatytas priemones - B. V. nuo 2023 m. spalio mėnesio gydosi dėl priklausomybės alkoholiui, atsakovas B. N. tik 2024 m. sausio 2 d. kreipėsi dėl socialinio būsto suteikimo. Nėra duomenų, iš kurių būtų galima būtų spręsti, kad situacija šeimoje po teismo leidimo paimti vaikus išdavimo yra iš esmės būtų pasikeitusi ir kad greitu laiku gali pasikeisti, todėl atsakovams būtina neterminuotai apriboti tėvų valdžią jų vaikų K. N., D. N. ir G. N. atžvilgiu.

Atsakovė B. V. paaiškino, kad ji su ieškiniu sutinka, nes šiuo metu negali pasirūpinti vaikais, gydosi ir nežino, kiek gydymas truks. Ji šiuo metu gydosi reabilitacinėje bendruomenėje (duomenys neskelbtini), mokosi gyventi be alkoholio, pakeisti savo gyvenimą. Ji čia atvyko savo noru, nes turėjo labai didelių problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, tačiau yra tvirtai apsisprendusi pakeisti savo gyvenimo būdą, išmokti gyventi be alkoholio, įgyti socialinių įgūdžių. Šiuo metu ji yra apsisprendusi nutraukti santykius B. N. Nuo jo yra patyrusi smurtą, jos įsitikinimu, B. nesugeba spręsti problemų, todėl ji nemato tolimesnio gyvenimo su juo. Dėl alkoholio iš jos buvo paimti vaikai, nutrūko jos ryšys su sūnumi iš pirmos santuokos, vartodama alkoholį ji prarasdavo darbus, pinigus išleisdavo alkoholiui. Jos įsitikinimu, išmokusi gyventi be alkoholio, jo nebevartoti, ji sugebės susigrąžinti vaikus ir jais pasirūpinti. Kol kas ji neturi būsto, kur galėtų gyventi su vaikais, tačiau baigusi gydymą, spręs šią problemą. Artimų žmonių, kurie padėtų jai, ji neturi. Tėvas gyvena globos namuose, mama – serganti depresija ir kitomis ligomis, dėl kurių ji sunkiai net pavaikšto, mama gyvena savo dukros, jos sesers, gyvenančios užsienyje, bute. Jos įsitikinimu, B. N. vienas nesugebėtų pasirūpinti vaikais, kadangi jis niekada neskirdavo savo laiko vaikams, jis nemoka užsiimti, žaisti su vaikais.

Atsakovas B. N. paaiškino, kad jis su ieškiniu sutinka dalinai, prašo neapriboti jam tėvo valdžios neterminuotai. Jis įsitikinęs, kad jam tėvo valdžią apribojus pusei metų, jis sugebės susirasti butą, tinkamą vaikams gyventi ir galės auginti vaikus. Problemų dėl alkoholio vartojimo jis neturi, jis turi pastovų darbą, keletą metų dirba betonuotoju uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini). Kai vaikus paėmė, jis su B. išsikraustė į (duomenys neskelbtini), kur apsigyveno jo močiutės namų valdoje stovinčiame vagonėlyje. B. išvažiavus gydytis, jis gyvena kartu su močiute, jos name. Šeimai gyventi pas močiutę nėra sąlygų, nes močiutė turi tik vieną kambarį, kitame namo gale gyvena močiutės broliai. Nuo B. išvažiavimo gydytis alkoholio jis visiškai nebevartoja. Gyvendamas su B. retkarčiais išgerdavo, bet darbo jis nebuvo praradęs, visą laiką dirbo. Jis įsitikinęs, kad problemų dėl alkoholio vartojimo jis neturi, jam nereikalingas gydymas nuo alkoholio, nes jis turi valios ir gali alkoholio nevartoti. Jis smurtavo prieš B., buvo nuteistas už smurtą artimoje aplinkoje. Šiuo metu išlaikymo vaikams neteikia, nes uždirba mažai, skęsta skolose. 2022 m. pasiėmė vartotojišką paskolą 2000 Eur tikslu išsinuomoti butą, tačiau buto neišsinuomojo, pinigus išleido, o paskolą grąžinti tenka. Taip pat turi 600 Eur įsiskolinimą už „Tele2“ televiziją. Šiuo metu iš jo atlyginimo atskaičius priteistas skolas, į rankas jis gauna tik 485 Eur. Tačiau sezono metu, kai statybos darbų padaugėja ir yra sąlygos betonavimo darbams, jis užsidirba papildomai, būna kad per mėnesį 1500 – 2000 Eur. Jis tikisi prasidėjus darbams uždirbti pakankamai, kad galėtų mokėti išlaikymą vaikams. Teisme jis pirmą kartą išgirdo, kad B. V. po gydymosi neketina toliau su juo gyventi, todėl šiuo metu nežino, kaip vienas gyventų su vaikais. Prieš B. išvykstant gydytis jų santykiai buvo geri, jie gyveno kartu, planavo bendrą ateitį, ruošėsi po jos gydymo susirasti naujus namus, įsikurti, susigrąžinti vaikus.

Trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad atsakovų trys vaikai Šiaulių miesto šeimos centre globojami nuo 2022 m. spalio 30 d. Abu atsakovai geranoriški – gražiai bendrauja su vaikais ir globėja, vaikai taip pat juos myli, tėvų nėra pamiršę. Šiuo metu atsakovas B. N. vienas lanko vaikus, stebimas įgūdžių buvimui su vaikais trūkumas – nesugeba sutelkti dėmesio į iš karto į visus tris vaikus, stebėti ir apsaugoti juos. Atsakovai nesugeba pasirūpinti vaikais, jokių teigiamų pokyčių jų šeimoje neįvyko. Nuo vaikų paėmimo jie tik žada, tačiau esminio nieko nenuveikė, įvykdytas vienintelis pažadas – vaikų motina gydosi priklausomybės ligą. Šeimai buvo vykdomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos, tačiau situacija šeimoje nepasikeitė. Tėvams trūksta socialinių įgūdžių, jie neišsprendė tarpusavio problemų, šeimos būsto nesusirado. Tik socialinės darbuotojos dėka ir tik šiais metais atsakovas pateikė prašymą dėl socialinio būsto gavimo. Palaiko Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, prašo ieškinį patenkinti, atsakovams tėvų valdžią apriboti neterminuotai.

Liudytoja O. Š.-Ž., Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja, parodė, kad su atsakovų šeima bendrauja nuo 2023 m. birželio mėnesio, kai jie persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajoną. Ji 2023 m. birželio 16 d. vyko į atsakovų namus įvertinti gyvenimo sąlygas. Atsakovai tuo metu gyveno vagonėlyje, kuris stovėjo B. N. močiutei priklausančiame kieme. Nuo 2023 m. lapkričio mėnesio B. N. gyvena kartu su močiute, vieno kambario ir virtuvės būste. Apsilankymo metu B. N. visada būdavo blaivus. Vaikams gyvenimo sąlygos ten, kur šiuo metu gyvena B. N., netinkamos – močiutė turi tik vieną kambarį, vagonėlis nešildomas, jame nėra įrengto sanitarinio mazgo. Stebimi disfunkciniai poros santykiai, abu turi skaudžių patirčių, B. išgyvena dėl netinkamo B. elgesio, B. nusivylęs B. Abu tėvai augo sudėtingomis sąlygomis, buvo traumuojami, jiems abiem reikalinga ilgalaikė pagalba, trūksta socialinių įgūdžių. Ugdant sąmoningumą, pavyko įkalbėti B. N. nuvykti išklausyti paskaitos šeimoms, turinčioms priklausomybių. Jos padedamas B. N. pateikė prašymą socialiniam būstui gauti. Jos įsitikinimu, B. N. ir B. V. šeima nėra pasirengusi auginti vaikus.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Geriausi vaiko interesai reikalauja užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, taip pat turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų. Nacionalinėje teisėje geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Minėto straipsnio 2 punktas taip pat nustato, kad, priimant sprendimus dėl vaiko gerovės, turi būti vadovaujamasi biologinės šeimos prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju, kai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba reikšmingos žalos jo sveikatai atsiradimui, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais.

Pagal CK 3.180 straipsnį, tėvų valdžios apribojimas taikomas, kai yra pagrindas manyti, kad tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius tėvų valdžios apribojimo būdus: laikiną ir neterminuotą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra griežčiausia tėvų valdžios apribojimo priemonė, taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais – domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014). Pažymėtina, kad rūpinimusi CK 3.180 straipsnio 3 dalies prasme nelaikytinas vien epizodinis ir minimalus tėvų prisidėjimas prie vaiko išlaikymo ar vaiko aplankymas, nes tėvų valdžia visų pirma yra pareigų vaikui visetas ir suponuoja visapusišką vaiko sveiką vystymąsi užtikrinančių poreikių patenkinimą. Tačiau, sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo ir masto, taip pat turėtų būti įvertinta, dėl kokių priežasčių tėvai nevykdo savo pareigų – ar dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių (ligos, laikino darbo praradimo), ar dėl priežasčių, kurios priskirtinos tėvų kaltei.

Dėl kitos būtinos tėvų valdžios neterminuoto ribojimo sąlygos – duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, – pažymėtina tai, kad turi būti nustatytas nuoseklus tėvų elgesio pasikeitimas, nes pagal kasacinio teismo praktiką tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti dažnai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvų elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta, jei nustatoma nuolatinio pobūdžio pastanga vykdyti tėvo pareigas. Kaip nurodyta kasacinės instancijos teismo praktikoje, tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Vien tai, kad tėvas ar motina galimai pradėjo keisti savo elgesį (gydytis, dažniau susitikti su vaiku) bylos dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindas spręsti, kad jų elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

Byloje nustatyta, kad atsakovai B. V. ir B. N. turi tris vaikus: K. N. ir D. N., gimusius (duomenys neskelbtini)., G. N., gimusią (duomenys neskelbtini) Atsakovo B. N. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), atsakovė B. V. gyvenamosios vietos nėra deklaravusi, įtraukta į apskaitą asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos. Atsakovas B. N. dirba (duomenys neskelbtini) pagal neterminuotą darbo sutartį betonuotoju. Trys mažamečiai vaikai iš atsakovų paimti 2022 m. spalio 30 d., po atsakovo B. N. panaudoto fizinio smurto atsakovės B. V. atžvilgiu, nustačius nesaugią aplinką vaikams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu B. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui-sugyventinei B. V., o būtent: 2022 m. spalio 30 d. apie 6.15 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia sudavė rankomis B. V. ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvą, veidą, nugarą, krūtinę, kairę ranką, taip sukeldamas B. V. fizinį skausmą. Vaikai laikinai apgyvendinti Šiaulių vaikų globos namuose. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-14901-1028/2022 leista paimti nepilnamečius vaikus K. N., D. N., G. N. iš vaikų tėvų B. V. ir B. N. Teismo nutartyje konstatuota, kad vaikų tėvai turi alkoholio vartojimo problemų, iš to tikėtina kyla ir neigiamas elgesys tarpusavyje, įskaitant smurto vartojimą, vaikai jau nuo 2022-10-30 laikinai gyvena Šiaulių miesto savivaldybės globos namų Globos centre, tačiau tėvai savo elgesio ir gyvenimo būdo nepakeitė, jokių to pastangų nematyti, tokiu būdu tėvai nesirūpina vaikais ir dėl to šiuo metu kyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. 2022 m. lapkričio 22 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais atsakovų vaikams nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų Globos centre pas budintį globotoją (šiuo metu yra pasikeitęs įstaigos pavadinimas: Šiaulių miesto šeimos namų Globos centras). Nuo 2023 m. spalio 7 d. atsakovė B. V. priklausomybės ligų psichosocialinės reabilitacijos bendruomenėje (duomenys neskelbtini)mokosi blaiviai gyventi, pakeisti gyvenimo būdą.

Bylos duomenimis atsakovų šeimai nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. Nustatyti šie rizikos veiksniai: socialinių ir tėvystės įgūdžių trūkumas, šeimos narių tarpusavio santykių problemos, finansinio raštingumo įgūdžių stoka, skolos, žalingas alkoholio vartojimas, pastovios gyvenamosios vietos nebuvimas. Vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus, susijusius su kiekvieno iš tėvų galimybėmis ir pastangomis užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo ir aplinkos sąlygas. Atsakovai, gaudami socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugas iš įvairių institucijų, deklaruodami norą vaikus auginti, iš esmės nekeitė savo gyvenimo būdo, nesiėmė jokių veiksmų, kurie prisidėtų prie gerų, saugių gyvenimo sąlygų vaikams sukūrimo. Priešingai, girtuokliavo, konfliktavo tarpusavyje, padėtis atsakovų šeimoje tik blogėjo. Po atsakovo B. N. panaudoto smurto prieš atsakovę B. V. vaikai buvo paimti, atsakovai išvyko gyventi į kaimą, apsigyveno vagonėlyje be patogumų, toliau girtuokliavo, šeimos problemų nesprendė. Nei vienas iš tėvų nuo vaikų paėmimo vaikų materialiai neišlaiko. Atsakovė B. V. tik nuo 2023 m. spalio 7 d. pradėjo gydymosi procesą dėl priklausomybės alkoholiui, tačiau kiek faktiškai truks gydymo laikotarpis, nėra aišku, ar jis duos reikiamų rezultatų, taip pat nežinoma. Atsakovas B. N. tik 2024 m. sausio 2 d. pateikė prašymą socialiniam būstui gauti. Tačiau, kaip matyti iš socialinės darbuotojos parodymų teisme, tai buvo padaryta socialinės darbuotojos iniciatyva ir jai padedant, kas pagrįstai leidžia manyti, kad atsakovas negeba savarankiškai spręsti šeimos reikalų, iškilusių problemų. Atsakovė B. V. sutinka su ieškiniu, ji blaiviai vertina situaciją, supranta, kad ji šiuo metu negali suteikti vaikams net būsto, kuriame vaikai galėtų gyventi, neturi finansinių galimybių vaikus išlaikyti, kada jos padėtis pasikeis, taip pat nurodyti negali. Atsakovas B. N., nors ir tvirtina, kad per pusę metų jis sugebės išspręsti šeimos būsto problemas, tačiau realių planų, kaip jis įgyvendins savo ketinimus, nenurodė. Po vaikų paėmimo jis gyvena su savo močiute, jos viename kambaryje, vaikams išlaikymo neteikia, nurodo, kad jį spaudžia įvairaus pobūdžio skolos. Tai, kad atsakovas B. N. lanko vaikus, bendrauja su jais, nėra pagrindas išvadai, kad jis rūpinasi vaikais. Tai, kad jis išklausė pozityvios tėvystės mokymus, du kartus lankėsi psichologo konsultacijose, akivaizdu, kad tų priemonių nepakako, nes jo gyvenimo būdas iš esmės nepasikeitė. Atsakovo tvirtinimas, kad prasidėjus statybų sezonui jis užsidirbs daugiau lėšų ir galės pasirūpinti šeimos būstu, vaikų išlaikymu, taip pat yra tik deklaratyvūs teiginiai, nes jau praeityje būta ne vieno statybų sezono, tačiau tai nepadėjo jam nei skolų sumažinti, nei pasirūpinti tinkamu šeimai gyvenamuoju būstu.

Visuma aptartų įrodymų ir aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai yra socialiai neatsakingi ir vengia vykdyti savo pareigas vaikams. Atsakovų socialiai rizikingas elgesys yra ilgalaikis, jie kol kas nesugeba pakeisti gyvenimo būdo, neturi ir nesiekia įgyti socialinių įgūdžių rūpintis vaikais. Atsakovų elgesys pažeidžia vaikų teises ir interesus, vaikams gyvenant su tėvais kyla realus pavojus jų fiziniam ir psichiniam saugumui, duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad atsakovų elgesys pasikeis, nėra ir nėra galimybių apsaugoti vaikus kitais būdais, todėl tėvų valdžia atsakovams apribojama neterminuotai.

Pažymėtina, kad CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Todėl pasikeitus situacijai ir išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, atsakovai turės galimybę kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsniu numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Atsakovų vaikams laikinoji globa nustatyta Šiaulių miesto šeimos centre, kur jie šiuo metu ir gyvena, todėl iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo vaikų K. N., D. N. ir Gr. N. gyvenamoji vieta nustatoma šioje globos įstaigoje, šią įstaigą paskiriant ir išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų po 150 Eur kiekvienam vaikui. Teismo vertinimu, prašomo priteisti išlaikymo suma nedidelė ir laikytina pagrįsta, nes kiekvieno vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, žaislų, kitų prekių, mokėti už jų ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovų turtinę padėtį. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Atsakovai darbino amžiaus, atsakovas B. N. dirbantis, duomenų, kad atsakovės B. V. darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų, nėra. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Atsakovai privalo imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų vaikų, kurių jie neaugina, poreikius.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad abiem tėvams mokant po 150 Eur kiekvienam vaikui, t. y. mažiau nei pusė minimalios algos vienam vaikui, bus patenkinti tik minimalūs vaikų poreikiai, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2023 m. spalio 18 d., iki vaikų pilnametystės iš atsakovų priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovų. Šioje byloje valstybės išlaidas sudaro žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu atsakovui B. N. (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktais, 99 straipsnis). Atsakovai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsakovas B. N. 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, jam suteikus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Atsakovė B. V. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleista, todėl iš jos valstybei priteistina jai tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis. Žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo proporcingai priteistam išlaikymui - 121,50 Eur (150 x 3 x 12 x 3% x 75% = 121,50). Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje susidarė 37,07 Eur, kurių ½ dalis, t. y. 18,53 Eur, priteisiama iš atsakovės. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 397,08 Eur, kurių ½ dalis, t. y. 198,54 Eur, priteistina iš atsakovės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 4 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, 407 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikų K. N., gimusios (duomenys neskelbtini)., D. N., gimusio (duomenys neskelbtini)., G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo vaikų K. N., gimusios (duomenys neskelbtini)., D. N., gimusio (duomenys neskelbtini)., G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti jų laikinojoje globos vietoje Šiaulių miesto šeimos centre, juridinio asmens kodas 191015237, buveinė (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini)., D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)., G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2023 m. spalio 18 d., iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini)., D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)., G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2023 m. spalio 18 d., iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti globos įstaigą Šiaulių miesto šeimos centrą, juridinio asmens kodas 191015237, buveinė (duomenys neskelbtini), vaikų K. N., gimusios (duomenys neskelbtini)., D. N., gimusio (duomenys neskelbtini)., G. N., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos vaikams nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš B. V. valstybei 140,03 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų 3 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš B. V. valstybei 198,54 Eur (vieno šimto devyniasdešimt aštuonių eurų 54 centų) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.