- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-02
- Bylos Nr.
- e1-2658-1015/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37829-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- V. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Gaudento Balčiūno pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vykdo individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas tris kartus:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės apribojimo bausme;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams. Iš probuojamų asmenų registro išregistruotas 2020 m. rugsėjo 14 d.; turintis neišnykusių ir nepanaikintų teistumų;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent:
jis, 2020 m. rugsėjo 21 d., apie 00.15 val., Vilniuje, Savanorių - Žemaitės gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
Taip V. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
V. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga, t.y.:
- V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 18 d., apie 21 val. su mamos automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo susitikti su draugais, būdamas blaivus atvažiavo į Savanorių pr., kur paliko automobilį, pastatytą šalia draugo (M.) namų. Jis ten prastovėjo visą savaitgalį. Tą patį vakarą apie 21.20 val. kartu su M. nuėjo pas jį namo, kur kartu su juo vartojo alkoholį. Jis asmeniškai išgėrė 4 skardines alaus po 0.5 talpos, po to apie 23 val. kartu su M., L. ir L. nuėjo į naktinį klubą ,,Metelica“. Ten buvo iki 5 valandos ryto, klube išgėrė apie vieną butelį 0.5 l. talpos degtinės. Apie 6 val. ryto iš ,,Metelicos“ jį paėmė jo draugė V., kuri buvo blaivi ir vairuoja savo automobilį Toyota Prius. Draugė jį ir jo draugus išvežiojo po namus. Jis grįžo apie 6.20 val. į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur nuomojasi butą, ten jo laukė draugė A., su kuria jis gyvena, atsigulė miegoti ir pabudo 2020 m. rugsėjo 19 d., apie 16 val. Kažkiek laiko pabuvo namie ir nuvažiavo pas mamą į kaimą. Ten važiavo su draugės A. automobiliu Opel Vectra, kurį ji jam paskolino. Kaime buvo apie 2 valandas, po to vėl grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Apie 19 val. jo atvažiavo pasiimti V., kuri jį, A. ir M. vežė į Vingio parką, kur buvo fejerverkų šou. Ten su M. išgėrė po 3 skardines alaus 0.5 talpos. Po fejerverkų, apie 23.30 val. išvažiavo visi pas M. į svečius. Atvažiavę pas M. vartojo alkoholį, po to atėjo L. ir T., kartu su jais išgėrė dar apie 40 skardinių po 0.5 talpos alaus, jis asmeniškai nuėjo miegoti tik 2020 m. rugsėjo 20 d., apie 12.00 val.. 2020 m. rugsėjo 20 d. atsikėlė apie 20.00 val., atsikėlus skaudėjo galvą, todėl pasiliko pas M. namuose. Apie 23.30 val. paskambino M. draugė A., kuri paprašė ją paimti iš darbo, ji dirba „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini) g.. Apie 23.50 val. nuvažiavo prie jos darbo automobiliu BMW , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jis, priekyje keleivio vietoje sėdėjo M.. Sulaukė, kol A. ateis, ji atsisėdo į automobilio galą, kur sėdėjo T. ir L. bei jie pajudėjo link M. namų. Važiavo už vairo ir pastebėjo, kad ties Savanorių pr. Žemaitės g. iš galo privažiavęs automobilis su švyturėliais raudonos ir mėlynos spalvos jį pradėjo stabdyti. Supratęs, kad tai jį stabdo, sustojo kelkraštyje viešojo transporto stotelėje. Prie jo vairuojamo automobilio priėjo pareigūnas, kuris paprašė dokumentų. Jis jam pateikė visus dokumentus, tada pareigūnas paprašė papūsti į alkotesterį, kad nustatyti blaivumą. Pūtė apie 5 kartus, bet nesugebėdavo pūsti reikiamo laiko, nes burnoje buvo sausa, nors nesijautė girtas, todėl alkotesteris nuolat mesdavo klaidą ir nerodė alkoholio kiekio iškvėptame ore. Kadangi jam nepavyko nustatyti blaivumo, buvo nuvežtas į Policijos komisariatą. Daugiau nieko reikšmingo papasakoti negali, papasakojo viską, ką prisimina, dėl padaryto gailisi;
- liudytojo – policijos pareigūno V. P. (V. P.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2020 m. rugsėjo 20 d. dirbo nustatytu maršrutu Vilniaus m. nuo 13.30 val. iki 2020 m. rugsėjo 21 d., 01.30 val., patruliuodamas kartu su G. P.. Ties parduotuve „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo tamsios spalvos BMW markės automobilį, kurio manevravimas jiems sukėlė įtarimų, automobilis dideliu greičiu įvažiavo į sankryžą ir toliau nuvažiavo link Savanorių pr., nemažindamas greičio. Pasivijo minėtą automobilį ties Žemaitės g. - Savanorių pr. sankryža, minėtam automobiliui pasukus link Gerosios Viltės g., pradėjo jį stabdyti šviesos bei garso švyturėliais ir garsiakalbiu, nurodant sustoti kelkraštyje. Automobilio vairuotojas pakluso reikalavimui ir sustojo prie viešojo transporto sustojimo. G. P. priėjo prie automobilio patikrinti vairuotojo dokumentų, vairuotojas pateikė visus dokumentus, bet G. P. pasirodė įtartinas vairuotojo elgesys, todėl vairuotojui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Vairuotojas buvo paprašytas ateiti iki tarnybinio automobilio, kad pasitikrintų blaivumą. Jis tada išlipo iš tarnybinio automobilio ir kartu su G. P. bandė nustatyti BMW vairuotojo blaivumą, bet vairuotojas kiekvieną kartą nepapūsdavo reikiamo laiko orui pūsti, blaivumo nustatymas buvo kartojamas apie 10 kartų bei vairuotojas buvo perspėtas dėl vengimo pasitikrinti blaivumą, kad gresia baudžiamoji atsakomybė, vairuotojas toliau vengė pasitikrint, spjaudydavo į alkotesterio vamzdelį. Iš vairuotojo elgesio buvo matyti, kad jis yra neramus, jaudinasi, kalba buvo nerišli, sklido alkoholio kvapas. Kadangi blaivumo nustatyti nepavyko, į vieta buvo iškviestas V1942 ekipažas vairuotojui pristatyti į policijos komisariatą. Atvykus V1942, jų akivaizdoje dar buvo bandyta nustatyti blaivumą, bet vairuotojas akivaizdžiai vengė patikrinimo, tada V1942 BMW vairuotoją pristatė į VPK OVS aplinkybėms aiškintis. BMW automobilis priverstinai nuvežtas į Eišiškių p. 127;
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2- kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio V. P. 2020 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu G. P., apie 00.00 val., patruliuojant Vilniaus m., Žemaitės g. link Savanorių pr. sankryžoje ties PC (duomenys neskelbtini) g., staigiai dideliu greičiu įvažiavo BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo link Savanorių pr.. Stovėdami už paskos BMW automobilio Žemaitės-Savanorių pr. sankryžoje matė, kaip BMW automobilis staigiai pradėjo važiuoti dideliu greičiu. Pasivijus automobilį sustabdė. Kolega G. P. priėjo prie vairuotojo ir paprašė vairuotojo pažymėjimo. BWM automobilį vairavo V. P., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilyje buvo jaunuolių kompanija. Iš automobilio salono sklido alkoholio kvapas. Buvo nuspręsta patikrinti vairuotojo blaivumą. Nuo V. P. sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, jaudinosi. Paklausus, ar V. P. šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė, kad vakar vartojo alkoholinius gėrimus. BMW vairuotojas negalėjo kelis sykius sugebėti įpūsti į alkotesterį, kad nustatyti blaivumą. V. P. buvo paaiškinta, kad jeigu nebus nustatytas jo blaivumas, bus traktuojama, kaip atsisakymas pasitikrinti blaivumą ir bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po perspėjimo dėl kilsiančių pasekmių dėl atsisakymo pasitikrinti blaivumą, V. P. dar kelis kartus bandė pasitikrinti blaivumą, tačiau nei karto nepavyko nustatyti jo blaivumo. Automobilis buvo privestinai nuvežtas į saugomą policijos automobilių stovėjimo aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127. Įvykio vietoje naudota BC15.
- 2020 m. rugsėjo 21 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad V. P. neblaivumo požymiai nustatyti iš nerišlios klabos ir nekoordinuotų judesių. Asmuo nesugebėjo į pūsti į alkotesterį.
- VĮ Regitra duomenimis, automobilio „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra H. P.. VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis automobilio „BMW 530d“ (2003-2008 gamybos metų) vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje su PVM - 4080 Eur.
BK 2 81¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė be kita ko tam, kas vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Motyvuojamoji dalis
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad V. P. 2020 m. rugsėjo 21 d., apie 00.15 val., Vilniuje, Savanorių - Žemaitės gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio, reglamentuojančio bendrąsias transporto priemonių vairuotojų pareigas, 10 dalyje ir Kelių eismo taisyklių 17 punkte nurodyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat Kelių eismo taisyklėse yra įtvirtinta vairuotojo pareiga policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą). Teisėtų ir pagrįstų pareigūnų reikalavimų ar nurodymų vykdymo privalomumas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje. Šie pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teismų praktikoje neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-62-303/2017). Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis (paties kaltinamojo prisipažinimą, liudytojo – policijos pareigūno V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, susijusius su tuo, jog asmuo nesugebėjo papūsti – vengė pūsti, spjaudė į alkotesterį ir pan., neblaivumo nustatymo aktą, kuriame nurodyta, kad asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai iš nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių ir kad jis nesugebėjo įpūsti į alkotesterį), konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju visi byloje paminėti duomenys papildo vieni kitus ir leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. P. kaltinime nurodytu laiku vairavo transporto priemonę, policijos pareigūnams nustačius neblaivumo požymius ir pareikalavus pasitikrinti neblaivumą, tai padaryti atsisakė, kiekvieną kartą sąmoningai nepapūsdamas reikiamo laiko orui pūsti. Tokia V. P. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. P. pareiškė, kad sutinka, tik prašo sumažinti baudą, nes mama dirba už minimalų atlyginimą, kurio neužtenka išlaikyti šeimos, turi jaunesnę seserį, kuri mokosi mokykloje. Prašo piniginius mokėjimus leisti sumokėti per keturis kartus per šešių mėnesių laikotarpį. Arešto bausmę paskirti vykdyti savaitgaliais VPK areštinėje bei bendrai sumažinti bausmę, nes dirba kurjeriu statybose.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. P.– teistas tris kartus, turi neišnykusių ir nepanaikintų teistumų, baustas administracine tvarka, vykdo individualią veiklą, byloje nėra duomenų apie V. P. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitą.
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 24 parų arešto bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir mažinti ar didinti jos pagrindo nėra.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu, V. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 21 d., 00.15 val. iki 2020 m. rugsėjo 21 d., 12.30 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.
Kaltinamasis, sutikdamas su bausmės paskyrimu, prašė leisti jam atlikti arešto bausmę poilsio dienomis. Pažymėtina, jog teisės norma, t.y. BK 49 straipsnio 5 dalis, kuria buvo suteikta teismui teisė iki 45 parų paskirtą arešto bausmę leisti atlikti poilsio dienomis, 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2266 neteko galios ir nuo 2019 m. liepos 6 d. galimybė paskirtą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis apskritai buvo panaikinta, todėl tenkinti šį kaltinamojo prašymą nėra jokios teisinės galimybės.
V. P. veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnis numato vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimą naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuri gali būti skiriama kartu su bausme siekiant įgyvendinti bausmės tikslus (BK 67 str. 3 d.).
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustačius neblaivumo požymius) ir atsisakė būti patikrinamas, ar nėra neblaivus. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo R. O. 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimais, vadovaujantis BPK 119, 120, 121, 125, 134¹ straipsniais, V. P. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. teisę vairuoti transporto priemones faktiškai prarado nuo 2020 m. rugsėjo 21 d., kai jam buvo skirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, kuri savo turiniu faktiškai atitinka paskirtos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, be to, jam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, teismas sprendžia, jog V. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2020 m. rugsėjo 21 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
BK 68 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 357 straipsnio 3 dalyje yra be kita ko numatyta, kad jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.
Atsižvelgiant į imperatyvias įstatymo nuostatas, kad nuteistajam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymas turi būti sustabdomas iki kol nuteistasis atliks arešto bausmę, V. P. į paskirtą dvejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą neturi būti įskaičiuojamas laikas, kai jis faktiškai atlikinės arešto bausmę.
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė V. P. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t.y. 4080 eurų valstybės naudai.
Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 straipsnio 2 dalis). Automobilis yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui – H. P.. Atsižvelgiant į V. P. charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, konfiskuotino automobilio vertę, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga būtų konfiskuoti iš V. P. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio BMW vertę, t.y. 4080 eurų. Neskirti V. P. šios baudžiamojo poveikio priemonės jokio pagrindo nėra, nes šį automobilį kaltinamasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai padaryti, todėl iš jo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertė.
Kaltinamajam V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šį vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ Regitra.
Kaltinamajam V. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. P. (V. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 24 parų arešto bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. skirti galutinę 16 (šešiolikos) parų arešto bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti V. P. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2020 m. rugsėjo 21 d., 00.15 val. iki 2020 m. rugsėjo 21 d., 12.30 val., prilyginant ją vienai arešto parai ir konstatuoti, kad neatlikta arešto bausmės dalis yra 15 (penkiolika) parų.
Paskirti V. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 21 d., neįskaitant į šį laikotarpį faktiškai atliekamo arešto bausmės laiko.
Paskirti V. P. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti iš V. P. automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą –4080 (keturis tūkstančius aštuoniasdešimt) eurų valstybės naudai.
Kaltinamajam V. P. skirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistas iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, V. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės įmonei Regitra.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
6. Nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, privalo darbo dieną įstaigos darbo metu (I-IV – 8.00 val. – 17 00 val.; V – 8 val. – 15.45 val.) atvykti atlikti arešto bausmę į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus, esančius adresu Technikos g. 34, Kaune (tel. Nr. (8-37) 452 371). Nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalės kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, nurodant, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.