Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2025-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1593-961/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-03-07
Bylos Nr.
e1-1593-961/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45868-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1593-961/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45868-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12, 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.25.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, teistas:

2017 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 7 dalį galutine bausme – 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (2 paras), mokėtina bauda – 56 MGL (2108,96 Eur), antstolių informacinės sistemos duomenimis, bauda išieškoma, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, šiomis aplinkybėmis:

jis 2024 m. lapkričio 22 d. nuo 13.29 val. iki 13.38 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini), privažiavęs prie (duomenys neskelbtini) ir išvažiavęs į (duomenys neskelbtini) gatvę iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau 1,51 promilių neblaivumas – policijos pareigūnų tikrinimo metu 2024 m. lapkričio 22 d. 13.55 val. jo iškvėptame ore nustatyta 2,87 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad jo psichinė sveikata gera, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, priklausomybių ligų centre nesigydė taip pat. Alkoholį kartais vartoja, narkotinių medžiagų nevartoja. 2024 m. lapkričio 22 d. važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad jo automobiliui „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra pradurta padanga, pamanė, kad spės nuvykti iki namų adresu (duomenys neskelbtini), kol padanga išsileis. Jam bevažiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, baltos spalvos automobilis „Škoda“ jam užkirto kelią ir jis atsitrenkė šiam automobiliui į galinę jo dalį ir po to pastebėjo, kad iš galo iškart atvažiavo policijos pareigūnai. Atvykę pareigūnai patikrino jo blaivumą. Prisimena, kad pirmo pūtimo metu jis įpūtė mažiau, bet tiksliai kiek, pasakyti negalėtų, o atvykus antram pareigūnų ekipažui, jam jie davė pūsti antrą kartą, ir tuomet jau įpūtė virš 3 promilių. Dėl alkoholio vartojimo gali pasakyti, kad jis prieš važiuodamas automobiliu buvo pas pažįstamą J. (jo pavardės nežino) (duomenys neskelbtini) mikrorajone, ten padėjo jam su namų remontu ir tada jis gėrė alų. Po to, po kokių dviejų valandų, sėdo į savo automobilį ir norėjo važiuoti namo. Tuo metu galvojo, kad išgėrė nedaug alkoholio, jautėsi normaliai, todėl nutarė važiuoti savo automobiliu. Dėl to, kad vairavo išgėręs alkoholio, jis gailisi, jis tuo metu neįvertino savo būklės. Taip pat nori pasakyti, kad 2017 metais jis buvo teistas už vairavimą išgėrus, tuomet jam buvo paskirta bauda, kurią jis apmokėjo, tiksliai kaip ją apmokėjo, pasakyti negali, galbūt apmokėjimo dokumentus galėtų surasti, kiek prisimena, mokėjo dalimis. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti negali.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaip įtariamasis A. K. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta visiškai. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi. Galvos traumų neturėjo. Lieka prie 2024 m. lapkričio 25 d. duotų parodymų, jų nekeis. Tik nori pridurti, kad labai gailisi dėl savo tokio neatsakingo elgesio, nuo to laiko visiškai nevartoja alkoholio. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be A. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 4 skyriaus tyrėjo 2024 m. lapkričio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2024 m. lapkričio 22 d., apie 13.55 val., (duomenys neskelbtini) g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,87 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip pat atsitrenkė į automobilio Škoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. P. (blaivus), galinę dalį. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

(Duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos I. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant aktyviose pajėgose kartu su (duomenys neskelbtini) tyrėja A. U., būnant (duomenys neskelbtini), iš Vilniaus aps. VPK OVS 13.34 val. gautas pranešimas, kad nuo (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nesaugiai manevruoja (pranešėjas įtaria, kad neblaivus), važiuoja iš paskos. Sujungta su VPK. Reaguojant į pranešimą su A. U. gavo papildomos informacijos, kad automobilis važiuoja (duomenys neskelbtini) g., įsuko į (duomenys neskelbtini) „Yammi“ kebabinę, galimai važiuos atgal (duomenys neskelbtini) g. Važiuojant (duomenys neskelbtini) g. ir sukant į (duomenys neskelbtini) g., pastebėtas pranešime minimas automobilis Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo pareikalauta vairuotojo sustoti. Automobiliui sustojus, A. U. išlipo iš keleivio pusės ir priėjo prie vairuotojo, atidarė vairuotojo pusės automobilio dureles ir liepė vairuotojui sustoti, užgesinti automobilio variklį, vairuotojas tylėjo ir pradėjo važiuoti su atidarytomis durimis. A. U. grįžtant į automobilį, vairuotojas automobilio kaire puse įvažiavo į automobilio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinį sparną. Po to pareigūnės išlipo iš automobilio ir, priėjusios prie vairuotojo, atidarė automobilio dureles, liepė užgesinti ir duoti automobilio raktelius. Bendraujant su vairuotoju, buvo pareikalauta pateikti vairuotojo pažymėjimą. Kaip paaiškėjo, automobilį vairavo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, atsakydamas į klausimą, ar yra neblaivus, patvirtino, kad taip. Po to vyras palydėtas į automobilio sulaikymo patalpą. Bendraujant su vairuotoju, jam paaiškinta atsakomybė už vairavimą neblaiviam, kad galima priduoti ir kraujo mėginį. Atvykus į pagalbą ekipažui V1505, alkotesteriu buvo patikrintas asmens apsvaigimas nuo alkoholio. Pirmu bandymu 13.55 val. nustatytas 2,18 promilės girtumas. Vyras nurodė, kad vartojo alų prieš 5 valandas, važiuoja namo, nesupranta, kodėl yra sustabdytas. Antru bandymu 14.19 val. nustatytas 3,11 promilės girtumas. Patikrinus automobilio, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo M. P. blaivumą, nustatyta 0,00 promilių.

2024 m. lapkričio 22 d. neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio Draeger Alkotest 7510 Nr. ARKL 0759 šaknelėse užfiksuota, kad A. K. alkotesteriu 2024 m. lapkričio 22 d. 13.55 val. nustatyta 2,87 promilės, 14.19 val. – 3,11 promilės neblaivumas. Patikros sertifikatas Nr. 2197909 patvirtina, kad prietaisas metrologiškai patikrintas, patikra galioja iki 2025 m. balandžio 8 d. A. K. užfiksuoti šie neblaivumo požymiai: nerišli kalba, alkoholio kvapas iš burnos. Asmuo eiti tiesia linija pėda už pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali.

2024 m. lapkričio 22 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas automobilis. 2024 m. lapkričio 28 d. duotas leidimas A. K. atsiimti transporto priemonę.

VĮ Regitra duomenimis, automobilis Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso A. K.

VŠĮ Emprekis duomenimis, automobilio Toyota Avensis 2.0 D4D, Wagon, kategorija M1-AC, universalas, 2004 m., vertė su PVM 1940 eurų.

2024 m. gruodžio 5 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad perklausomas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Centro informacinėje sistemoje 2024 m. lapkričio 22 d. užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio abonento numeris +(duomenys neskelbtini). Garso įrašo pavadinimas „BPC skambučio įrašas (ID 92298775105, skambučio pradžia 2024 m. lapkričio 22 d. 13.29.16)“. Įrašo trukmė 09.26 min. Garso įraše girdimas pokalbis tarp pranešėjo vyro (toliau – V) ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (toliau – BPC). Pranešėjas informuoja atsiliepusią operatorę apie Vilniuje tikrai pavojingai vairuojantį asmenį, įtaria, kad gali būti girtas. Šiuo metu jis juda link (duomenys neskelbtini), važiuoja prieš eismą. Operatorė tikslinasi vietą. Pranešėjas sako: nuo (duomenys neskelbtini) važiuojam link (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) keliu. Automobilis Toyota Avensis, apie 2006 metų. Valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini). Nurodo operatorei, kad jis važiuoja iš paskos su balta Škoda. Pranešėjas sujungiamas su policija. Pranešėjas pareigūnams kartoja kad važiuoja paskui įtariamai girtą vairuotoją (duomenys neskelbtini) link centro, link (duomenys neskelbtini). Toyota vairuotojas kelia avarines situacijas vieną po kitos, „išlindinėja“ prieš eismą, į kitas eismo juostas. Pareigūnai klausia, ar tai Priusas. Pranešėjas nurodo, kad ne Priusas. Toyota Avensis. Apie 2006, 2008 laidos maždaug. Pranešėjas nurodo, kad gali paskui jį pavažiuoti, bet jis taip mėtosi, kelia avarines situacijas, baiminasi, kad pats nepadarytų avarijos besekdamas. Klausiamas sekamo automobilio maršruto, nurodo pareigūnams, kad Toyota nuo (duomenys neskelbtini) važiuoja link centro, link (duomenys neskelbtini), dabar prie šviesoforo stovi (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Vėl kartoja, kad tikrai pavojingai važiuoja, kažkaip reikia organizuoti greičiau reagavimą, nes pasekmės čia tik laiko klausimas. Jo padanga priekinė dešinės pusės nuleista, varo su ta pačia. Dabar jau važiuos į (duomenys neskelbtini) gatvę ir žemyn kalnu leisis. Šiuo metu suka link (duomenys neskelbtini) gatvę. Prie „Jammi“ kebabinės. Bet važiuoja toliau, juda. Pranešėjas spėja, kad vairuotojas jau pamatė, kad jis paskui važinėja ir dabar jau rikiuojasi atgal važiuoti link (duomenys neskelbtini), jau apsisuko ties „Jammi“ ir dabar jau suks. Tuomet nurodo, kad jau mato pareigūnus ir bendraus su jais. Tuomet pasako, kad vairuotojas vis tiek važiuoja toliau, jį reikia užtverti, ir kad į jį ką tik atsitrenkė. Tuomet pokalbis nutrūksta.

2024 m. gruodžio 5 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi 2024 m. lapkričio 22 d. aštuoni Body kameros vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241122-162256UTC+0200“ (trukmė 01 min. 04 s) matyti, kaip pareigūnai važiuodami tarnybiniu automobiliu pastebi vidury kelio stovintį automobilį. Sustojama bei paklausiama, kas nutiko. Kalbasi rusiškai. Vyriškis teigia, kad užgeso mašina ir nebevažiuoja, ir negali prisiskambinti, kad išsikviestų tralo paslaugas. Pareigūnas nurodo, kad vyras pasistatytų avarinį ženklą – trikampį.

Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241122-155717UTC+0200“ (trukmė 04 min. 02 s) matyti, kaip policijos pareigūnas išlipęs iš tarnybinio automobilio nueina prie kito tarnybinio automobilio ir laikinojo sulaikymo patalpoje esančiam vyriškiui įteikia dokumentą, paaiškina, kad, kai tyrėjas leis, su šiuo dokumentu vyras galės atsiimti automobilį iš saugomos aikštelės, taip pat dar gali atsiimti šiuo metu savo mobilųjį telefoną ir bus paleistas. Taip pat paaiškinama vyrui, kad tiek už tralo paslaugas, tiek už automobilio stovėjimą saugojamoje aikštelėje bei atitinkamą baudą jam teks susimokėti. Vyras prarado teisę vairuoti, nes įpūtė 3 promiles bei sukėlė eismo įvykį. Vaizdo įraše matyti automobilis „Toyota“ ir jo valstybiniai numeriai – (duomenys neskelbtini). Vyrui yra atiduodamas mobilusis telefonas ir jam priklausantys asmeniniai daiktai. Daiktų, tokių kaip kuprinės su alumi, vyrui nėra leidžiama pasiimti. Vyras, susirinkęs būtinuosius daiktus iš mašinos, yra paleidžiamas.

Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241122-154110UTC+0200“ (trukmė 03 min. 26 s) matyti, kaip policijos pareigūnas vyriškiui, sėdinčiam tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo patalpoje, įteikia šaukimą, kuriame nurodyta 25 dieną 10 val. atvykti į Sietyno g. 24. Paaiškinama vyrui, kad, jeigu savanoriškai neatvyks paskirtu laiku, bus atvesdintas. Taip pat įteikiama pažyma dėl eismo įvykio, kad eismo įvykis užregistruotas. Vyras pasiteirauja, ar įvykis yra nufilmuotas, policijos pareigūnas patvirtina, kad taip. Policijos pareigūnas taip pat vyrui įteikia pasirašyti dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad vyras gavo šaukimą. Policijos pareigūnas paaiškina, kad šiuo metu dar reikia sulaukti atvažiuojančio tralo ir tada galės pasiimti atitinkamus savo asmeninius daiktus. Vyras teiraujasi, kokiais būdais jis galės atsiimti savo mašiną, pareigūnas paaiškina, kad mašiną galės atsiimti su dokumentu, kurį jam policijos pareigūnas įteiks, bei su tyrėjos leidimu.

Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241122-152730UTC+0200“ (trukmė 01 min. 40 s) matyti, kaip policijos pareigūnas nueina prie vyriškio, esančio tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje, bei paprašo vyro pateikti savo mobiliojo telefono numerį bei elektroninį paštą. Vyriškis teigia, kad savo elektroninio pašto neprisimena, telefono numeris (kalba rusiškai) (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Pareigūnas pasiteirauja, ar vyras pats iki namų nueis, ar reikia nuvežti, išsiaiškinama, kad vyras namo nuvyks pats.

Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241122-150713UTC+0200“ (trukmė 03 min. 42 s) matyti, kaip vyras nesutinka su blaivumo patikrinimo rezultatais, teigia, kad per daug. Tačiau policijos pareigūnui paaiškinus visą blaivumo patikrinimo eigą, vyriškis galiausiai sutinka ir pasirašo jam įteiktus dokumentus: dėl blaivumo patikrinimo, taip pat dėl priverstinai nutemptos mašinos į saugomąją aikštelę. Pareigūnas paaiškina, kad surašys šaukimą, kuriuo turės atvykti į komisariatą pas tyrėją.

Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241122-145513UTC+0200“ (trukmė 09 min. 18 s) matyti, kaip policijos pareigūnai sėdi tarnybiniame automobilyje, pildo dokumentus. Nukentėjusiajam vyrui eismo įvykio metu yra paaiškinama dėl eismo įvykio pažymos, kurios pagrindu asmuo gali kreiptis į draudimo bendrovę dėl atitinkamos žalos atlyginimo.

Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241122-145357UTC+0200“ (trukmė 01 min. 15 s) matyti, kaip policijos pareigūnas iš vieno tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo patalpų perveda į kitą. Vyras teigia, kad nieko nepadarė, tačiau policijos pareigūnas paaiškina, kad vairavo neblaivus.

Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20241122-141930UTC+0200“ (trukmė 10 min. 43 s) matyti, kaip policijos pareigūnai įvykio vietoje aiškinasi įvykio aplinkybes. Policijos pareigūnas prieina prie vyro, nukentėjusio eismo įvykio metu. Vyras paaiškina, kad jau yra surašęs paaiškinimą. Išsiaiškinama, kad šis vyras mašiną, kurią vairavo girtas vairuotojas, sekė iš paskos. Vyras teigia, kad policijos pareigūnų tarnybiniam automobiliui pradėjus bandyti sustabdyti mašiną, kurią vairavo girtas vairuotojas, kad jis daugiau nebejudėtų, vyriškis, kuris visą tą laiką automobilį sekė iš paskos, supratęs, kad jam reikės duoti parodymus, apvažiavo ir sustojo pačiame priekyje, tam, kad netrukdytų policijos pareigūnų bandymams sustabdyti automobilį. Tačiau, kai vyras sustojo, į jo vairuojamąją mašiną atsitrenkė girtas vairuotojas su savo automobiliu. Vyrui įteikiamas naujas paaiškinamas, kad visas aplinkybes nurodytų tiksliau: laiką, datą bei kada tiksliai girtas vairuotojas atsitrenkė į jo mašiną. Braižoma eismo įvykio schema bei fotografuojama pati eismo įvykio vieta.

Liudytojas M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. lapkričio 22 d. apie 13.25 val. jis kartu su žmona E. P. išvažiavo iš namų (duomenys neskelbtini) su atskirais automobiliais. Ji su nuosavu automobiliu BMW525, o jis su įmonės automobiliu Škoda Octavia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pravažiavus (duomenys neskelbtini), jam paskambino žmona ir paklausė, ar neatrodo, kad automobilis Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įtartinai vairuoja. Jis iš pradžių nepastebėjo, paskui, kai žmoną pasivijo, pastebėjo jos apibūdintą automobilį. Jis taip pat, kai tik pamatė automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad vairuotojas matomai neblaivus, nes mėtėsi per kelią, nesilaikydavo eismo juostų. Tuo metu žmoną paleido, ji nuvažiavo link Kauno pusės. Jis važiavo iš paskos. Įtaręs, kad vairuotojas gali būti neblaivus, paskambino trumpuoju pagalbos telefonu 112. Jį sujungus su policija, pasitarė su jais ir sutiko važiuoti iš paskos įtartino automobilio. Važiavo iki pat (duomenys neskelbtini) žiedo. Toyota Avensis vairuotojas įvažiavo į žiedą, esantį (duomenys neskelbtini), ten apsisuko ir išvažiavo (duomenys neskelbtini) g. kryptimi (atgal). Netoli, šalia šviesoforo, (duomenys neskelbtini) sankryžoje jam iš priekio pastebėjo atvažiavusį policijos automobilį, kuris tuo metu kažkiek užtvėrė kelią automobiliui Toyota Avensis. Jis tuo metu, kadangi važiavo labai arti automobilio Toyota Avensis, apvažiavo juos, t. y. Toyota Avensis ir policijos automobilį, bei sustojo ties šviesoforu (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Tuo metu automobilis Toyota Avensis atsitrenkė jam iš galo iš dešinės pusės. Tuo metu, kai apvažinėjo automobilius, ar visiškai buvo sustojęs automobilis Toyota Avensis, nematė. Tuo metu jam iš priekio atvažiavo dar vienas policijos pareigūnų ekipažas. Paskui dar privažiavo keli ekipažai, kurie sulaikė Toyota Avensis vairuotoją. Kas, kaip sulaikė vairuotoją, to nematė. Paskui pareigūnai formino eismo įvykį, jo paprašė parašyti paaiškinimą. Norėtų pasakyti, kad automobilyje Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuolat buvo tik vienas vairuotojas, kitų keleivių nebuvo. Jam bevažiuojant iš paskos, automobilis Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš akiračio dingęs nebuvo. Vairuotojas nuolat vairavo ir niekur sustojęs, išskyrus šviesoforus, nebuvo.

Liudytoja I. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) vyresniąja tyrėja. 2024 m. lapkričio 22 d. dirbo pagal iš anksto nustatytą grafiką ir patruliavo kartu su (duomenys neskelbtini) tyrėja A. U. Joms patruliuojant, kiek šiuo metu atsimena, apie 13.30 val. gavo iš OVS budėtojo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) mikrorajono važiuoja automobilis, kiek šiuo metu atsimena – Toyota (valstybinių numerių šiuo metu neatsimena), kuris nesaugiai vairuoja ir važiuoja link centro pusės. Jam tuo metu iš paskos važiavo pranešėjas. Važiuodamos (duomenys neskelbtini) g., sukdamos į (duomenys neskelbtini) g., pamatė pranešime nurodytą automobilį Toyota, kuris tuo metu išvažinėjo iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) g. pirmoje eismo juostoje. Jos tarnybiniu automobiliu sustojo jam iš vairuotojo pusės antroje, joms priešpriešinėje juostoje šone palikdamos tarpą, kad neapgadintų jų tarnybinio automobilio. Kolegė išlipo iš tarnybinio automobilio, nubėgo prie Toyota automobilio iš vairuotojo pusės ir atidarė vairuotojo duris, kažką jam pasakė, tačiau ji negirdėjo. Tuo metu Toyota automobilis pradėjo po truputį judėti link (duomenys neskelbtini) g. su atidarytomis automobilio durimis. O kolegė pradėjo eiti link tarnybinio automobilio, kad atsisėstų ir galėtų, jei vairuotojas bėgs, jį vytis. Dar nespėjus kolegei atsisėsti į tarnybinį automobilį, ji išgirdo automobilių susidūrimo garsą ir po to, kiek šiuo metu atsimena, ji išlipo iš tarnybinio automobilio ir pamatė, kad Toyota automobilis yra atsitrenkęs į kitą priešais jį esantį automobilį Volvo, į dešinės pusės galinį sparną. Po to ji su kolege priėjo prie automobilio Toyota vairuotojo ir jam liepė joms atiduoti automobilio raktus. Po to vairuotojas atidavė automobilio raktus, tačiau ką jis tuo metu sakė, ji šiuo metu neatsimena. Toyota vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo sulėtinta elgesio reakcija. Taip pat paklausus Toyota automobilio vairuotojo, ar jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jis atsakė, kad vartojo alų prieš 5 valandas ir, kad šiuo metu jis važiuoja namo. Toyota vairuotojas neginčijo alkotesterio rodmenų, tačiau nenorėjo pasirašyti. Atvykus kitam policijos ekipažui, kuris formino eismo įvykį, Toyota vairuotojas pasirašė ant visų dokumentų ir jų neginčijo. Šiuo metu neatsimena, kiek Toyota vairuotojas pripūtė į alkotesterį, visi šie duomenys ir Toyota vairuotojo duomenys yra surašyti iš karto po įvykio rašytame tarnybiniame pranešime.

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Paaiškino, kad buvo pas pažįstamą (duomenys neskelbtini) mikrorajone, padėjo jam remontuoti namus. Būdamas pas J. gėrė alų. Po kokių dviejų valandų sėdo į savo automobilį ir važiavo namo. Manė, kad alkoholio išgėrė nedaug, jautėsi normaliai, todėl ir apsisprendė vairuoti. Pakeliui į namus jam kelią užkirto baltas automobilis, todėl atsitrenkė į jį. Tuoj po to prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie tikrino jo blaivumą. Atsimena, kad įpūtė virš 3 promilių. A. K. kaltę taip pat įrodo kiti byloje surinkti duomenys: policijos pareigūnės I. Ž. tarnybinis pranešimas ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo M. P. parodymai, įrašo BPC apžiūros protokolas, pareigūnų Body kamerų apžiūros protokolas, kaltinamojo neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL 0759 rodmenys.

Visų šių duomenų visuma patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje A. K. vairavo automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,87 promilės etilo alkoholio koncentracija. A. K. nustatytas sunkus girtumas. Žinodamas, kad vartojo stiprų alkoholį ir yra neblaivus, jis vairavo transporto priemonę, ignoruodamas faktą, kad dėl girtumo transporto priemonės valdyti negali, t. y. darydamas nusikalstamą veiką, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Bylos aplinkybės aiškios, procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra. A. K. nurodė, kad sutinka su prokurorės prašomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

2017 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. buvo nuteistas už nesunkų tos pačios rūšies nusikaltimą (BK 281 straipsnio 7 dalis). Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies a punktu teistumą turinčiais laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Tiek pagal byloje esančius Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, tiek pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis minėtu teismo sprendimu paskirta baudos bausmė šiai dienai nėra atlikta (bauda neišieškota ir nepakeista) ir asmens teistumas nėra išnykęs. Formaliai abi nusikalstamos veikos galėtų sudaryti recidyvą, tačiau teismas atsižvelgia, kad jas skiria ganėtinai ilgas laiko tarpas, baudos nesumokėjimą ir teistumo neišnykimą gali lemti ir objektyvios priežastys, susijusios su kaltinamojo materialine padėtimi, nusikalstamos veikos, susijusios su eismo saugumu, savo esme nėra šiurkštaus kriminalinio pobūdžio ir tikslingai nukreiptos pakenkti kitam asmeniui, todėl teismas nepripažįsta A. K. recidyvistu.

Skirdamas A. K. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, dėl jo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis anksčiau buvo teistas už tokios pat rūšies nusikaltimą (tuomet nustatytas 3,33 promilės girtumas), bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs. Per pastaruosius penkerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimą (greičio viršijimą), bauda sumokėta. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2011 m. baustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį (už eismo įvykio sukėlimą neblaiviam, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, buvo nustatytas 3,34 promilės girtumas). Nedirba. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Respublikiniame priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko, pats kaltinamasis neigia, kad būtų buvęs gydytas šios rūšies įstaigose.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta A. K. paskyrus prokurorės siūlomą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nesiekia šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkio, bet yra jam artimas. Pagrindo mažinti bausmę teismas neįžvelgia. Kaltinamojo padarytos veikos pavojingumas yra didelis, asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, sukėlė eismo įvykį, savo vairavimu kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir gailisi, taikytinas BK 64¹ straipsnis, bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Atsižvelgus į BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis anksčiau nebuvo nuteistas arešto bausme, skiriamos arešto bausmės vykdymas atidėtinas. Aukščiau aptarta kaltinamojo asmenybė nesudaro pagrindo laikyti jį tokiu pavojingu, kad būtų būtina jam skirti intensyvią priežiūrą, todėl ši neskirtina, tačiau kaltinamajam nustatytini prokurorės prašomi įpareigojimai.

Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, A. K. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaip buvo minėta, A. K. nebe pirmą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Už šios rūšies teisės pažeidimą baustas ir administracine tvarka. Anksčiau taikytos bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ir nuobaudos reikiamo poveikio nepadarė. Jis jau trečią kartą vairavo transporto priemonę, būdamas sunkaus girtumo būsenos. Jam ne tik buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, bet jis visą kelią vairavo itin pavojingai, sukėlė avariją po to, kai jau buvo policijos pareigūnų paprašytas sustabdyti transporto priemonę, apgadino kitą automobilį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad prokurorės prašomas 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminas yra pernelyg švelnus padarytos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumui, todėl teismas šį terminą didina iki 3 metų.

Taip pat kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Kaltinamasis A. K. nusikalstamos veikos padarymo metu, būdamas neblaivus, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos priemonė konfiskuotina. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, automobilio vertę, automobilio konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Kiti procesiniai klausimai

2024 m. lapkričio 26 d. prokurorės nutarimu nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki 2025 m. gegužės 26 d., siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turtui – automobiliui Toyota Avensis, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, bet paliekant teisę jį valdyti ir naudoti. Turto saugotoju paskirtas A. K.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, nustatant A. K. šias pareigas:

1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį),3) neturėti ir neįsigyti alkoholinių gėrimų,

4) per 1 mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką registruotis Užimtumo tarnyboje arba dirbti.

5) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti A. K. priklausantį automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. K. į automobilį Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. Laikino nuosavybės apribojimo pagrindas: turto (automobilio Toyota Avensis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo užtikrinimas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą perduoti AB Regitra.

Išaiškinti A. K., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) Atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrių, adresu Kareivių g. 1, Vilnius tel. Nr. 0 672 88 430) per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) Vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) Pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Taip pat A. K. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ilona Mateikienė