- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- 2S-2716-603/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29664-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- G. G., J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. A. S.
- Kategorijos
- 3.3.2Atskirieji skundai
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų (apeliantų) G. G. ir J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. G. ir J. B. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo A. A. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai G. G. ir J. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami teismo pareiškėjų įsiskolinimą kreditoriui A. A. S. išdėstyti dalimis, tai yra kiekvieną mėnesį mokėti po 1 000 Eur iki visiško skolos apmokėjimo, taip pat prašė sustabdyti antstolės V. M. veiksmus dėl buto realizavimo.
Nurodė, jog pareiškėjai, gavę iš kreditoriaus A. A. S. kreditą pagal sutartinę hipoteką, pradėjo su kreditoriumi atsiskaitinėti sutartyje nurodytu laiku, tačiau dėl ekonominės padėties Lietuvoje, pareiškėjai nesugebėjo visiškai įvykdyti savo įsipareigojimų. Pažymėtina, jog sutartinės hipotekos paskolos sutarčiai užtikrinti pareiškėjai įkeitė butą, kuriame gyvena su nepilnamečiais vaikais.
Antstolei pradėjus vykdyti išieškojimą ir priėmus patvarkymą, pareiškėjai kreipėsi į antstolę su prašymu, jog jų skolos išieškojimas būtų išdėstytas dalimis, nes vienu metu visos skolos grąžinti neturi galimybės.
Pareiškėjų nuomone, antstolė nepagrįstai atsisakė išdėstyti skolos grąžinimą ir pradėjo buto realizavimo procedūrą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pareiškėjų skundą dėl antstolės V. M. veiksmų atmetė.
Teismas nustatė, kad antstolė V. M. vykdo Kauno miesto 16-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. RK-2980 dėl 48 965,38 Eur skolos išieškojimo iš skolininkų J. B. ir G. G. išieškotojo A. A. S. naudai, pagal sutartinę hipoteką įkeistas turtas - butas su rūsiu, esantis Pašilaičių g. 2-57, Vilniaus m. Vykdymo procese areštuotas įkeistas turtas ir išsiųsti raginimai skolininkams J. B. ir G. G. sumokėti skolą per vieną mėnesį. Skolininkai per raginimo terminą neįmokėjo išieškotinos sumos. Pareiškėjai buvo pateikę prašymą mokėti skolą dalimis, tačiau 2015 m. rugpjūčio 13 d. antstolės patvarkymu buvo atsisakyta tenkinti skolininkų prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis. 2015 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu nutarta įkeistą turtą parduoti iš varžytynių bei skirti ekspertizę įkeistam turtui.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad išieškomą sumą su vykdymo išlaidomis galima išieškoti per šešis mėnesius. Be to, hipoteka užtikrinta prievolė vykdoma iš įkeisto turto, o CPK 664 str. reglamentuoja, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus naudai.
Pažymėtina, jog vykdymo procese antstolė raštu informavo Vaiko teisių apsaugos tarnybą apie įkeisto buto areštą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, tokiu būdu vaiko interesai vykdymo procese nepažeisti.
Šalies argumentai
Pareiškėjai (apeliantai) G. G. ir J. B. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taip pat pareiškėjai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Apeliantai atskirajame skunde iš esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip ir skunde. Papildomai nurodė, jog teismas nevertino to, kad pareiškėjai pradėjo mokėti paskolą su palūkanomis, bet pablogėjus ekonominei padėčiai pareiškėjai nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjai augina du mažamečius vaikus, moka mokesčius už butą, todėl nelieka lėšų pragyvenimui. Be to, teismas iš esmės nenurodė jokių motyvų, kodėl pareiškėjų įsiskolinimo negalima išdėstyti dalimis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė V. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo apeliantų atskirojo skundo netenkinti.
Nurodė, jog išieškojimas iš skolininko J. B. antstolių kontoroje vykdomas nuo 2015 m. birželio 15 d. vykdomojoje byloje Nr. 0015/15/15799 ir nuo 2015 m. birželio 23 d. vykdomojoje byloje Nr. 0015/15/16281. Pažymėtina, jog skolininkas J. B. ir skolininkė G. G. nuo 2015 m. birželio 15 d. nėra įmokėję nei vieno euro.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), tai yra kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog antstolė V. M. vykdo Kauno miesto 16-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. CK-2980 dėl 48 965,38 Eur skolos išieškojimo iš apeliantų išieškotojo A. A. S. naudai, pagal sutartinę hipoteką (b. l. 2). Pažymėtina, jog vykdymo procese buvo areštuotas apeliantų turtas ir išsiųsti raginimai sumokėti skolą. Bylos duomenimis, apeliantai buvo pateikę prašymą mokėti skolą dalimis, tačiau antstolė 2015 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu atsisakė tenkinti apeliantų prašymą ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu nutarė įkeistą turtą parduoti iš varžytinių (b. l. 2). Atsižvelgiant į tai, apeliantai 2015 m. rugpjūčio 19 d. pateikė antstolei skundą dėl antstolės veiksmų. Apeliantų skundas buvo atmestas, nurodant, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog apeliantai nuo 2015 m. birželio 6 d. nėra padengę jokios dalies įsiskolinimo.
Nors apeliantai nesutinka su pradėtu išieškojimu iš jiems priklausančio vienintelio būsto ir prašo jį sustabdyti, tačiau nenurodė, o ir teismas nenustatė CPK 626 ir 627 straipsniuose nustatytų pagrindų, kuriems esant gali būti sustabdyti vykdymo veiksmai. Šiuo atveju, antstolė išieškojimą pirmąja eile pagal CPK 664 str. 1 d. vykdė iš hipotekos ir įkeisto turto, tai yra apeliantų buto, kuris buvo įkeistas. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolės veiksmai yra teisėti. Be to, CPK 640 str. ir 644 str. įtvirtintos tiek išieškotojo, tiek skolininko pareigos, kurios numato, kad proceso šalys turi aktyviai domėtis vykdymo eiga bei atlikti kitas CPK numatytas pareigas. Antstolė pažymėjo, kad vykdymo procese raštu informavo Vaiko teisių apsaugos tarnybą apie įkeisto buto areštą, kuriame su tėvais gyvena nepilnamečiai tėvai. Atsižvelgiant į tai, antstolė vykdydama teismo sprendimą laikėsi numatytos įstatymų tvarkos, atliko visas jai priklausančias pareigas ir nepažeidė skolininkų (apeliantų) bei trečiųjų asmenų (vaikų) teisių ir teisėtų interesų.
Antstolė patvarkymu siuntė apeliantams ir raginimą per mėnesį laiko sumokėti susidariusį įsiskolinimą (b. l. 2), tačiau apeliantai per raginimo terminą neįmokėjo išieškotinos sumos. Pažymėtina, jog apeliantų argumentas, jog jie neįvykdė įsipareigojimų dėl sunkios finansinės padėties, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi apeliantai iš esmės nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių minėtas aplinkybes. Be to, apeliantai atskirajame skunde teigė, jog teismas nevertino to, kad apeliantai pradėjo mokėti paskolą su palūkanomis, bet pablogėjus ekonominei padėčiai pareiškėjai nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų. Šiuo atveju, apeliantų argumentas yra nepagrįstas, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes apie skolos sumokėjimą. Pažymėtina, kad apeliantai, antstolės teigimu ir bylos duomenimis, nėra padengę jokios dalies įsiskolinimo, todėl apeliacinės instancijos vertinimu apeliantai vykdymo metu elgėsi neatsakingai ir nevykdė jiems įstatymo numatytų pareigų. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantai atskirajame skunde iš esmės nepasisakė dėl skolos mokėjimo išdėstymo, todėl apeliacinės instancijos teismas minėtu klausimu nepasisako.
Atsižvelgiant įz tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį netenkinti pareiškėjų skundo, padarė teisingą išvadą, pripažindamas, jog antstolis savo veiksmais nepažeidė nei pareiškėjų, nei jų vaikų teisių bei teisėtų interesų, o tuo tarpu apeliantų atskirajame skunde pateikti argumentai nepaneigė teismo nutarties išvadų bei motyvų, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Apeliantai prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 322 str.). Pažymėtina, kad atskirasis skundas žodinio proceso tvarka nagrinėjamas, kai pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, ir dėl to jas būtina nustatyti. Žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai yra keliami ne fakto, o teisės klausimai, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-562-459/2015). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir atskirasis skundas, yra pakankamai aiškūs, motyvuoti, todėl nėra pagrindo nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka ir apeliantų prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas (CPK 336 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.