Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių AVMI) apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria tenkintas O. A. skundas ir panaikintas Šiaulių AVMI Mokestinių prievolių departamento 2012-09-19 nutarimas, o byla O. A. atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. A. Šiaulių AVMI Mokestinių prievolių departamento 2012-09-19 nutarimu buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171² straipsnio l dalį 1000 Lt bauda už tai, kad jis 2011-09-15 16.30 val., (duomenys neskelbtini) g. garažų bendrijoje „Š“, garažų masyve Nr. (duomenys neskelbtini), savo garaže, laikė 59 litrus dyzelino, neturinčio biopriedų, dyzelino vertė – 205,20 Lt, bei nepateikė dokumentų apie sumokėtą akcizą, tuo pažeidė VMI prie FM viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 „Dėl naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas biokuro, naftos produktų gabenimo ir laikymo taisykles ir tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 171² straipsnio l dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo apklausti administracinį teisės pažeidimą fiksavę ir įvykio vietoje buvę pareigūnai, priimant sprendimą buvo remtasi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, nors konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Gi šiuo nagrinėjamu atveju bylos duomenys tvirtina, kad apylinkės teismas iš esmės rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, visiškai neaišku, kokiais duomenimis remdamasis padarė išvadą, kad O. A. garaže rasti 59 litrai dyzelino yra tie patys, kurie jam, neaišku, kada, buvo grąžinti, nes byloje yra duomenys, tik kad dyzelinas iš jo buvo paimtas (27 b. l.), tačiau duomenų, kad būtų buvęs grąžintas, nėra. Juo labiau, nenustatyta, kokie duomenys patvirtina ar paneigia, kad tai tas pats dyzelinas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, atsietai bei nepagrįstai vertindamas byloje esančius duomenis, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o tai turėjo lemiamos įtakos darant teismo išvadą dėl O. A. kaltės klausimo.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-371/2011). Šiuo konkrečiu atveju bylos duomenys tvirtina, kad O. A. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo neigia. Byloje nesant pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius konkrečiai parodymus teisme davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ar šie parodymai išsamūs ir neprieštaringi.

Todėl, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog šiuo atveju visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo išaiškintos bei įvertintos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str.), todėl skundžiama nutartis naikintina, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, nurodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą tinkamai išspręsti prieš tai nurodytus padarytus pažeidimus.

Institucijos apeliaciniame skunde minima aplinkybė, kad pareiškėjo skundas Radviliškio rajono apylinkės teisme buvo gautas beveik mėnesį praleidus įstatyme nustatytus terminus, o pareiškėjas skundo padavimo termino atnaujinti neprašė, dėl to mano, kad teismas, vadovaudamasis ATPK 296 straipsnio 3 dalimi, privalėjo atsisakyti priimti skundą, atmestina kaip nepagrįsta. Iš tiesų, pareiškėjo O. A. skundas Radviliškio rajono apylinkės teisme buvo gautas 2012-11-07, t. y. praleidus beveik mėnesį įstatyme nustatytus terminus skundui paduoti bei O. A. nepateikė prašymo atnaujinti skundo padavimo termino, tačiau matyti ir tai, kad skundo padavimo termino praleidimui esminės įtakos turėjo pačios Šiaulių AVMI 2012-09-19 nutarime nurodyta klaidinga apskundimo tvarka, t. y., kad nutarimas skundžiamas Šiaulių apygardos administraciniam teismui (4 b. l.), nors Šiaulių AVMI, kaip valstybinei institucijai, turėjo būti žinoma, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai ATPK redakcijai (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija Nr. XI-1142), 291, 292 straipsniuose nustatyta, kad šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui ATPK 281 straipsnyje nustatyta tvarka (pagal administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą). Dėl paminėtų aplinkybių konstatuotina, kad O. A. pavėluotą skundo padavimą lėmė pačios institucijos netinkamas išaiškinimas, todėl laikytina, kad skundas paduotas laiku, juo labiau, kad skundas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-12 nutartimi (11 b. l.) buvo priimtas, todėl revizuoti jau priimto skundo priėmimo klausimą nėra teisinės prasmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Radviliškio rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.