Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Povilanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje E. Z. (toliau – ir E. Z.) kaltinamas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalį, perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismų nustatytos aplinkybės bei skundžiamų procesinių sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje E. Z. kaltinamas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2023 m. gegužės 28 d. apie 04:37 val., ant UAB „N“ priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienos tyčia purkšdamas dažais užrašė užrašą „ABC“, tokiais savo veiksmais sugadino sieną ir padarė UAB „N“ 487,86 eurų vertės žalą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, cituodamas procesinį reguliavimą nurodė, kad kaltinamajame akte nurodyta, kad E. Z. padarė UAB „N“ 487,86 eurų vertės žalą, tačiau nenurodyta, kokia yra sugadinto turto vertė. Apylinkės teismo vertinimu, iš pareikšto kaltinimo neaišku, kokia yra E. Z. inkriminuojamo sugadinto turto vertė. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad toks trūkumas yra esminis, trukdantis bylą nagrinėti teisme. Akcentuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu iš viso nebuvo nustatinėjama sugadinto turto vertė, todėl neaišku, kuo remiantis E. Z. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Prokurorė, nesutikdama su Skundžiama nutartimi, Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutartį ir baudžiamąją bylą grąžinti teisiniam nagrinėjimui Vilniaus miesto apylinkės teismui.

3.1. Skunde, nurodant kasacinio teismo praktiką, akcentuojama, kad BK 187 straipsnio kontekste sugadinto turto vertė gali būti nustatoma ir pagal turto sukūrimo (atkūrimo) kaštus. Pažymima, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nustačius, jog sąmatoje nurodyti darbai susiję su apgadintomis dalimis, sugadinto turto atkuriamoji vertė pripažįstama neteisėtų veiksmų rezultatu – sugadinto turto verte. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie darbų ir išlaidų apimtis, kurios reikalingos atstatant sugadintą turtą. Šiuo atveju dėl nusikalstamų veiksmų pastato sienos perstatyti nereikėjo, o būtina tik perdažyti sieną, todėl sugadinto turto vertė sutampa su turto atkuriamąją verte, kas visiškai atitinka teismų praktiką ir įrodo civilinio ieškovo patirtą turtinę žalą, kuri yra neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasekmė.

3.2. Skunde pažymima ir tai, kad, jeigu teismui kilo abejonių ar neaiškumų, jis pats turi visas procesines galimybes, patikslinti jam neaiškias aplinkybes, o taip pat ir pašalinti abejones, parinkti kitą kaltinamojo veiksmų kvalifikaciją.

III. Teismo argumentai ir išaiškinimai

Prokurorės skundas tenkintinas.

4. Iš prokurorės skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis, jog kaltinime, pareikštame kaltinamajam E. Z., nenurodyta sugadinto turto vertė. Be to, prokurorės teigimu, jeigu kaltinimas ir turi tam tikrų trūkumų, jie nėra esminiai ir juos galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme. Aukštesnysis teismas, įvertinęs Skundžiamos nutarties motyvus, baudžiamosios bylos medžiagą, taip pat prokurorės skundo argumentus, sprendžia, jog apylinkės teismo išvados yra nepagrįstos, todėl Skundžiama nutartis naikintina.

5. Skundžiama nutartis iš esmės grindžiama tuo, kad anot apylinkės teismo, teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu. Šiai savo išvadai pagrįsti apylinkės teismas pateikė nuorodą į kasacinio teismo praktiką – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-73-677/2016, Nr. 2K-298-697/2016, Nr. 2K-5-628/2019.

6. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokios apylinkės teismo išvados yra nepagrįstos, o nuorodos į teismų praktiką pateiktos neįvertinus visų bylos aplinkybių, jų nesugretinus su aplinkybėmis, kurios buvo nagrinėjamos nurodytose kasacinio teismo bylose.

7. Aukštesnysis teismas akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad Skundžiamoje nutartyje buvo sprendžiami klausimai savo faktinėmis aplinkybėmis aiškiai besiskiriantys nuo nagrinėjamų šioje byloje. Lietuvos A. T. nutartyje Nr. 2K-5-628/2019 sprendė klausimą dėl atsakomybės už sunaikintą turtą (augalus), o ne už sugadintą kaip šioje byloje. Baudžiamosiose bylose Nr. 2K-298-697/2016 ir 2K-73-677/2016 teismas pasisakė dėl įrodymų pakankamumo nustatant sugadinto turto vertę.

8. Aukštesnysis teismas, pritardamas prokurorės skundo argumentams, jog sugadinto turto vertė gali būti nustatoma ir pagal jo atkūrimo vertę pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjant analogiškas bylas dėl turto sugadinimo jį apipurškiant dažais, yra išaiškinta, kad baudžiamosios teisės doktrinoje svetimo turto sugadinimas apibūdinamas kaip toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkuriamos. Pastatų ar kitų statinių fasadų sienų paveikimas dažais BK 187 straipsnio prasme laikytinas turto sugadinimu, nes dėl tokio poveikio pažeidžiamas fasadų sienų tinkas ir iš esmės pasikeičia statinio estetinė išvaizda, jai atkurti reikalinga atlikti remonto darbus – užrašus pašalinti ir sieną uždažyti. Aptariamos nusikalstamos veikos objektų (kilnojamojo ir nekilnojamojo turto) ir jų sugadinimo būdų gali būti labai įvairių ir dėl to gali kilti labai įvairių padarinių, todėl ne visais atvejais turi būti nustatyta aplinkybė – negalėjimas naudoti objektą pagal funkcinę paskirtį dėl tam tikrų savybių sumažėjimo ar praradimo, kaip vienas iš turto sugadinimo nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022. Teismų praktika. 2022, 57, p. 736-760).

9. Aptartų argumentų pagrindu aukštesnysis teismas sprendžia, kad Skundžiamoje nutartyje pateikta išvada, jog kaltinime nenurodyta sugadinto turto vertė yra per ne lyg kategoriška ir skubota. Tik bylą išnagrinėjus teisiame ir teisiamojo posėdžio metu ištyrus visus įrodymus, bus galima daryti išvadas dėl sugadintos turto vertės, o tuo pačiu ir dėl kaltinamojo kaltės.

10. Aukštesnysis teismas pažymi ir tai, kad BPK 234 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, ją gali perduoti prokurorui. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismas gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio kaltinamojo akto trūkumo ar BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl tokio, kurio negalima ištaisyti teisme ir tai trukdo nagrinėti bylą.

11. Remiantis nurodytomis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis bei atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, akivaizdu, jog Skundžiamoje nutartyje nurodyti argumentai nepagrįstai įvardijami kaip kaltinamojo akto neatitikimas BPK 219 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Šiuo atveju bylos grąžinimas prokurorui iš esmės grindžiamas ne kaltinamojo akto trūkumais, o dėl įrodymų vertinimo, t. y. dėl to, kad, apylinkės teismo nuomone, neteisingai yra nurodyta sugadinto turto vertė.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje E. Z. (E. Z.) kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, perduota prokurorei nutartyje nurodytiems pažeidimams pašalinti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.