Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini) Šilutės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyvenamosios ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresas . (duomenys neskelbtini) Kaunas, nedirbantis, anksčiau neteistas: 2003-12-01 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 284 str.1 d., ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 212 str. 5 p., kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. 2014 m. liepos 16 d. apie 17.30 val., bute, esančiame adresu . (duomenys neskelbtini), Kaunas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgdamasis agresyviai ir laikydamas rankoje peilį bei sakydamas „užmušiu“, grasino nužudyti savo buvusią sutuoktinę A. T. ir dukrą G. T..

Motyvuojamoji dalis

Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010). Pažymėtina, kad vertinant grasinimo realumą nėra būtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010).

Be to, teismas, atsižvelgdamas į tokius konkrečius J. T. padarytus veiksmus, į nuolat konfliktiškus nukentėjusiųjų ir J. T. santykius šiam esant neblaiviam, į tai, kad neblaivus sutuoktinis būna agresyvus, sprendžia, kad nukentėjusiosios A. T. bei G. T. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas jų atžvilgiu 2014-07-16 dieną galėjo būti įvykdytas. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms bei ištirtiems įrodymams, konstatuotina, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 145 str. 1 d.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas J. T. pripažinti kaltu padarius BK 145 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

J. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

J. T. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, nusikalstamą veiką padarė prieš moteris - savo buvusią sutuoktinę bei dukterį, šias nusikalstamas veikas padarė būdamas anksčiau neteistas, dėl ko darytina išvada, kad J. T. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, numatyta BK straipsnių, numatančių atsakomybę už jo padarytą veiką, sankcijoje.

Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta viena J. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Byloje esantis daiktinis įrodymas – po apžiūros iš įvykio vietos paimtas peilis, kaip nusikalstamai veikai padaryti panaudotas įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus iš kaltinamojo konfiskuotinas (BK 72 str. 2 d.) ir sunaikintinas kaip menkavertis turtas (BPK 94 str. 1 d. 1 ir 4 punktai).

Nukentėjusiosios A. T. ir G. T. byloje pareiškė civilinius ieškinius ir prašė kiekviena jų priteisti iš J. T. po 5000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Pasisakant neturtinės žalos klausimu, pažymėtina, jog, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą privalo teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tokios žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad dėl tyčinių kaltininko veiksmų, kurie pasireiškė grasinimu peiliu nužudyti, nukentėjusiosios patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą ir be jokios abejonės baimę, kas atitinka neturtinės žalos turinį. Tačiau teismas, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, nukentėjusiajai atsiradusius negatyvius padarinius, įvertinęs nukentėjusiųjų ir kaltininko santykius, tarpusavio interesus, į tai, kad reali turtinė žala nebuvo padaryta, taip pat į tai, kad kaltininkas yra nedirbantis, ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad prašoma priteisti suma (kiekvienai nukentėjusiajai po 5000 litų) yra aiškiai neproporcinga nukentėjusiųjų patirtiems dvasiniams išgyvenimams kompensacija. Dėl to pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir priteistina suma kiekvienai iš nukentėjusiųjų dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo mažintina iki 900 litų.

Byloje 2014-07-18, 2014-07-31, 2014-08-06 dienomis buvo gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašytos ir elektroniniu paštu atsiųstos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2528 (b.l. 68), Nr. TP-7-(2.10)-2619 (b.l. 74), Nr. TP-7-(2.10)-2658 (b.l. 83) kuriose nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Eugenijus Senovaitis teikia antrinę teisinę pagalbą įtariamajam J. T. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2014-08-06 dienos sudaro 290 litų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto J. T. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Pirma, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Analogiškai tokio pobūdžio klausimai sprendžiami ir aukštesniojo teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-252-478-2014, Nr. 1A-336-319-2014).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 139 str. 1 ir 3 d., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams, įpareigojant per 10 mėnesių neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2014-07-16 iki 2014-07-18, kai J. T. buvo sulaikytas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 3 d., 6 d., 72¹ str., 72² str., paskirti J. T. baudžiamojo poveikio priemones:

Draudimą prisiartinti prie nukentėjusiųjų A. T. ir G. T., uždraudžiant J. T. bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiomis, lankytis vietoje, kurioje gyvena nukentėjusiosios, adresu . (duomenys neskelbtini), Kaunas, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško laisvės apribojimo bausmės įvykdymo;Dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 8 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. T. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo įpareigojant jį iki nuosprendžiu paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios:

nebendrauti, neieškoti ir nepalaikyti ryšių su nukentėjusiomis A. T. ir G. T.; nesilankyti nukentėjusiųjų A. T. ir G. T. gyvenamosiose, darbo ir kitose jų galimo buvimo vietose.

Išaiškinti, kad būste, esančiame . (duomenys neskelbtini) Kaunas, kuriame gyveno įtariamasis, lieka gyventi nukentėjusiosios. Įspėti nuteistąjį J. T., jog už kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo nesilaikymą jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios gali būti paskirta kita (griežtesnė) kardomoji priemonė.

Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje patenkinti iš dalies ir priteisti iš J. T. neturtinei žalai atlyginti A. T. ir G. T. po 900 (devynis šimtus) litų kiekvienai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus byloje esant daiktinį įrodymą peilį, kaip nusikalstamai veikai padaryti panaudotą įrankį, iš kaltinamojo konfiskuoti (BK 72 str. 2 d.) ir sunaikinti kaip menkavertį turtą (BPK 94 str. 1 d. 1 ir 4 punktai).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato, gynusio procese J. T., darbui apmokėti iš J. T. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.