Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankroto administratoriaus M. M. prašymą dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos, suinteresuoti asmenys J. G., akcinė bendrovė „SEB“ bankas, akcinė bendrovė „Klaipėdos energija“, antstolė B. T., uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

bankroto administratorius M. M. prašo spręsti dėl 2020 m. lapkričio 23 d. patikslinto kreditorių reikalavimo tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimo, kadangi 2020 m. gruodžio 3 d. vykusiame bankrutuojančio asmens V. G. kreditorių susirinkime kreditoriai nepritarė 2020 m. lapkričio 23 d. patikslintam kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektui -„už“ balsavo 0,00 proc., „prieš“ balsavo 85,30 proc. Nurodė, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ balsavo prieš nutarimo projektą nurodydamas, jog bankrutuojantis asmuo pakartotinai patikslino planą neatsižvelgęs į kreditoriaus pastabas dėstytas 2020 m. spalio 23 d. ir 2020 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkime.

Suinteresuoti asmenys savo pozicijos dėl bankroto administratoriaus pateikto prašymo nepareiškė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-15613-769/2017 pareiškėjai V. G. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. M.. Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens V. G. kreditoriai ir jų finansinių reikalavimai. Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens V. G. 2018 m. gruodžio 3 d. kreditorių susirinkime patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartimi patikslintas V. G. kreditorių sąrašas ir patvirtinti patikslinti UAB „Būsto paskolų draudimas“ 44 591,90 Eur bei AB SEB Bankas 2 243,84 Eur kreditoriniai reikalavimai.

Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t.y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t.y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros.

Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.

Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami per pirmiau nurodytą fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t.y. suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises.

Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą, kartu su plano projektu, pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatymo nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis). Jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui. Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, tai įstatyme nenustatyta tokio plano tikslinimo galimybės, jis iš karto teikiamas teismui tvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

FABĮ 8 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas.

Nagrinėjamu atveju 2020 m. lapkričio 24 d. pareiškėja pateikė patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą administratoriui, kuris pateiktas atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 16 d. kreditorių susirinkime išsakytas pastabas, o šis 2020 m. lapkričio 25 d. parengė išvadą ir sušaukė kreditorių susirinkimą dėl pritarimo patikslintam kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo plano projektui. 2020 m. gruodžio 3 d. įvyko bankrutuojančio fizinio asmens V. G. kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma yra 46 835,74 Eur dydžio, tai sudaro 85,30 procentus nuo visų kreditorių patvirtintų reikalavimų, ir surašytas kreditorių susirinkimo protokolas, kurio metu pagrindinė kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ trečią kartą nesutiko su mokumo atkūrimo planu.

Kreditorės vertinimu patikslintas planas neatitinka FABĮ 7 str. reikalavimų nustatytų planui, nes patikslinto plano 3 d. nenumatytos tikslinės išmokos ir priteisti alimentai neįskaičiuojami į gautinas pajamas kas prieštarauja FABĮ 7 str. 1 d. 2 p. , nes bankrutuojančio asmens plane numatomos visos lėšos, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą. Kreditorės vertinimu išlaikymo vaikui iš tėvo išieškojimo 180 eurų suma galėtų būti orientacinė suma, kuria V. G. turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo, o atsižvelgiant į tai, kad dabar ji bankrutuoja ir turėtų siekti kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais, tai jos skiriama lėšų suma galėtų būti mažinama valstybės mokamos sumos vaikui dydžio suma ir nustatyta 120 Eur (180 Eur jos skiriama dalis – 60 Eur valstybės išmoka) iš jos būtinųjų poreikių sumos, o ne 220,85 Eur ir taip būtinųjų poreikių tenkinimui skirti 664,50+120, viso 784,50 Eur, atitinkamai pakeičiant kreditoriams mokėtinas įmokos 180 Eur sumas nustatytas patikslintame plane į 885,35 (dabar numatyta būtinųjų poreikių suma) - 784,50 (siūloma numatyti)=100,85 (papildomai skiriant kreditoriams)+180 Eur, viso 280,85 Eur per mėnesį skirti kreditoriams. Taip pat kreditoriaus skaičiavimu dabartinė numatyta 180 Eur įmoka neatitinka faktinės situacijos, nes turėtų būti iš gaunamo atlygio 1 1120 - 885,35 – 50 = 184,65 Eur per mėnesį

Jeigu pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar kreditorių nurodyti plano trūkumai yra esminiai, dėl kurių negali būti pasiekti bankroto procedūros tikslai, t. y. neužtikrinama teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, ar nurodyti trūkumai tėra formalūs ir gali būti pašalinami planą tikslinant, taip pat įvertinti, ar plane numatytos priemonės, kurioms nepritarė kreditoriai, iš tiesų neatitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl konkrečių jų nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, fizinio asmens bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti ir įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitiktį FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.

Įvertinęs kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodytus argumentus, teismas mano, kad jie yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, nesudarantys pagrindo netvirtinti pateikto patikslinto mokumo atkūrimo plano. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaikams skirtos lėšos neturėtų būti įskaitomos į bankrutuojančio asmens pajamas, nes jos yra tvarkomos uzufrukto teise, išimtinai vaikų interesais (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu pareiškėja pagrįstai į jos gaunamų pajamų sumą neįtraukė gaunamų vaiko pinigų ir alimentų, nes tai yra vaikui skirti pinigai ir išskaitos iš šių lėšų negali būti atliekamos. Valstybė išmoką vaikui skiria vaikams, o ne jų bankrutuojantiems tėvams. Pareiškėja gaunamas vaiko pajamas tik tvarko uzufrukto teise, išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka minėto įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Teismas pažymi, kad vaikų teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga. Šis principas grindžiamas konstitucinėmis socialinės sanklodos nuostatomis, kuriose įtvirtintos būtent tėvų teisės ir pareigos auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Šis principas įtvirtintas ir Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje, numatančioje, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Šis principas taip pat įtvirtintas ir CK 3.163 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punkte – vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti jo atstovai. Nustatant vaiko būtiniesiems poreikiams reikalingą pinigų sumą būtina įvertinti vaiko poreikius. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko ugdymo, laisvalaikio, saviraiškos pomėgiams ir gabumams lavinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant vaikams skirtino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra lygi 642 Eur. Pareiškėja nepilnamečio sūnaus poreikiams prašo patvirtinti 220,85 Eur sumą: telekomunikacijos paslaugos – 5,45 Eur, viešasis transportas 5,40 Eur, higienos prekės ir vaistai – 10 Eur, apranga ir avalynė – 20 Eur, maistas namuose ir mokykloje – 180 Eur. Pareiškėja nurodė, kad valstybės išmoka (60 Eur) yra skiriami vaiko asmeniniams poreikiams (kišenpinigiams), laisvalaikio praleidimui ir mokyklos prekėms, o išlaikymo pinigai (180 Eur) yra skiriami išskirtinai papildomiems ir nenumatytiems vaiko poreikiams: užsienio kalbų kursai, papildomi užsiėmimai su repetitoriais, siekiant pasiruošti valstybiniams egzaminams, sporto sekcijos ar klubo lankymui ir pan.. Vadovaujantis bylos duomenimis bei įrodymais, teismų formuojama praktika, teismas laiko jog pareiškėjos nepilnamečio vaiko poreikiams numatyta suma nėra per didelė ir papildomai valstybės skiriama išmoka neturi būti ir negali būti traukiama į bendras jos pajamas, todėl šioje dalyje kreditoriaus argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu pareiškėja pagrindė savo poreikius ir patikslinto mokumo atkūrimo planas nepažeis kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros.

Taip pat kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ , nesutikdamas su plano projektu, nurodė, jog dabartinė numatyta 180 Eur įmoka neatitinka faktinės situacijos, nes turėtų būti kreditoriaus iš gaunamo atlygio 1 1120 - 885,35 – 50 = 184,65 Eur per mėnesį Teismas sutinka, kad tai nėra esminis pažeidimas, nes bankrutuojančio asmens darbo užmokestis nėra pastovus, svyruoja tai į vieną tai į kitą pusę, o nustatyta 180 Eur įmoka yra tik preliminarus skaičius, siekiant apskaičiuoti kreditorinių reikalavimų proporcijas. Visais atvejais bankrutuojantis asmuo pasilieka sau tik tiek piniginių lėšų, kiek yra numatyta plane.

Taip pat pažymėtina, kad per bankroto proceso laikotarpį, kai teismas patvirtino bankrutuojančio asmens planą, bankrutuojantis asmuo dirbo daug viršvalandžių, dirbo papildomus darbus, ir virš plane numatytų lėšų, papildomai kreditoriniams reikalavimams tenkinti pervedė 9 350,34 Eur sumą, nors pagal planą turėjo sumokėti tik 3 000 Eur.

Teismas, įvertinęs byloje nurodytas aplinkybes, tirtus įrodymus, vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 8 punktu, 13 punktu, įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei kreditorių teises ir teisėtus interesus, sprendžia, kad patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą, todėl V. G. bankroto administratoriaus M. M. prašymas dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo tenkintinas ir patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas tvirtintinas (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis, 13 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 6, 8 dalimis, teismas

nutaria:

patvirtinti pareiškėjos V. G. 2020 m. lapkričio 23 d. patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.