- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-18
- Bylos Nr.
- e2YT-9032-762/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01332-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, M. Š.
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Turto bankas, M. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. BYLOS ESMĖ
1. Pareiškėjas V. Š. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, t. y. V. Š., pradėdamas faktiškai valdyti turtą, priėmė po motinos J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą – 14,43 ha bendro ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)
2. Pareiškime nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad:
2.1. (duomenys neskelbtini) mirė jo motina J. Š., iki mirties gyvenusi kartu su pareiškėju viename name, (duomenys neskelbtini). Dėl palikėjos turto paveldėjimo pareiškėjas į notarą nesikreipė, notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą nepateikė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta, nes, neturėdamas pakankamai teisinių žinių ir būdamas suklaidintas kitų asmenų, į palikimo atsiradimo vietos notarą per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, kaip tai numatyta civiliniame įstatyme, pareiškėjas nesikreipė.
2.2. Pareiškėjo tėvas V. Š. mirė (duomenys neskelbtini) Vienintelis brolis V. N. Š. mirė (duomenys neskelbtini) Liko brolio V. N. Š. sūnus M. Š. (kiti du brolio vaikai yra mirę).
2.3. Nors pareiškėjas ir praleido terminą notarui paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau paveldėtą turtą priėmė per įstatymo nustatytą terminą, o tiksliau – iš karto po J. Š. mirties, faktiškai paveldimą turtą valdydamas. Jis pasirūpino po motinos mirties likusiais jos asmeniniais daiktais. Rūpinosi jos laidotuvėmis. Brolis į motinos turtą nepretendavo.
2.4. J. Š. jai priklausiusį 14,43 ha bendro ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., atstovaujama pareiškėjo pagal įgaliojimą, 1999 m. rugsėjo 30 d. nuomos sutartimi išnuomojo ūkininkui E. M., gyvenančiam tame pačiame, kaip ir minėtas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Pasibaigus sudarytai rašytinei nuomos sutarčiai, pareiškėjas, kuris rūpinosi visais kartu su juo gyvenusios motinos J. Š. asmeniniais turtiniais ir neturtiniais reikalais, leido ir toliau ūkininkui E. M. naudotis J. Š. priklausiusiu 14,43 ha bendro ploto žemės sklypu. Šiuo metu E. M. jau yra miręs. Kadangi mirusios J. Š. turtu - žemės sklypu pareiškėjas rūpinosi kaip savo turtu ir prieš jos mirtį, J. Š. mirus, pareiškėjas žemės sklypą pradėjo valdyti iš karto po jos mirties, juo rūpintis kaip savo, t. y., faktiškai pradėjo turtą valdyti ir toliau leido naudotis E. M. aukščiau minėtu J. Š. priklausiusiu žemės sklypu. Šį žemės sklypą ūkininkas E. M. Rokiškio rajono Pandėlio seniūnijoje deklaravo, siekdamas gauti paramą už žemės naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus iki 2018 m. rugsėjo 28 d. Už žemės sklypo nuomą E. M. atsiskaitydavo žemės ūkio produkcija – daržovėmis., kurias kiekvienais metais duodavo jam asmeniškai.
2.5. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, nes jis priėmė nurodytos palikėjos palikimą, todėl, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, jis įgis juridinę nuosavybės teisę į šį turtą. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo į palikėjos palikimą – žemės sklypą – išdavimui, visiškam paveldėjimo teisės įgyvendinimui.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo M. Š. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareikštu reikalavimu. Teismo posėdyje dalyvauti neplanuoja.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
5. Teismo posėdžio metu liudytojas V. P. nurodė, kad jam buvo atstatyta nuosavybės teisė į žemę. Buvo atliekami žemės ženklinimai (duomenys neskelbtini). Matavimuose dalyvavo ir žemės sklypo savininkė Š.. Po to tą Š. žemę valdė ūkininkas E. M., kuris teigė, kad nuomojasi žemę. Jis tą žemę nuomojosi iki pat savo mirties.
II. PRAŠYMO IŠSPRENDIMO MOTYVAI
6. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tokia įstatymų leidėjo nuostata rodo, kad palikimas laikomas priimtu ir faktiškai pradėjus valdyti palikėjui priklausantį turtą ar jo dalį, nepriklausomai nuo faktiškai pradėto valdyti turto apimties ar turto rūšies.
7. Ar įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikėjui priklausiusį turtą, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Šalies argumentai
8. Pareiškėjas V. Š. nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad jis, pradėdamas faktiškai valdyti turtą, priėmė po motinos J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą.
9. Iš byloje pateikto gimimo įrašo žinoma, kad pareiškėjo V. Š. motina buvo J. Š..
10. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. Š.. Palikėjos J. Š. sutuoktinis buvo V. Š., kuris mirė anksčiau nei ji - (duomenys neskelbtini) Palikėja turėjo du vaikus: pareiškėją V. Š. ir kitą sūnų - V. N. Š., kuris mirė (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
11. Pareiškėjas nurodo ir iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad po J. Š. mirties liko žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)
12. VĮ „Registrų centro“ Testamentų registro duomenimis patvirtinta, kad po J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimo niekas nepriėmė.
13. Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas V. Š. yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis. Pareiškėjo brolis V. N. Š. (miręs (duomenys neskelbtini) turėjo tris vaikus, du iš jų yra mirę, o trečiasis – suinteresuotas asmuo M. Š. pareiškėjo pareiškimui neprieštarauja.
14. Byloje pateikti duomenys (1999 m. liepos 1 d. įgaliojimas, 1999 m. rugsėjo 30 d. žemės nuomos sutartis, Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Pandėlio seniūnijos 2023 m. rugsėjo 7 d. raštas), taip pat liudytojo V. P. duoti parodymai teismo posėdžio metu patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis, tiek dar esant gyvai jo motinai J. Š., veikdamas pagal jos išduotą įgaliojimą, tiek po jos mirties, iš karto naudojosi ir valdė palikėjos turtu kaip savo, tai yra, toliau nuomojo motinai priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) tam pačiam ūkininkui E. M. ir pagal jų susitarimą, už žemės nuomą gaudavo žemės ūkio produkcijos iš minėto ūkininko.
15. Minėtu žemės sklypu pareiškėjas rūpinosi, prižiūrėjo, tokiu būdu faktiniu valdymu ir aktyviais veiksmais iš karto po motinos J. Š. mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino, priėmė jos palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Atsiliepimas
16. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti palikėjai priklausiusį turtą įstatymu nustatytu terminu po palikėjos mirties, niekas neginčija. Suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Turto bankas ir M. Š. atsiliepimuose nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
17. Įvertinus visumą byloje pateiktų įrodymų, pateiktas prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas V. Š. priėmė savo motinos J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 445 straipsnis).
18. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 19,92 Eur, todėl jos priteistinos iš pareiškėjo Valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1, 6 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270 ir 448 straipsniais teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. Š. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, įstatymo nustatytu terminu faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Priteisti iš pareiškėjo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, gavėjo įmonės kodas – 188659752, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.